Gentvilas apie referendumą dėl šeimos sampratos: tai akių dūmimas ir tautos „durninimas“

„Dienos temoje“ – Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime narė Ligita Girskienė ir liberalas Eugenijus Gentvilas.

– Ponia Girskiene, kodėl jums atrodo, kad reikia Konstitucijoje tokio šeimos apibrėžimo?

L. Girskienė: Aš buvau viena iš iniciatorių, surinkusių didžiąją dalį parašų, ir manau, kad šitas referendumas yra labai reikalingas. Reikalingas, nes, mano vertinimu, Konstitucinis Teismas išaiškino per plačiai Konstituciją ir ėmėsi to, kas jam nepriklauso, nes Konstitucija 1992 metais buvo priimta tautos valia. Ji buvo suderinta, visos formuluotės buvo suderintos. Aš nemanau, kad tauta 1992 metais taip plačiai būtų interpretavusi šeimos sampratą, tai yra iki to, kad šeimą gali sudaryti vienos lyties asmenys. Manau, kad tikrai tauta dėl to nesitarė, ir tai, ką padarė Konstitucinis Teismas, man atrodo, prieštarauja tautos valiai. Pasiūlymas yra atsiklausti tautos, nes vienintelė tauta gali priimti dėl Konstitucijos pakeitimų tokį plataus [masto – LRT.lt] sprendimą.

Ligita Gurskienė

– Ar aš teisingai suprantu, kad jūs kvestionuojate Konstitucinio Teismo sprendimą?

L. Girskienė: Taip, manau, kad [Konstitucinis Teismas] tikrai ėmėsi per plačiai aiškinti konstitucines nuostatas ir taip galbūt pažeidė, nežinau, interpretavo neteisingai, ne taip, kaip tauta 1992 metais susitarė interpretuoti, kas yra šeima. Manau, kad yra teisinga, jog šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, tėvystės ir motinystės.

– O iš kur jūs žinote, kad tauta ne tą norėjo pasakyti? Jūs sakote: „Aš manau“, bet ar jūs žinote? Pagal ką sprendžiate, kad tauta ne taip išaiškino?

L. Girskienė: Aš sulaukiau visokių nuomonių. Vieni sako, kad tikrai situacija pasaulyje yra pasikeitusi, žmonės sudaro įvairias šeimas, ir mes turėtume neatsilikti ir interpretuoti Konstituciją plačiau, t. y. leisti šeimos teise ir visomis iš to kylančiomis gėrybėmis naudotis ir vienos lyties poroms, kurios yra įregistravusios ir civilinę partnerystę, ir taip toliau. Vis dėlto aš manau, kad tai yra per platus aiškinimas ir galbūt šitam aiškinimui įtaką padarė tos organizacijos, kurios dabar ir kreipiasi į įvairias Europos Sąjungos (ES) institucijas, kad mūsų pasiūlymas dėl referendumo gali prieštarauti ES teisei, gali prieštarauti ir pačiai Konstitucijai, ir taip toliau. Man labai keista, kaip pasiūlymas atsiklausti tautos dėl vienos iš pamatinių vertybių, t. y. šeimos, gali prieštarauti Konstitucijai.

– Pone Gentvilai, liberalai turbūt vieningiausiai priešinasi tokiai nuostatai apie Konstitucijos keitimą. Ar jūs irgi nesutinkate, kad per plačiai Konstitucinis Teismas išaiškino arba kad, pavyzdžiui, tauta ne tą norėjo pasakyti? Kaip jūs aiškinate, kodėl jūs priešinatės?

