Kontrabandos šulas savęs nesaisto tylėjimo įžadais.Skęstančių įtakingų politikų gelbėjimas, pačių skęstančiųjų reikalas.

Šiandien jis laikomas įtakingiausiu gangsteriu, nes garsiai skamba plataus atgarsio milijoninės korupcijos byloje, kurioje kyšininkavimu įtariamas netgi ir buvęs šalies generalinis komisaras, buvęs premjeras, o dabar Seimo narys S. Skvernelis. Taip pat įtarimai neaplenkė ir buvusio žemės ūkio ministro bei parlamentaro Kazio Starkevičiaus.

„Mentų brigada“

Daugiau nei prieš dešimtmetį teko girdėti, kad egzistuoja tokia rimta Vilniaus chebra, kuriai tarnauja ne tik eiliniai kelių policininkai, bet ir įtakingi sostinės advokatai ar net teisėjai. Tačiau tada M. Taraškevičiaus pavardė ir jo parankinių įtaka tuometėje šalies kriminalinėje padangėje nieko per daug nereiškė.

Viskas pasirodė kur kas rimčiau, kai sulaukiau kvietimų pasimatyti su vienu rimtu šaltiniu, dirbusiu (tebedirbančiu ir dabartiniais laikais) kartu su aukščiausiais šalies teisėsaugos padaliniais. Supratau, kad teisėsaugininkai teisiškai jau nesusitvarko su minėta šutve, todėl nori viešumo, kad būtų pagarsinti šios, vėliau žiniasklaidoje „Mentų brigada“ skambiai vadintos, grupuotės asmenys ir jiems tarnavę įtakingiausi tuometės Vilniaus advokatūros ir teismų žmonės.

Kodėl jie buvo vadinami „Mentų brigados“ gangsteriais? Pasirodo, kad gaujos smegenų centru laikytas artimiausias M. Taraškevičiaus parankinis – Vincentas Mačiulaitis pravarde Vincukas – maždaug iki 1997 m. dirbo Vilniaus kriminalinėje policijoje. Būtent jis bene labiausiai garsėjo artimais ryšiais su teisėsaugininkais, kurie padėjo išvengti baudžiamosios atsakomybės ir gresiančių areštų ne vienam gaujos nariui.

Anuomet M. Taraškevičiaus gaujos vyrų kontrabanda atgabentos cigaretės, pasak pareigūnų, buvo įvertintos dešimtimis milijonų litų. Vien Lietuvoje buvo sulaikyta devyniolika vilkikų su kontrabandinėmis cigaretėmis iš Rusijos ir Baltarusijos, kurių vertė – apie 23 mln. tuomečių litų. Dar dvylika krovinių, pagal Lietuvos pareigūnų informaciją, buvo sulaikyta Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje. Šių vertė buvo skaičiuojama 10 mln. litų. Neabejojama, kad kontrabandininkams talkino muitinės ir kitų teisėsaugos institucijų pareigūnai.

2011 m. lapkritį sulaikymo metu M. Taraškevičius buvo ištrauktas iš visureigio, jo rankinėje aptikta maždaug ketvirtis milijono litų eurais ir litais. Kadangi įtariamasis neįvardijo, kam ketino panaudoti tuos pinigus, pareigūnai juokavo, kad tai jo kišenpinigiai. Tiesa, vėliau sklandė galutinai nepatvirtintos istorijos, kad tą rytą šis veikėjas esą vežė perduoti minėtus pinigus asmeniui, kuris pažadėjo juos įteikti vienam iš Vilniaus teisėjų.

Išvengė susprogdinimo

Pirmąsyk kriminaliniame pasaulyje M. Taraškevičiaus pavardė sumirgėjo daugiau nei prieš 20 metų – 2003 m. gruodį, kai Vilniuje buvo pasikėsinta jį susprogdinti: apie 11 val. Kalvarijų gatvėje sprogus užtaisui, kuris buvo pritvirtintas prie 2000 m. laidos „Mitsubishi Pajero“ dugno, jis buvo sužalotas. Sprogimas asfalte paliko gilią duobę, o visureigis buvo sugadintas nepataisomai.

Nepraėjus nė metams M. Taraškevičius vėl atkreipė į save policijos ir žiniasklaidos dėmesį. 2004-ųjų spalį Vilniuje buvo sučiupti keturi atvykėliai iš Rytų, kurie lietuviams pardavė 1 kg heroino. Tąsyk buvo sulaikyti trys kazachai, čečėnas ir vienas vilnietis. Netrukus sulaikytas ir M. Taraškevičius, kuris, kaip įtarta, buvo užsakęs šią heroino partiją.

