Ar gali egzistuoti vergovė Lietuvoje? Šalies paukštynuose dirbę filipiniečiai turi skirtingą nuomonę

Su spaudos atstovais  bendravę filipiniečiai Jerwinas ir Elmeris pasakojo, kad vien už galimybę dirbti Lietuvoje agentūrai sumokėjo po 4 tūkst. eurų. Už šią sumą jie gavo sunkaus ir prastai apmokamo darbo, gyvenimą apgailėtinomis sąlygomis bei patyčias atėmus asmens dokumentus.

Vyrai realiai dirbo „Akola Group“ priklausančiame „Vilniaus paukštyne“, tačiau jų sutartys buvo sudarytos su įmone „FA Solutions“. Filipiniečiams Lietuvoje padedantis Andrius Markevičius sakė, kad ikiteisminiame tyrime figūruoja ir dar viena juos čia viliojanti bendrovė – „World Halal Trust“.

Tiek tarp „FA Solutions“, tiek tarp „World Halal Trust“ vadovų ir akcininkų kartojasi pavardė Azimov. Juridinių asmenų registro duomenimis, pagrindinis „World Halal Trust“ akcininkas ir vadovas yra uzbekas Farruhas Azimovas, o „FA Solutions“ direktorė yra Jekaterina Azimova. Anksčiau pastarosios įmonės akcininke yra buvusi 1946 metais gimusi Javkhar Azimova.

Situaciją abiejų įmonių vardu pakomentavo „FA Solutions“ vadovė J. Azimova.

„Tiesa, yra atliekamas ikiteisminis tyrimas prieš bendroves dėl darbuotojų iš Filipinų darbo sąlygų. (...) Užtikriname, kad visos visų tautybių bendrovių darbuotojų darbo, apmokėjimo ir buvimo sąlygos atitinka visus teisės aktų reikalavimus“, – be kita ko sakė ji.

Tuo metu „Vilniaus paukštyno“ komunikacijos ir kultūros vystymo vadovė Sandra Vičienė pabrėžė, kad minimi Filipinų Respublikos piliečiai nėra jų darbuotojai.

„Jie bendrovės teritorijoje darbus atliko kaip įmonių-rangovių darbuotojai, o už jų įdarbinimo, administravimo, apgyvendinimo bei kitų susijusių klausimų organizavimą atsakingos minimos įmonės“, – sakė ji.

Vilniaus paukštynas | D. Umbraso  nuotr.

Tyrimas pradėtas rudenį

26 metų amžiaus Jerwinas į Lietuvą atvyko 2025 metų birželį. Nevedęs, 9 metų dukrą turintis vyras LRT.lt pasakojo, kad Lietuvoje tikėjosi palankesnių galimybių sukurti sau geresnį gyvenimą, uždirbti pinigų dukros ateičiai.

„Filipinuose kreipiausi į įdarbinimo agentūrą. Norėjau dirbti Lenkijoje, bet jie labai ilgai delsė, turėjo labai daug pasiteisinimų, manau, melavo, norėjo išgauti daugiau pinigų iš manęs. Laukiau beveik dvejus metus. Tada pasiūlė pakeisti šalį į Lietuvą, sutikau“, – angliškai pasakojo jis.

Jerwinas | D. Umbraso  nuotr.

Jerwinas į Vilnių lėktuvu atvyko kartu su dar devyniais filipiniečiais.

„Jie paėmė mus iš Vilniaus oro uosto ir nuvežė į gyvenamąją vietą. Pasakė, kad kitą dieną tarsimės dėl sutarties pasirašymo. Gyvenau Rudaminoje, Gamyklos gatvėje. Buvau nepatenkintas sąlygomis, nes tikėjausi, jog gyvensiu su kitais filipiniečiais, bet mus sumaišė su kitų tautybių atstovais.

Tai buvo labai sudėtinga. Jie buvo iš kitų šalių, aš krikščionis, o jie – musulmonai. Su jais sunku komunikuoti, o dar yra maisto klausimai ir panašiai. Prašiau, kad leistų gyventi su filipiniečiais, bet darbdavys nesutiko. Mano kambaryje dar gyveno vyras iš Uzbekistano. Tikėjausi, kad dirbsiu mėsininku, išdarinėsiu vištas. Tačiau man nurodė dirbti valytoju, turėjau valyti įrenginius“, – pasakojo jis.

Vyro teigimu, jis dirbo po 8 valandas per dieną, turėjo laisvus savaitgalius, tačiau jo netenkino maža alga – vos 700 eurų per mėnesį.

