Kas yra „Hezbollah“? Kodėl tai yra pagrindinis Irano svertas derybose su JAV?

„Hezbollah“, artimiausia Teherano nevalstybinė sąjungininkė, nuo kovo 2 d. į kaimyninį Izraelį paleido šimtus raketų ir dronų, atidarydama dar vieną karo frontą ir eikvodama Izraelio karinius išteklius.

„Hezbollah“ yra ir karinė grupuotė, ir politinė partija, kontroliuojanti didžiąją dalį Pietų Libano. Jungtinės Valstijos ją laiko teroristine organizacija, nors Europos Sąjunga į juodąjį sąrašą yra įtraukusi tik jos ginkluotąjį sparną.

Reaguodamas į „Hezbollah“ atakas, Izraelis pradėjo sausumos invaziją į Pietų Libaną ir surengė intensyvią oro smūgių kampaniją, kurios metu, vietos sveikatos priežiūros institucijų duomenimis, žuvo daugiau nei 2 000 žmonių ir daugiau nei 1,2 milijono buvo priversti palikti savo namus.

Šiandien, Teheranui ir Vašingtonui derantis dėl galimo taikos susitarimo, Iranas kaip vieną iš pagrindinių savo reikalavimų iškėlė išpuolių prieš jo sąjungininkus regione – konkrečiai Izraelio smūgių „Hezbollah“ – nutraukimą.

„Hezbollah“ rėmėjai Beirute | AP nuotr.

„Vertingiausias turtas regione“

„Iranas laiko „Hezbollah“ savo vertingiausiu turtu regione – savo fronto linija prieš Izraelį, todėl į taikos susitarimą neįtraukus Libano, Izraelis galėtų toliau silpninti jo pagrindinę atgrasymo priemonę“, – sakė Londone įsikūrusio analitinio centro „Chatham House“ Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos programos vadovė Sanam Vakil.

„Skirtingai nuo Irako ar Jemeno grupuočių, „Hezbollah“ yra įsikūrusi prie Izraelio sienos ir turi didelį raketų arsenalą, todėl atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrinant Irano įtakos svertus tiek karo veiksmuose, tiek derybose“, – pridūrė ji.

„Hezbollah“ yra vadinamosios „pasipriešinimo ašies“ – Irano ginkluotų sąjungininkų tinklo ir Teherano remiamų kovotojų grupuočių – pagrindas. Šį tinklą taip pat sudaro Jemeno hučių sukilėliai ir Iraną palaikančios sukarintos grupuotės Irake – sąjungininkai, kurie taip pat įsitraukė į karą.

Dešimtmečius kurta „pasipriešinimo ašis“ tapo pagrindiniu Teherano priešakinės gynybos strategijos elementu: ji leidžia plėsti įtaką už šalies ribų, kartu sumažinant būtinybę tiesiogiai konfrontuoti su pagrindiniais priešais – Izraeliu ir Jungtinėmis Valstijomis.

Pastaraisiais metais šis aljansas patyrė keletą smūgių. „Hezbollah“, viena iš pagrindinių karinių ir politinių jėgų Libane, susilpnėjo po metus trukusio sekinančio karo su Izraeliu, kuriame žuvo ilgametis grupuotės lyderis Hassanas Nasrallah. Net ir po to, kai 2024 m. pabaigoje konfliktą užbaigė trapi paliaubų sutartis, Izraelis tęsė išpuolius prieš grupuotės vadovybę ir karinį arsenalą.

Beirutas| AP nuotr.

„Hezbollah“ buvo beveik visiškai sutriuškinta – bent jau tokia vyravo nuomonė. Tačiau ši grupuotė nustebino daugelį stebėtojų nuolatiniais išpuoliais prieš Izraelį, leidžiančiais manyti, kad ji tebeturi nemažą raketų ir sviedinių arsenalą.

„Nepaisant pastarųjų nuostolių, Iranas vis dar laiko „Hezbollah“ savo pagrindine atgrasymo priemone ir apsidraudimu nuo Izraelio smūgių, galinčiu tiesiogiai grasinti Izraeliui, jei Iranas būtų užpultas“, – sakė S. Vakil.

Ginčas dėl paliaubų

Balandžio 7 d. Iranui ir Jungtinėms Valstijoms susitarus dėl dviejų savaičių paliaubų, susitarimas beveik iškart žlugo, nes liko neaišku, ar jis apima Libaną. Vašingtonas teigė, kad susitarime nenumatytas Izraelio atakų prieš „Hezbollah“ nutraukimas, tačiau Teheranas tvirtino priešingai.

Praėjus mažiau nei 24 valandoms po to, kai įsigaliojo paliaubos, Izraelis surengė daugiausiai aukų pareikalavusius išpuolius prieš Libaną, kurių metu žuvo daugiau nei 300 žmonių, o sužeista – daugiau nei 1 000. Tai sukėlė visuotinį pasipiktinimą. Vėliau Izraelis sumažino išpuolių prieš Libaną mastą.

Socialiniame tinkle „X“ Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas teigė, kad Izraelio smūgiai „liudija apie apgaulę ir sulaužytą“ susitarimą dėl ugnies nutraukimo. „Iranas niekada nepaliks savo libaniečių brolių ir seserų“, – teigė jis.

Maoudas Pezeshkianas | AP nuotr.

Iranas neatsakė smūgiais Izraeliui, tačiau Teheranas atsisakė atidaryti Hormuzo sąsiaurį, pagrindinę pasaulinio naftos ir dujų tiekimo arteriją bei esminę paliaubų sąlygą, sukeldamas dar didesnę riziką ir taip trapiam paliaubų susitarimui. Po to, siekdamas sustabdyti Teherano naftos ir dujų eksportą, JAV karinis jūrų laivynas ėmė blokuoti Irano uostus ir eismą sąsiauryje.

Prieš balandžio 11 d. Islamabade vykusias JAV ir Irano pareigūnų taikos derybas Teheranas paskutinę akimirką pagrasino pasitraukti iš derybų dėl Izraelio tęsiamų išpuolių prieš „Hezbollah“. Galiausiai Irano delegacija vis dėlto dalyvavo derybose, nors šalims ir nepavyko pasiekti susitarimo dėl karo pabaigos.

Prieš derybas Islamabade Iranas paskelbė 10 punktų taikos planą, kuriame, be kitų reikalavimų, buvo numatyta nutraukti JAV ir Izraelio atakas prieš jo ginkluotus sąjungininkus Libane, Irake ir Jemene.

Visgi ketvirtadienį pranešta, kad Izraelis ir Libanas pasiekė 10 dienų paliaubas.

Ši publikacija yra  „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.