Greitis ir prabanga

Iš operatyvinių šaltinių teko nugirsti, kad iki garsiojo 2011-ųjų pabaigos arešto M. Taraškevičius ilgą laiką tebuvo eilinis Vilniuje klestėjusių „Dambrauskinių“ nusikalstamo susivienijimo lyderio Jono Dambrausko, kuris šiuo metu vis dar atlieka ilgametę kalėjimo bausmę dėl sostinės tarybos nario, advokato Sergejaus Novikovo žmogžudystės, gaujos narys.

Pirmąsyk M. Taraškevičiaus gaujos nariams įtarimų dėl cigarečių kontrabandos pareikšta 2004 m. Tiesa, vėliau dviem asmenims įtarimai buvo panaikinti. Vienas tebuvo nuteistas už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, kitas nuo bausmės lygtinai atleistas. Tąsyk grupuotės nariams abejonių keliančias bausmes paskyrė Vilniaus apygardos teismas.

Gaujos nariai nusikalstamą veiklą sėkmingai vykdė nuo 2006-ųjų iki 2011-ųjų. 2011 m. lapkritį per kelias sulaikymo operacijas buvo suimti visi šio nusikalstamo susivienijimo atstovai.

Skelbta, kad M. Taraškevičiaus gaujoje veikė beveik 100 asmenų.

Dar beveik prieš penkiolika metų, vertinant pagal įgytus turtus ir įtaką, M. Taraškevičius jau buvo praaugęs ne tik J. Dambrauską, bet ir kitas Lietuvos kontrabandos legendas (žymiausias Vilniaus, Dzūkijos, Vakarų Lietuvos kontrabandistų grupuotes) ir jau gerokai savo turtais lenkė tuomet dar tam tikrus reikalus sukusį Vilių Karalių (2024-ųjų rugsėjį staigiai mirusį dėl pašlijusios sveikatos) bei jo parankinius.

Jau tada M. Taraškevičius važinėjo prabangiu visureigiu „BMW X6“, kurio išraiškingos išorės ir vidaus apdailos detalės buvo pagamintos prestižinėje Vokietijos bendrovėje. Apie jo pomėgį greitai važinėti ir pažeidinėti Kelių eismo taisykles tarp sostinės policininkų sklandė neįtikėtinų legendų. Jis kone skraidydavo automobiliu ne tik sausakimšomis Vilniaus gatvėmis, bet ir užmiesčio keliais. Kai kurių šaltinių teigimu, tais laikais vairuodamas kitą savo pamėgtą automobilį – „Audi A6 allroad“ – M. Taraškevičius vos per 20 minučių sugebėdavo nuskrieti iš Vilniaus į bičiulių sodybą Molėtų rajone.

Pareigūnai neoficialiai pasakojo per kratas M. Taraškevičiaus namuose aptikę nuotraukų, kuriose gaujos lyderis įamžintas prie vairo, o prietaisų skydelis aiškiai rodė pasiektą 280 km/val. greitį. Kalbama, kad išskirtinio dizaino M. Taraškevičiaus visureigis „BMW X6“ turėjo net 560 arklio galių variklį.

Įdomiausia, kad beprotiško greičio rekordais pagarsėjęs vyras per tuos siautėjimo metus nebuvo turėjęs nė vienos nuobaudos Vilniaus kelių policijos duomenų bazėje. Manoma, kad ne tik jam, bet ir kitiems gaujos nariams išvengti baudų padėdavo anuomet sostinės kelių policijos rinktinėje dirbęs J.

Kad šis kelių policininkas galimai palaikė pernelyg draugiškus ryšius su gaujos nariais, patvirtino net kelios nuotraukos, kuriose buvo švenčiamos vieno pagrindinių M. Taraškevičiaus aplinkos žmonių – V. Mačiulaičio, taip pat buvusio policininko – pompastiškos vestuvės.

M. Taraškevičius ilgus metus gyveno viename prabangiausiai ir moderniausiai įrengtų namų Vilniaus Baltupiuose, Kolektyvo gatvėje. Vien nuosavo namo tvora šeimininkui tuomet kainavo per 100 tūkst. litų. Ant kas antro tvoros bokštelio buvo sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros, įrašančios namų aplinkos vaizdą visą parą.