„Sutartyse buvo nurodyta, kad dirbsime po 220 valandų per mėnesį, o jei tiek nesurinksime, turėsime patys mokėti už savo apgyvendinimą. Jie paėmė mūsų leidimo laikinai gyventi (LLG) korteles. Kai kurių kolegų pasai buvo paimti. Nuolat prašydavome juos grąžinti“, – prisimena jis.

Kitas filipinietis – 31 metų amžiaus Elmeris į Lietuvą atvyko kiek vėliau, 2025 metų rugpjūtį. Dviejų vaikų tėvas pasakojo, kad tai pirmasis jo darbas užsienyje.

Elmeris | D. Umbraso  nuotr.

„Atvykau į biurą, bet ten nebuvo vertėjo. Pasirašiau sutartį, po to mane nuvežė į tą pačią gyvenamąją vietą Rudaminoje. Kambaryje gyvenome penkiese: aš, du baltarusiai, vienas žmogus iš Kirgizijos, o dar vieno tautybės neišsiaiškinau.

Kitą dieną nuėjau į paukštyną dirbti gamyboje. Mano grafikas buvo dvi darbo dienos ir dvi laisvos dienos. Jei nepasiekdavai 220 valandų per mėnesį ribos, turėjai mokėti už apgyvendinimą. Kartais dirbdavau po 17 valandų per dieną, bet vis tiek nepasiekdavau. Kartais darbo nebūdavo, pavyzdžiui, šeštadieniais vykdavo valymo darbai.

Atlyginimą gaudavome du kartus per mėnesį. Pirmą kartą duodavo 500 eurų, o paskui priklausydavo nuo atskaitymų. Atlyginimo lapelio negaudavome, paaiškinimų taip pat“, – LRT.lt dėstė pašnekovas.

Vyrų teigimu, jie tik vėliau suprato, kad niekas už juos nesumoka nei gyventojų pajamų mokesčio, nei įmokų „Sodrai“.

„Jie tiesiog pervesdavo pinigus į mūsų „Revolut“ sąskaitas“, – sakė Jerwinas.

Kreiptis į policiją filipiniečiai nusprendė sulaukę neeilinio pažeminimo iš vienos „FA Solutions“ darbuotojos vardu Anželika.

„Prašėme grąžinti mūsų LLG korteles, bet ji nesutiko, o galiausiai paėmė ir perkirpo jas prieš mūsų akis. Juokėsi iš mūsų. Kitą dieną paskambinome į policiją. Policija sakė, kad turėtume parodyti vaizdo įrašą, bet mes nesitikėjome, kad ji perkirps, nefilmavome. Buvau sukrėstas, juk tai mūsų dokumentai. Buvau labai išsigandęs“, – pasakojo Jerwinas.

Filipiniečiai Jerwinas ir Elmeris

Šiuo metu tiek jis, tiek Elmeris turi naujus asmens dokumentus. Jie pasakojo, kad be jų Lietuvoje jautėsi labai nesaugiai.

„Labai nerimavau dėl to, kad neturėjau LLG kortelės. Kaip galiu kur nors išeiti, o jei policija paklaus? Labai bijojau“, – sakė Jerwinas.

Jis Rudaminoje esančiame paukštyne išdirbo apie pusę metų, Elmeris – kiek mažiau. Dabar jie abu jau turi kitą darbą pramonines grindų dangas gaminančioje bendrovėje „Acrylicon Baltic“.

„Labai džiaugiuosi šiuo darbu, mūsų vadovas yra labai geras žmogus“, – sakė Jerwinas.

Ankstesnėje darbovietėje susidraugavę filipiniečiai dabar ir gyvena kartu, nuomojasi butą Šv. Stepono gatvėje, Vilniuje. Jie sakė, kad Lietuvoje jiems patinka. „Čia jaučiamės labai saugūs, Lietuva yra nuostabi šalis“, – sakė Elmeris.

Jis prisiminė, kad už galimybę čia gyventi ir dirbti sumokėjo 4 tūkst. eurų.

„Dauguma mūsų tuos pinigus pasiskolinome, turėjome grąžinti šias paskolas, mokėti įmokas. Kaip tai galėtume daryti, jei gautume tokias mažas algas kaip paukštyne? Arba nedirbtume?“ – aiškino jis.

Galiausiai Jerwinas dar pridūrė, kad yra nusivylęs kai kuriais kitais filipiniečiais, kurie vis dar dirba paukštyne.

„Kai kurie filipiniečiai toleruoja blogas sąlygas, agentūros melagystes. Negana to, „FA Solutions“ ragina juos pakviesti daugiau filipiniečių. Už tai žada sumokėti po 200 eurų, siūlo nemokamą apgyvendinimą. Kiek žinau, šiuo metu paukštyne dar dirba 10 ar 20 filipiniečių. Galbūt jiems atlyginimai yra didesni – už tai, kad priviliojo naujų žmonių“, – svarstė jis.

