Vilniaus mero V. Benkunsko iniciatyvos kad lietuvių kalbos mokėjimas sostinėje taptų prioritetu.Ar ne per vėlu?
Kalba kaip bilietas į gyvenimą Lietuvoje – būtent tokią kryptį siūlo Vilniaus meras Valdas Benkunskas, Katedros aikštėje pradėjęs parašų rinkimo akciją. Jo iniciatyva siekia aiškaus pokyčio: leidimo gyventi Lietuvoje pratęsimas turėtų būti tiesiogiai susietas su lietuvių kalbos mokėjimu. Mero teigimu, sparčiai augantis migrantų skaičius, ypač sostinėje, rodo, kad dabartinė sistema nebeatitinka realybės, o delsimas imtis sprendimų tik gilina problemą.
V. Benkunskas pabrėžia, kad valstybė šiandien faktiškai nekuria realių paskatų užsieniečiams mokytis lietuvių kalbos. Jo vertinimu, kalbos mokėjimas negali likti tik geranoriškumo klausimu – jis turi tapti aiškia ir privaloma sąlyga tiems, kurie planuoja Lietuvoje gyventi ilgesnį laiką.Todėl peticijoje siūloma nustatyti, kad ne Europos Sąjungos piliečiai galėtų pratęsti laikiną leidimą gyventi tik po trejų metų įrodę bent A2 lygio lietuvių kalbos žinias. Pasak mero, tik toks modelis užtikrintų realią integraciją, o ne formalią jos imitaciją.

Bandymas susitarti su VRM rezultatų kol kas neduoda
Vilniaus vadovas taip pat akcentuoja, kad bandymai šį klausimą spręsti instituciniu keliu kol kas nebuvo sėkmingi.
„Pastarąjį mėnesį bandžiau prisibelsti į ministerijos duris ir su pačiu ministru pasišnekėti dėl (…) pasikeitusios situacijos, ką mes turime su migrantų skaičiumi dabar Lietuvoje ir ypač Vilniuje. Ir pasiūlyti (…) peržiūrėti dabartinę mūsų teisinę bazę“, – pirmadienį žurnalistams sakė sostinės vadovas
Anot jo, ne vienas kreipimasis į Vidaus reikalų ministeriją liko be atsako, o viešai skelbiamos pozicijos – nenuoseklios, todėl pasirinktas viešas kelias telkti visuomenės palaikymą.
Tuo metu vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius laikosi kitokios pozicijos ir pabrėžia, kad ministerija atsakinga už migracijos kontrolę, o integracijos klausimai priklauso kitoms institucijoms. Jo vertinimu, užsieniečiams turėtų būti suteiktas penkerių metų laikotarpis išmokti lietuvių kalbą.
Vis dėlto Vilniaus meras primena ir skaičius: sostinėje gyvena apie 79 tūkst. užsieniečių, o visoje Lietuvoje – apie 185 tūkst. laikinus leidimus turinčių asmenų. Anot jo, be aiškių taisyklių didėja socialinės įtampos rizika, todėl sprendimų delsti nebegalima.
Politologai: migrantų klausimas – bandymas stiprinti Benkunsko įvaizdį
Artėjant savivaldybių rinkimams, politologai Vilniaus mero V. Benkunsko kadenciją vertina gana santūriai. Pasak ekspertų Vytauto Dumbliausko ir Igno Kalpoko, jam kol kas trūksta aiškaus politinio identiteto ir lengvai atpažįstamo „parašo“. Skirtingai nei ankstesnių merų laikotarpiai, siejami su ryškiais pokyčiais, dabartinis etapas labiau primena administracinį valdymą ir darbų tęstinumą.
Net ir tokie projektai kaip Nacionalinis stadionas ar NATO viršūnių susitikimas dažniau siejami su ankstesniais sprendimais, o ne nauja politine kryptimi.

Skaičiuojama rekordinė užsieniečių banga
Per kelerius metus Lietuva patyrė ryškų demografinį pokytį – užsieniečių skaičius išaugo daugiau nei du kartus. Jei 2021 metų pradžioje šalyje gyveno apie 87 tūkst. užsieniečių, tai 2024-ųjų pradžioje jų jau buvo daugiau nei 221 tūkst. Vien per metus augimas siekė apie 15 proc., o pagrindinė priežastis – darbo migracija.
Didžiausias bendruomenes sudaro Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai, tačiau sparčiai daugėja ir atvykstančiųjų iš Vidurinės Azijos
Augant migrantų skaičiui, stiprėja ir politinės diskusijos. Seime svarstomi siūlymai griežtinti atsakomybę nusikaltusiems užsieniečiams bei riboti jų dalyvavimą savivaldos rinkimuose. Tuo pat metu Lietuva ir toliau aktyviai pritraukia aukštos kvalifikacijos specialistus, siūlydama finansines paskatas dirbti technologijų ir inovacijų sektoriuose.
Vis dėlto pastaruoju metu matomas bandymas šią situaciją keisti. Vienas ryškesnių Benkunsko žingsnių – migracijos temos iškėlimas, akcentuojant augantį užsieniečių skaičių Vilniuje ir lietuvių kalbos svarbą.
Politologų vertinimu, tai gali būti kryptingas siekis stiprinti savo politinį profilį ir pritraukti konservatyvesnį elektoratą. Atsižvelgiant į lojalią konservatorių rinkėjų bazę sostinėje, tai suteikia jam realias galimybes išlikti tarp pagrindinių kandidatų artėjančiuose rinkimuose.