Sprendė problemas

Nenorėdamas pernelyg afišuotis Lietuvoje M. Taraškevičius dažniausiai savo ir artimųjų poilsiui rinkdavosi egzotiškų Pietų Europos šalių kurortus – ten veikė keli jo aplinkos žmonės. Neatmetama, kad būtent iš šių šalių gaujos nariai į Lietuvą gabendavo narkotikus, kurie vėliau būdavo parduodami Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, Skandinavijos šalyse.

Nenorėdamas pernelyg afišuotis Lietuvoje M. Taraškevičius dažniausiai savo ir artimųjų poilsiui rinkdavosi egzotiškų Pietų Europos šalių kurortus – ten veikė keli jo aplinkos žmonės.

M. Taraškevičiui ne kartą buvo pareikšta įtarimų dėl didelio kiekio narkotinių medžiagų realizavimo. Iš to išplaukia išvada, kad gaujos nariai užsiėmė ne tik cigarečių kontrabanda, bet ir platino narkotines medžiagas. Operatyvininkai buvo surinkę duomenų, kad nemaža dalis gaujos narių buvo pamėgę svaigintis traukdami žolės dūmelį, o kai kada vartodavo ir gerokai sunkesnius cheminius stimuliatorius.

Pasakojama, kad keli gaujos nariai buvo nuolatiniai azartinių lošimų namų lankytojai ir išleisdavo ten nemažą dalį neteisėto savo uždarbio. Pats M. Taraškevičius kone kas rytą bėgiodavo sostinės parkuose arba aktyviai kilnojo svarmenis pramogų komplekse „Forum Palace“ veikiančiame sporto klube ir griežtai pasisakydavo prieš bet kokius svaigalus.

Operatyvininkai buvo surinkę duomenų, kad būdamas laisvėje jis nesunkiai spręsdavo įvairias problemas šalies įkalinimo įstaigose. Kalėjimuose sėdintys vyrai globalinius Vilniaus organizuotų nusikaltėlių pasaulio klausimus sklandžiai ir greitai išspręsdavo tik M. Taraškevičiaus dėka. Jo paslaugų prireikdavo net Vilniaus apskrityje veikiančioms nusikaltėlių grupuotėms, kurios tarpusavyje susivaidydavo dėl įvairiausių smulkmenų.

Nepavykęs skydas

Tais laikais Lukiškių kalėjime-tardymo izoliatoriuje įkalintas M. Taraškevičius suprato, kad gresia ilgametė laisvės atėmimo bausmė, tad kuriam laikui atsigulė į kalėjimo ligoninę.

Vilnietis kalėjimo administracijai pradėjo skųstis, kad jį kamuoja depresija, polinkis į savižudybę. Panašu, kad jau tada jis pamažu rengėsi apsimesti psichikos ligoniu.

Tokiam vaidmeniui pasiruošti M. Taraškevičius turėjo nemažai galimybių, nes tais laikais vienas artimas jo žmogus laiką leisdavo ne vienoje nervinės įtampos ir psichikos sutrikimų kamuojamų pacientų gydymo įstaigoje.

Buvo laikas, kai M. Taraškevičius savo bylų nagrinėjime teismuose tiesiog nedalyvaudavo, nes ekspertai jį buvo pripažinę neveiksniu ir keliančiu pavojų visuomenei. Vyrui buvo skirtas priverstinis gydymas psichiatrijos ligoninėje.

2013 m. pavasarį plačiai nuskambėjo skandalas, kad kartu gyvenę teismo psichiatrai, kurių vieno sūnus palaikė itin draugiškus santykius su M. Taraškevičiumi, Vilniaus kontrabandos bosą pripažino nepakaltinamu. Sunkiai prakaitavusiems prokurorams tik po kelis mėnesius trukusių teisminių procesų pavyko pasiekti, kad tuometis Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos (VTPT) direktorius Konstantinas Daškevičius ir Respublikinio teismo psichiatrijos skyriaus viršininkė Jelena Marcinkevičienė būtų nušalinti nuo pakartotinės ekspertizės atlikimo. Būtent jie buvo nustatę, kad M. Taraškevičius yra nepakaltinamas.

Liudytojas pabėgo

Bene labiausiai demaskuoti M. Taraškevičiaus vadovaujamą gaują tuomet kriminalistams padėjo buvęs sostinės gangsterių bičiulis – Latvijos pilietis Romanas Šnipkis. Sutikęs bendradarbiauti su teisėsaugininkais ir turėdamas M. Taraškevičiaus pasitikėjimą jis ne kartą lankėsi jo namuose ir slapta įrašė visus pokalbius.