E. Gentvilas: Man įdomiau, kai yra sakoma, kad tauta 1992-aisiais ne tą norėjo pasakyti ir dabar pasakys tai, ką iš tikrųjų galvoja. Manau, kad tauta per tuos 34 metus pažengė toli į priekį. Pernai Konstitucinis Teismas išaiškino taip, kaip išaiškino, turėdamas teisę, kad šeima kyla ne tik iš santuokos, o įvairių formų šeimos gali būti, ir toks yra galiojantis išaiškinimas. Kai gerbiama Ligita sako, kad reikia atsiklausti tautos, nes tauta, ko gero, prieš 34 metus negalvojo apie tos pačios lyties asmenų santuokas, tai ir išsiduoda iniciatoriai, kad šis referendumas nukreiptas prieš vienos lyties santykius turinčius asmenis. Aš noriu priminti, kad Šeimų maršas irgi Lietuvoje prasidėjo nuo parašų rinkimo prieš gėjų Tomą Vytautą Raskevičių. Dar gerai, kad ne prieš žydus, o prieš gėjus ar lesbietes.

Bet yra kitas dalykas, kai sakoma: „Tauta turi duoti atsakymą.“ Tai ir pasitikėkite tauta, pasakykite, kad „gerbiama tauta, gerbiami lietuviai, Lietuvos žmonės, pasakykite, kaip jūs įsivaizduojate santuoką“. Tai būtų privalomasis referendumas. Taigi, referendumo iniciatoriai neleidžia tautai pasakyti savo nuomonės, neleidžia priimti sprendimo. Sako: „Jūs pasakykite patariamajame referendume, patarkite, o jau mes nuspręsime taip, kaip mes norime.“ Tai yra akių dūmimas, tautos durninimas, sakant, kad mes jūsų atsiklausėme, bet jūs neturite sprendimo teisės. Neduodame jums teisės surengti ir dalyvauti privalomajame referendume. Jūs būsite tik patarėjai, o mes, valdžia, už jus geriau žinome ir nuspręsime. Tai labai manipuliatyvu ir akivaizdu, kad tai yra daroma dėl tuo pačiu metu, tą pačią dieną vykstančių savivaldos rinkimų.

E. Gentvilas

– Ponia Girskienė ką tik sakė, kad Konstitucinis Teismas, jos nuomone, per plačiai išaiškino. Pone Gentvilai, kaip jūs manote, kieno čia turi būti paskutinis žodis – Konstitucinio Teismo išaiškinimas ar Seimas turi nuspręsti?

E. Gentvilas: Konstitucinis Teismas išaiškino ir šiandien yra galiojanti tokia samprata, kurią vykdo teismai ir visos kitos institucijos taip, kaip yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas. Dabar referendumo iniciatoriai sako: „Atsiklausėme tautos patarimo.“ Bet iš patarimo nebūtinai kas nors gimsta. Viskas paliekama toje pačioje erdvėje, tik yra kiršinama ta pati tauta sakant: „Mes jums suteikiame teisę patarti, bet nesuteikiame sprendimo teisės.“ Šiandien galioja Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad šeima yra ne tik santuokoje atsiradusi žmonių sąjunga.

– Taip, santuoka yra grindžiama santykių turiniu, o ne forma. Bet, ponia Girskiene, yra turbūt kokios 50 šeimų, kur teismai jau pripažino jas šeimomis, nors jose yra vienos lyties asmenys. Joms yra taikoma šeimos gyvenimo apsauga. Kas tada nutiks su tomis šeimomis? Jos taps nelegalios ar kaip bus? Kas su jomis nutiktų, jeigu būtų pakeista Konstitucija?

L. Girskienė: Kiek žinau, Teisingumo ministerija yra apskundusi šiuos teismų sprendimus registruoti civilinę partnerystę. Nežinau, ar yra bent viena byla išspręsta iki galo. Čia dar klausimas, ar tikrai aukščiausia institucija patvirtins tokią civilinę sąjungą. O šiaip replikuojant kolegai E. Gentvilui, Konstitucija yra kilusi iš tautos, ir aš manau, kad tautos valia ir turi būti keičiama, ypač tokiu svarbiu klausimu. Buvo klausimas, kas vis dėlto turi galutinį sprendimą šioje situacijoje valstybėje – politikai ar teismas? Manau, joks Seimo narys ir joks teismas neturi tokių įgaliojimų, kokius turi tauta. Todėl mes ir siūlome šį referendumą.

