Kaip gyvename, kai infliacija Lietuvoje tampa viena didžiausių visoje ES?
Lietuva atsidūrė tarp labiausiai brangstančių Europos Sąjungos valstybių – metinė infliacija kovą pasiekė 4,4% ir buvo trečia pagal dydį visoje ES. Tai reikšmingai viršija bendrą ES vidurkį (2,8%) ir rodo, kad kainų spaudimas Lietuvoje nėra vien bendros Europos tendencijos dalis, o labiau lokalus reiškinys.
|
Pagrindinis infliacijos variklis išlieka energijos kainos – degalai, šildymas ir elektra. Brangstant naftai ar dujoms tarptautinėse rinkose, Lietuvoje tai persikelia į transporto, logistikos ir kitų prekių kainas. Analitikai pabrėžia, kad kitaip nei didesnėse ar labiau diversifikuotose ekonomikose, Lietuva turi mažiau amortizacijos mechanizmų, todėl energijos šokai čia persiduoda stipriau ir greičiau. |
|
Šią situaciją dar labiau sustiprina struktūrinis priklausomumas nuo importuojamų energijos išteklių. Dėl to kiekvienas geopolitinis ar tiekimo grandinių sutrikimas energetikos rinkose tiesiogiai virsta vidaus kainų augimu, o infliacija tampa labiau „importuota“ nei vidaus paklausos nulemta |
|
Aukšta infliacija tiesiogiai mažina realią gyventojų perkamąją galią, didina spaudimą atlyginimams ir valstybės socialinei politikai, o kartu komplikuoja ekonomikos stabilumą ir investicinį klimatą. Šalies ekonomika yra jautresnė išorės šokams, ypač energetikos kainų svyravimams, kiekvienas geopolitinis ar žaliavų rinkų pokytis greitai virsta vidaus kainų augimu. Didėja rizika, kad net ir esant augančiai ekonomikai, gyvenimo kokybė daliai gyventojų gali prastėti, o ekonominė politika priversta nuolat balansuoti tarp infliacijos stabdymo ir augimo palaikymo. |