Bylos duomenimis, 2011 m. M. Taraškevičiaus savo namuose laikė daugiau nei 28 g kokaino, vėliau šiuos narkotikus už 15 tūkst. litų pardavė savo bičiuliui R. Šnipkiui.

Tiesa, vėliau pats M. Taraškevičių įklampinęs R. Šnipkis buvo nuteistas 90 parų arešto. Bausmė jam tuomet skirta už 33 tūkst. eurų vertės vekselio suklastojimą ir svetimų asmens dokumentų laikymą. Iš pirmo žvilgsnio nuosprendis galėjo pasirodyti simboliškas, tačiau kyla natūralus klausimas: kokia prasmė bendradarbiauti su šalies teisėsaugininkais ir jiems atskleisti svarbiausias mafijos paslaptis bei aukščiausio lygio teisėsaugininkų korupcijos atvejus, jei vėliau pats vyksti „pailsėti“ už grotų?

Kalbama, kad Latvijos nusikalstamo pasaulio šulai jau seniai griežė dantį ant R. Šnipkio, todėl tuo metu vyras tyliai paliko gimtąją šalį ir persikėlė į Vilnių. Pats R. Šnipkis sostinėje gyveno plačiai, mezgė kontaktus su vietos verslininkais, nusikaltėliais. Neretai lankėsi restoranuose.

Praeityje tris kartus teistas R. Šnipkis buvo nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant trejiems metams – išnagrinėjus bylą teisme paaiškėjo, kad svarbus liudytojas – M. Taraškevičiaus gaują „suskaldęs“ informatorius – sugebėjo apsimesti kitu žmogumi ir net keliolikai verslininkų padaryti beveik 150 tūkst. eurų žalą. Svetima pavarde prisistatinėjęs ir įtakingomis pažintimis gyręsis R. Šnipkis verslininkus apgaudinėjo net tuomet, kai jį saugojo policija.

Praėjus kuriam laikui žurnalistai atskleidė, kad M. Taraškevičiaus gaujos duobkasys ir kartu ieškomas liudytojas R. Šnipkis jau gyvena JAV. Už Atlanto jis gyveno niekur nesislapstydamas ir nuolat telefonu bendraudamas su Lietuvoje likusiais draugais bei pažįstamais. Į JAV, kur gyveno jo artimieji, R. Šnipkis išvyko 2015 m. rudenį ir, pasak draugų, net neplanuoja grįžti į Lietuvą, kur jau anksčiau turėjo nemalonumų su teisėsauga.

Įdomiausia, kad R. Šnipkis į Ameriką išvyko legaliai, pasinaudodamas vienu turimų savo pasų – Latvijos piliečio arba Lietuvos piliečio, kurį su kitu vardu ir kita pavarde jam, kaip saugomam liudytojui, išdavė mūsų valstybė. Pasilikdamas JAV R. Šnipkis pažeidė Vilniaus apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo už sukčiavimą jis buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme.

Vilniaus teismuose su kauke pasirodęs ir tokių pat kaukėtų pareigūnų lydimas R. Šnipkis per vieną iš privačių pokalbių žurnalistui prasitarė turėjęs daugiau duomenų ne tik apie garsiausias pastarojo meto nusikaltėlių gaujas. Jis sakėsi turėjęs informacijos ir apie žemiausio sluoksnio sostinės policininkus apraizgiusią korupciją. Be to, abejotinos reputacijos latvis tyrėjams vėliau pateikė informacijos ne tik apie Mareko gaujos darbelius ir pasiskirstymą pareigomis, bet ir apie sostinės advokatą, ketinusį papirkti tuometį Vilniaus apygardos teismo teisėją. Abu jie vėliau ir buvo nuteisti faktiškai pagal R. Šnipkio paskleistas istorijas.

Gyveno laisvėje

2024 m. balandį ELTA pranešė, kad didelio masto cigarečių kontrabandos byloje, kurioje vienu iš nusikaltimų organizatorių buvo įvardijamas M. Taraškevičius, iš nuteistųjų valstybei priteista atlyginti beveik 6,7 mln. eurų žalos. Perkvalifikavus nusikalstamas veikas, Apeliacinio teismo nuosprendžiu nusikaltimų organizatoriui M. Taraškevičiui paskirta galutinė subendrinta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė ir 3 tūkst. 766 eurų bauda.