Ką padarė Konstitucinis Teismas? Konstitucinis Teismas įstatymų leidėjams nurodė, kad mes turime parengti atitinkamą teisinį reglamentavimą, bet įstatymų leidėjai jau metus nesiėmė jokių veiksmų, ir, matydama, kad niekas nevyksta, Seimo narių grupė, kuri turi būtent tokią poziciją ir supratimą, kad šeimos teisė kyla tik iš vyro ir moters santykių bei tėvystės ir motinystės, parengė klausimą tautai, kurio pagrindu, jeigu tauta pasisakys, kad jie būtent taip ir įsivaizduoja šeimą, įstatymų leidėjai galės parengti teisės aktus. Bet tai yra mūsų įsitikinimų pagrindu parengti teisės aktai. Jeigu ponas Eugenijus turi kitokią nuomonę, kaip jis sakė, gali imtis iniciatyvos rengti kitą referendumą ir jau ne patariamąjį, o privalomąjį.

– Ponia Girskiene, noriu dar šiek tiek patikslinti. Ar tos vienos lyties poros, tos 50 porų, kur minėjau, valstybei arba tradicinėms šeimoms kaip nors kenkia?

L. Girskienė: Man asmeniškai nekenkia ir valstybei nekenkia. Kiekvienas Lietuvos pilietis su visais savo įsitikinimais ir nuomonėmis yra svarbus. Bet čia eina kalba apie šeimą, kuri iš tikrųjų atlieka tam tikrą funkciją visuomenėje. Iš šeimos gimsta vaikai, ir tai yra svarbiausia šeimos funkcija. Jeigu mes interpretuosime taip plačiai Konstituciją, kad civilinė partnerystė yra šeima, o vienos lyties asmenų šeimoje negali gimti vaikai, mes lyg ir paliekame tradicinį šeimos modelį nuošalėje, atimame funkciją gimdyti vaikus šeimoje ir pasikeičia iš esmės visos konstitucinės nuostatos apie šeimos teisę.

– Pone Gentvilai, kaip jūs į tai reaguotumėte? Jūs esate Seimo senbuvis ir turite prisiminti, galite net mane pataisyti, jeigu klystu, bet, man regis, buvo toks Šeimos pagrindų įstatymas prieš kokius 15 metų priimtas, ir Konstitucinis Teismas paskelbė, kad jis neatitinka Konstitucijos. Ar negrįžtame prie to, kas jau buvo?

E. Gentvilas: Atrodo, grįžtame į XIX amžių. Dar toliau norima grįžti. Man labai smagu, kad kolegė prisipažįsta visiškai atvirai. Yra Konstitucinio Teismo sprendimas, ši valdančioji dauguma jo nevykdo, nepriima įstatymo, kurį įpareigojo priimti Konstitucinis Teismas. Šios valdančiosios daugumos Teisingumo ministerija apskundžia teismų sprendimus, bando atlenkti viską atgal ir paskui demagogiškai sako: „Gentvilai, jeigu tau nepatinka, renk kitą referendumą.“ O man patinka. Man patinka, kaip yra parašyta Konstitucija, man patinka, kaip yra priimta ir suformuota Konstitucinio Teismo sprendimu tokia doktrina.

Tai jūs, prašyčiau, vykdykite Konstituciją ir konstitucinę doktriną, o ne užsiimkite demagogija ir kaltinimais: jeigu norite, darykite savo referendumą. Nenoriu. Jūs tiesiog nevykdote ir ieškote būdų, kaip išsisukti sakydami: „Atsiklauskime tautos.“ Bet tik atsiklausiate, o tautai neatiduodate sprendimo teisės. Ponia Ligita teisi vienu požiūriu: suverenas yra tauta ir tik tauta gali nuspręsti. Bet tautai nesuteikiama teisė nuspręsti.