Filipiniečiai Jerwinas ir Elmeris

Įtaria prekybą žmonėmis

Filipiniečių bendruomenės Lietuvoje atstovas Andrius Markevičius pasakojo, kad nukentėjusieji kreipėsi pagalbos būtent į jį su žmona.

„Jie nežino Lietuvos įstatymų, kalbos, institucijų, realiai nežino, kur kreiptis. Taip pat nerimauja, kad niekas jais nepasirūpins (taip pat ir iš Filipinų pusės). Jie baiminasi, kad valstybės institucijos bus abejingos ir nereaguos greitai. Taip pat bijo, kad bus išvaryti iš darbo ar kažkaip kitaip nukentės, kad juos deportuos atgal į Filipinus. Todėl pirmiausia kreipiasi ten, kur jaučiasi saugiausiai.

Kai į mus kreipėsi nemažas skaičius nukentėjusiųjų, pradėjome įtarti, kad čia yra ir prekybos žmonėmis požymių, ne tik Darbo kodekso pažeidimų“, –  pasakojo jis.

Andrius Markevičius | J. Stacevičiaus  nuotr

A. Markevičius nurodė, kad pernai rudenį kreipėsi į Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centrą (KOPŽI), kurio atstovai padėjo rasti advokatą, o galiausiai viskas baigėsi prokuratūroje.

Vilniaus apygardos prokuratūra patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas dėl, įtariama, prekybos žmonėmis ir dokumentų klastojimo yra atliekamas, visapusiškai tiriamos galimai padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės, renkami tyrimui reikšmingi duomenys.

Remiantis atitinkamais Baudžiamojo kodekso straipsniais, už prekybą žmonėmis gresia laisvės atėmimas nuo 3 iki 10 metų, o už dokumentų klastojimą – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų.

„Įtarimai šiame tyrime pareikšti dviem juridiniams ir septyniems fiziniams asmenims.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, tyrimą atlieka Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai.

Siekiant nepakenkti atliekamam ikiteisminiam tyrimui, detalesnė informacija šiuo metu neviešintina“, – nurodė prokuratūros atstovai.

Lietuvos respublikos Prokuratūra

Savo ruožtu A. Markevičius prisiminė, kad pirmieji filipiniečiai buvo tiesiog išmesti į gatvę.

„Jie buvo pastatyti prieš faktą, be jokio išankstinio įspėjimo. Kadangi apgyvendinimas susietas su darboviete, atleidus iš darbo, buvo išgyvendinti. Reikėjo labai greitai ieškoti kažkokių sprendimų, pagalbos jiems“, – sakė jis.

Pašnekovas apibendrino, kad labai liūdna, jog tokie dalykai vyksta Lietuvoje.

„Ilgą laiką buvome ta valstybė, kuri siuntė emigrantus kitur. Turėjome savo pačių piliečių, nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis. Dabar esame ta valstybė, kuri priima imigrantus. Deja, tokie dalykai vyksta ir mūsų krašte.

Manau, mūsų valstybinės institucijos dar nėra pakankamai pasiruošusios priimti šiuos imigrantus. Dar yra įstatymų spragų, jiems reikalinga pagalba. Ši byla yra reikšminga Lietuvos teisėsaugos sistemai, nukentėjusiųjų skaičius yra labai didelis. Tokių atvejų yra ne vienas ir ne du. Todėl manau, kad ši byla bus precedentas ir ateities byloms“, – tikėjosi A. Markevičius.

Kaltinimus neigia

Juridinių asmenų registro duomenimis, bendrovė „World Halal Trust“ įsteigta 2015 metais, šiuo metu jos buveinė yra Kaune.

Naujausios finansinės ataskaitos duomenimis, 2024 metais „World Halal Trust“ gavo 791 tūkst. eurų pajamų, uždirbo 48 tūkst. eurų grynojo pelno. Įmonė nurodo, kad jos pagrindinė veikla yra sertifikavimo paslaugos pagal Islamo tradicijas. 2024 metais joje dirbo vidutiniškai 37 asmenys.

„FA Solutions“ įsteigta 2024 metais, jos buveinė taip pat yra Kaune. Šiuo metu įmonės akcininkas yra asmuo vardu Kirilas Menkovas.