Labiausiai stebina, kad net po tokių griežtų sprendimų M. Taraškevičius nuolat buvo pastebimas laisvėje. Kai kurie žmonės jį dažnai matydavo sportuojantį tame pačiame sostinės „Forum Palace“ sporto klube. Jis su bičiuliais puotaudavo uždaruose vakarėliuose. Daugelį labai stebino, kaip jam už tokius nusikaltimus vis pavykdavo išvengti realios ilgametės kalėjimo bausmės.

Viskas apsivertė aukštyn kojomis, kai pernai gruodį įsisiubavus Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) korupcijos skandalui M. Taraškevičius buvo sulaikytas ir vienintelis iš tos kompanijos asmenų šiuo metu yra laikomas už grotų. Jis į belangę pateko ne šiaip sau: per kratas būtent jo valdose buvo aptikti ginklai, narkotikai, kontrabandinės cigaretės ir alkoholiniai gėrimai, o galbūt ir kai kas daugiau. Galimai netgi ir tas pats plačiai aptarinėjamas „šveicariškas auksas“.

Kokį ryšį jis turėjo su valdininkais ir politikais, sunku pasakyti. Tačiau manoma, kad turėjo glaudų kontaktą per tarpininkus ar net dvi šioje istorijoje ryškiai minimas tamsiaplaukę ir šviesiaplaukę moteris. Jau plačiai kalbama, kad su viena jų, kadaise figūravusia Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje, M. Taraškevičius buvo užmezgęs romantinį ryšį. Jai dosniai dalijo dovanas, buvo parūpinęs net prabangųjį „Porsche“ visureigį.

Kai kuriuose sluoksniuose pasklido kalbų, kad esą būdamas už grotų M. Taraškevičius pradėjo kai ką šnekėti. Jeigu tai tiesa, tuomet kvepia dar vienu nauju sprogstančiu skandalu. Juk papasakoti jis tikrai turėtų daug ir apie ką. Tai artimiausioje ateityje gali užtraukti nemažai problemų ne vien aukštiems politikams, valdininkams, bet ir muitinės atstovams.

Kyšių suma

Šiomis dienomis kone visi politikos aktualijų komentarų specialistai, blogeriai jau sutartinai pareiškė, kad, įsiplieskus šiam skandalui ir pagarsinus paimtų kyšių faktą, jau dabar S. Skvernelio politinė karjera yra galutinai sudaužyta ir baigta. Patikimų šaltinių duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų apie S. Skvernelio galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 3 dalyje (kyšininkavimas).

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia įtarti, kad S. Skvernelis nuo 2025 m. sausio 1 d. iki gegužės mėnesio per savo senų laikų pažįstamą Agnę Silickienę susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už palankumą pasinaudojant savo einamomis pareigomis VAT direktoriui Jurijui Kornijenko, išlaikant jį direktoriumi ir vertinant jo veiklą, žinodamas, kad neteisėtas piniginis atlygis jam bus mokamas iš VAT vadovo ir nusikalstamos veikos bendrininkų kyšininkavimo metu gautų neteisėtų pajamų.

Skelbiama, kad kyšis turėjo būti perduodamas iki kiekvieno mėnesio 10 d., laikotarpiu nuo 2025 m. birželio iki gruodžio 11 d., per organizuotos grupės narį A., ne mažiau kaip septynis kartus iš kitų asmenų už VAT Kauno ir Alytaus teritorinių padalinių darbuotojų išduodamus sertifikatus. Taip buvo priimtas ne mažiau kaip 1 mln. 112 tūkst. eurų kyšis, kurį grupės nariai pasidalijo tarpusavyje ir perdavė valstybės politikams, tarp jų ir S. Skverneliui, už politinį palankumą. Be to, šias aplinkybes kai kurie asmenys fiksavo vedamoje apskaitoje, kurioje S. Skverneliui buvo priskirtas slapyvardis Krabas. Esą kiekvieną mėnesį buvo perduotos nuo 5 tūkst. iki 10 tūks. eurų sumos, o per keletą kartų S. Skverneliui perduotas ne mažiau kaip 51 tūkst. eurų kyšis grynaisiais pinigais.

Kaip skelbė ELTA, S. Skvernelis neigia dalyvavęs nusikalstamoje veikoje ir ėmęs pinigus iš savo buvusios patarėjos Agnės Silickienės.

„Galiu šiandien pasakyti faktą, kad niekada su niekuo nesitariau, niekam nieko nežadėjau. Jokiems susitarimams nepritariau nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, nei aplinkui, nei kokiu nors kitu būdu, kad būtų daromos nusikalstamos veikos“, – tvirtino parlamentaras.