JAV išves 5 tūkstančius karių iš Vokietijos

Prezidentas Donaldas Trumpas apie amerikiečių karių galimą išvedimą užsiminė šią savaitę ir viešai kritikavo Vokietijos kanclerį Friedricą Merzą dėl jo pozicijos Irano klausimu, šiam pareiškus, kad Iranas žemina Vašingtoną derybose.

Anonimiškai naujienų agentūrai „Reuters“ kalbėjęs Pentagono pareigūnas teigia, kad Vokietijos retorika buvo netinkama ir prezidentas į tai reaguoja.

JAV Vokietijoje yra dislokavusius apie 36 tūkstančius karių – daugiau nei kur kitur Europoje.D. Trumpas anksčiau taip pat pareiškė, kad svarsto sumažinti amerikiečių karių skaičių Ispanijoje ir Italijoje.

Jis kritikuoja kai kurias NATO nares, kad jos neremia Amerikos operacijos Irane.

ELTA primena, kad D. Trumpas buvo pagrasinęs sumažinti Vokietijoje dislokuotų JAV karių skaičių dar per pirmąją savo kadenciją, trukusią nuo 2017 iki 2021 m.

Remiantis JAV kariuomenės balandžio vidurio duomenimis, šiuo metu Europoje dislokuota apie 86 tūkst. JAV karių, iš kurių apie 39 tūkst. yra Vokietijoje. Vykstant karių rotacijai ir pratyboms bei dėl kitokių priežasčių šis skaičius nuolat kinta.

Dešimtmečius Europoje veikia dešimtys didelių JAV karinių bazių, kurios turi milžinišką reikšmę JAV operacijoms visame pasaulyje, įskaitant Artimuosius Rytus. Čia dislokuotos karinės pajėgos, ginklai, laivai ir orlaiviai, iš šių bazių valdomi dronai, jose gydomi sužeisti kariai.

Vokietijoje veikia JAV Europos vadavietė (EUCOM) Štutgarte ir Ramšteino oro bazė vakariniame Reino krašte-Pfalce, kur yra ir JAV oro pajėgų centras. JAV taip pat turi svarbių bazių Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

2025 m. pabaigoje JAV Kongresas priėmė saugumo mechanizmą, pagal kurį Europos vadavietės atsakomybės zonoje nuolat dislokuotų pajėgų skaičius ilgiau nei 45 dienas negali būti mažesnis nei 76 tūkst. karių. Po to, norint toliau mažinti pajėgų skaičių, reikėtų įvykdyti tam tikrus atskaitomybės reikalavimus.

„Kodėl turėčiau to nedaryti?“

D. Trumpas dabar atrodo pasiryžęs nubausti sąjungininkus, kurie neparėmė JAV ir Izraelio karo Irane arba neprisidėjo prie taikos palaikymo pajėgų svarbiame Hormuzo sąsiauryje, kurį Teherano pajėgos yra faktiškai uždariusios.

Ketvirtadienį jis pareiškė, kad dėl Italijos ir Ispanijos nepritarimo karui su Iranu jis gali išvesti amerikiečių karius iš šių šalių.

„Italija mums niekuo nepadėjo, o Ispanija elgėsi baisiai, visiškai baisiai“, – tuomet pareiškė jis žurnalistams Ovaliajame kabinete.

„Taip, tikriausiai, tikriausiai taip ir padarysiu. Kodėl turėčiau to nedaryti?“ – atsakė D. Trumpas, paklaustas, ar svarstytų galimybę sumažinti JAV karių skaičių ir Ispanijoje bei Italijoje.

2025-ųjų gruodžio 31 dienos duomenimis, Italijoje buvo 12 662, o Ispanijoje – 3 814 aktyviosios tarnybos JAV karių. Vokietijoje jų buvo 36 436.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis ketvirtadienį pareiškė, kad Vokietija yra „pasirengusi“ bet kokiam joje dislokuojamų JAV karių skaičiaus mažinimui ir „glaudžiai bei tvyrant pasitikėjimo atmosferai tai aptaria visose NATO institucijose“.