2025 metais „FA Solutions“ gavo 1,1 mln. eurų pajamų, uždirbo 139 tūkst. eurų grynojo pelno. Nurodoma, kad pagrindinė šios įmonės veikla yra skerdimo paslaugos pagal Islamo tradicijas. Pernai joje dirbo vidutiniškai 52 asmenys.

„Sodros“ duomenimis, šiemet, balandį, vidutinis atlyginimas „World Halal Trust“ buvo 1 333,73 euro (apie 939 eurai į rankas), o „FA Solutions“ – 1 213,11 euro (apie 877 eurai į rankas).

Kaip komentare dėstė J. Azimova, iš viešai skelbiamos informacijos ir verslo sluoksniuose paplitusių kalbų, jai žinoma, jog aptariamas ikiteisminis tyrimas yra vienas iš daugelio pastaruoju metu pradėtų ir atliekamų tyrimų prieš įmones, kurios samdosi darbuotojus iš trečiųjų šalių.

„Ir ši tyrimų banga vyksta tuo metu, kai Lietuvos rinkoje dėl sugriežtintos migracijos politikos labai trūksta darbo jėgos, o užsieniečius samdančios įmonės deda maksimalias pastangas darbuotojams sudaryti kuo palankesnes darbo ir gyvenimo sąlygas, siekiant šiuos darbuotojus išlaikyti itin konkurencingoje aplinkoje“, – dėstė ji.

Verslininkė teigė, kad įmonės pačios aiškinasi situaciją, kodėl darbuotojai būtent iš Filipinų teikia nusiskundimus teisėsaugos pareigūnams, nors jose dirba įvairiausių tautybių darbuotojų, iš kurių nė vienas jokių nusiskundimų nereiškia.

„Jau surinkta patikimų duomenų, kad filipiniečių veiksmus tiesiogiai koordinuoja, teikia konkrečius nurodymus konkuruojanti įmonė, kuri orientuojasi konkrečiai į darbuotojų iš Filipinų įdarbinimą Lietuvoje. Manome, konkurentai, žinodami pastaruoju metu Lietuvos teisėsaugos politiką be jokių patikimų duomenų inicijuoti ir atlikti ikiteisminius tyrimus dėl užsieniečiu darbo sąlygų, pasinaudojo tuo, žadėdami galimybę lengvai prisiteisti tariamos žalos atlyginimą, sukurstė darbuotojus iš Filipinų kreiptis į teisėsaugos institucijas, tuo pačiu perėmė taip Lietuvoje trūkstamą darbo jėgą.

Taip pat turime duomenų, kad darbuotojus iš Filipinų apgavo jų agentas Filipinuose. Tas pats asmuo apgavo ir bendroves, prieš jį šiuo metu vyksta baudžiamasis procesas Filipinuose. Dėl to bendrovės aiškinasi, siekia gauti daugiau informacijos iš Filipinų“, – pasakojo ji.

Darbo santykiai

J. Azimova pridūrė, kad būstai, kuriame gyvena ir gyveno bendrovių darbuotojai, yra gyvenamosios paskirties, atitinka visus reikalavimus.

„Šie būstai yra fiksuoti teisėsaugos pareigūnų, neabejojame, kad jokių neatitikimų esamiems reikalavimams, šie būstai neturi. Darbuotojų darbo sąlygos yra tokios pačios kaip visų tautybių, atitinkančios visus teisės aktų reikalavimus.

Darbo užmokestis ne tik, kad mokamas sutartas su darbuotojais, pervedamas išskirtinai tik bankiniais pavedimais, tačiau ir jo mokėjimas nuolat ir kruopščiai kontroliuojamas Migracijos departamento. Darbo užmokesčio mokėjimą taip pat galima lengvai patvirtinti iš Valstybinei mokesčių inspekcijai ir „Sodrai“ teikiamų deklaracijų, mokamų mokesčių. Prieš išduodant leidimą gyventi Lietuvoje, visi užsieniečiai (įskaitant filipiniečius) yra kalbinami Migracijos departamento pareigūnų. Užsieniečių visada klausiama, kokį darbo užmokestį jie gaus, Migracijos departamentas kontroliuoja, kad užsieniečių įvardintas darbo užmokestis sutaptų su įmonių deklaruojamu darbo užmokesčiu.

Bendrovės neatiminėjo darbuotojų dokumentų ir tai įrodo faktai, kad darbuotojai laisvai gyveno, keliavo po Lietuvą, nuomojosi viešbučius, kada norėjo, nutraukė darbo santykius su bendrovėmis. Visa tai galima pasitikrinti viešai skelbiamais darbuotojų įrašais socialiniuose tinkluose“, – dėstė ji.