Nors J. Wadephulis teigė, kad mintį apie mažesnį JAV karių skaičių Vokietijoje vertina „ramiai“, jis pažymėjo, kad didelių amerikiečių bazių Vokietijoje klausimas „visiškai nėra diskutuotinas“.

Jis, be kita ko, paminėjo, kad Ramšteino oro bazė atlieka „nepakeičiamą funkciją ir Jungtinėms Valstijoms, ir mums“.

Parama Ukrainai

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pareiškė, kad JAV pajėgų dislokavimas Europoje atitinka paties Vašingtono interesus ir kad JAV yra „gyvybiškai svarbi partnerė, prisidedanti prie Europos saugumo ir gynybos“.

Tuo metu D. Trumpas vėl pažėrė kritikos F. Merzui, paraginęs jį sutelkti dėmesį į karo Ukrainoje užbaigimą, užuot kišusis į reikalus, susijusius su Iranu.

Europos valstybės yra padidinusios budrumą nuo tada, kai Rusija 2022 metais įsiveržė į Ukrainą, o virtinė pernykščių dronų įsibrovimų, taip pat JAV pažadai atsisakyti žemyno gynybos, iškėlė saugumo klausimą į darbotvarkės viršūnę.

F. Merzas nacionalinį saugumą yra paskelbęs vienu iš prioritetų ir pranešė apie beprecedentes investicijas į kariuomenę, kuri ne vieną dešimtmetį buvo nepakankamai finansuojama ir aprūpinama.

Jis taip pat dar kartą patvirtino paramą Ukrainai, o Vokietija yra antra pagal dydį individuali pagalbos Kyjivui teikėja, nusileidžianti tik JAV.

Borisas Pistoriusas

Vokietijos gynybos ministras apie JAV karių išvedimą: to reikėjo laukti

Vokietijos gynybos ministras šeštadienį pareiškė, kad JAV karių išvedimo iš Vokietijos buvo laukiama ir kad Europa turi dėti daugiau pastangų, kad užtikrintų savo saugumą.

„Kad JAV kariai traukiasi iš Europos, taip pat ir iš Vokietijos, to reikėjo laukti“, – pažymėjo Borisas Pistorius pareiškime, kurį naujienų agentūrai AFP atsiuntė jo vadovaujama ministerija.

„Mes, europiečiai, turime prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą“, – pridūrė jis.

NATO sako bendradarbiaujanti su JAV, siekdama suprasti sprendimą sumažinti karių skaičių Vokietijoje

NATO šeštadienį pareiškė bendradarbiaujanti su Jungtinėmis Valstijomis, siekdama suprasti Vašingtono sprendimą 5 tūkst. sumažinti amerikiečių karių skaičių Vokietijoje po dviejų valstybių vadovų ginčo.

Šį žingsnį JAV žengė po to, kai prezidentas D. Trumpas vėl sukritikavo Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą, kuris pirmadienį pareiškė, kad derybose dėl karo Artimuosiuose Rytuose užbaigimo Iranas „žemina“ Vašingtoną.

„Bendradarbiaujame su JAV, siekdami suprasti jų sprendimo dėl karinių pajėgų dislokavimo Vokietijoje detales“, – socialiniame tinkle „X“ parašė NATO atstovė spaudai Allison Hart.

„Šis koregavimas pabrėžia būtinybę Europai toliau daugiau investuoti į gynybą ir prisiimti didesnę atsakomybės už mūsų bendrą saugumą dalį – čia jau matome pažangą, nes sąjungininkai yra sutikę investuoti 5 proc. BVP“, – teigiama jos paskelbtame įraše.

„Mes ir toliau tikime savo gebėjimu užtikrinti atgrasymą ir gynybą, nes šis perėjimas prie stipresnės Europos stipresnėje NATO tęsiasi“, – pridūrė ji.