Galiausiai „FA Solutions“ direktorė nurodė, kad darbuotojų iš Filipinų buvo ne 140, o apie 60 ir jie dirbo tik Vilniuje.

„Tikrai ne visi darbuotojai iš Filipinų teikė pareiškimus teisėsaugos institucijoms, kiti tęsia darbą bendrovėse, neteikia jokių pretenzijų. Iš pareiškimus pateikusių darbuotojų dalis toliau dirba bendrovėse, kita dalis be jokių trukdžių nutraukė darbo santykius, tęsia darbus Lietuvoje tik konkuruojančios įmonės surastose darbovietėse.

„FA Solutions“ ir „World Halal Trust“ dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo ne tik neteko dalies taip trūkstamų darbuotojų. Taikomi apribojimai, areštuotos sąskaitos kelia itin rimtą grėsmę bendrovių tolesnei veiklai ir išlikimui. Tuo pačiu pažymime, kad ikiteisminį tyrimą kontroliuojanti prokurorė, viešai skelbusi grasinimus su užsieniečių darbo jėga dirbančiam verslui, ne vienam verslui labai apsunkino darbo sąlygas, tačiau neskelbiama nė vieno teismo patvirtinto darbuotojų išnaudojimo atvejo. Bendrovėms didelį susirūpinimą kelia ir pareiškimus pateikusių darbuotojų iš Filipinų likimas. Sukurstyti ir apgauti jie įtraukti į ilgus metus vyksiantį procesą, tai neišvengiamai pareikalaus jų įsitraukimo, laiko ir finansinių sąnaudų, ir šis procesas, įsitikinę, baigsis niekuo“, – neabejojo J. Azimova.

Ne paukštyno darbuotojai

Nuo 1993 metų veikiančiame „Vilniaus paukštyne“ pernai dirbo apie 1 290 darbuotojų, kuriems šiemet, balandį, mokėtų atlyginimų vidurkis siekė 2 547,76 euro (apie 1 554 eurus į rankas).

Ši akcinė bendrovė 2024 m. liepos – 2025 m. birželio mėn. laikotarpiu gavo 230 mln. eurų pajamų, uždirbo 21,7 mln. eurų grynojo pelno.

Taip pat 1993 metais įsteigtas „Kaišiadorių paukštynas“ 2024 m. liepos – 2025 m. birželio mėn. laikotarpiu gavo beveik 41 mln. eurų pajamų, uždirbo 672 tūkst. eurų grynojo pelno.

Šioje akcinėje bendrovėje pernai dirbo 257 darbuotojai, kuriems šiemet, balandį, mokėtų atlyginimų vidurkis siekė 2 113,51 euro (apie 1 334 eurus į rankas).

Kaip komentavo S. Vičienė, minimame ikiteisminiame tyrime vertinamos aplinkybės, susijusios su įmonių, pagal sutartis vykdžiusių jų bendrovėje gamybos rangos darbus, veikla ir jų, kaip darbdavių, vykdytomis funkcijomis.

„Vilniaus paukštynas“ šiame procese nėra tyrimo subjektas“, – sakė ji.

Paukštyno atstovė pridūrė, kad prieš pradedant bendradarbiavimą jų bendrovei buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys teisėtą užsieniečių įdarbinimą ir jų darbo pagrindą Lietuvoje, todėl jie neturėjo pagrindo abejoti jų darbo teisėtumu.

„Mums netikėta informacija apie galimus pažeidimus, susijusius su rangovų darbuotojų administravimu bei kitomis aplinkybėmis, už kurias atsakingi jų tiesioginiai darbdaviai. Į tokius signalus žiūrime labai rimtai ir atsakingai. Iš savo pusės siekiame užtikrinti, kad visi mūsų bendrovės teritorijoje darbus atliekantys žmonės turėtų saugią aplinką ir būtų vertinami pagarbiai. Bendradarbiaujame su teisėsaugos institucijomis, teikiame visą prašomą informaciją ir tikimės, kad visos aplinkybės bus išsiaiškintos“, – dėstė ji.

„Vilniaus paukštynas“ ir „Kaišiadorių paukštynas“ yra Vilniaus akcijų biržoje kotiruojamos „Akola Group“ dalis.

Gegužės 20 dienos pranešime nurodoma, kad jos paukštininkystės segmento pajamos per pastaruosius 9 mėnesius augo daugiau nei dešimtadaliu ir siekė 261 mln. eurų, o bendrasis pelnas padidėjo beveik 40 proc. iki 62 mln. eurų.

„Augimą palaikė didesnė aukštesnės pridėtinės vertės produktų dalis, efektyvesnė veikla ir palankesnė produktų struktūra“, – aiškino grupė.