Iranas ir JAV tęsia apsikeitimą smūgiais: kas perims Hormūzo sąsiaurio kontrolę?

Bušehre veikia vienintelė Irano komercinė atominė elektrinė. Pirmuosiuose pranešimuose nebuvo patvirtinta, kad būtų pažeistas pats reaktorius ar kiti pagrindiniai elektrinės įrenginiai. Todėl svarbu atskirti smūgius miestui ir elektrinės apylinkėms nuo patvirtintos atakos prieš branduolinį reaktorių – tokio patvirtinimo liepos 14 dieną paskelbta nebuvo.

Tą pačią dieną smūgiai taip pat buvo pranešti Abadane, kur veikia viena seniausių Artimųjų Rytų naftos perdirbimo gamyklų, bei Mahšahre. Irano valstybinė televizija skelbė, kad mažiausiai penki sprogimai nugriaudėjo ir į vakarus nuo Bandar Abaso, netoli strategiškai svarbaus Hormūzo sąsiaurio.

Ankstesni sviediniai jau buvo kritę Bušehro atominės elektrinės teritorijoje ir šalia jos

Bušehro elektrinės apylinkės 2026 metais buvo atakuotos ne pirmą kartą. Tarptautinės atominės energijos agentūros skelbiamuose pranešimuose nurodoma, kad sviediniai į elektrinės teritoriją arba šalia jos krito kovo 17, kovo 24, kovo 27 ir balandžio 4 dienomis. Informaciją agentūrai perduodavo Irano branduolinės energetikos priežiūros institucija.

Po kovo 17 dienos incidento Iranas pranešė, kad elektrinės įrenginiai nebuvo pažeisti ir žmonės nenukentėjo. Balandžio 4 dieną vienas sviedinys nukrito labai arti Bušehro elektrinės tvoros, o jo skeveldros pražudė apsaugos darbuotoją. Radiacijos lygio padidėjimas tuomet nebuvo užfiksuotas.

Pasikartojantys smūgiai branduolinės elektrinės apylinkėse didina avarijos pavojų net tada, kai pats reaktorius lieka nepaliestas. Elektrinės saugumui svarbūs elektros tiekimo, aušinimo, ryšių ir pagalbiniai objektai, todėl Tarptautinės atominės energijos agentūros generalinis direktorius Rafaelis Grossi jau anksčiau ragino konflikto šalis susilaikyti nuo veiksmų, galinčių sukelti branduolinį incidentą.

Irano parlamentas pateikė įstatymo projektą dėl nuolatinės Hormūzo sąsiaurio kontrolės

Tuo metu, kai Bušehre griaudėjo sprogimai, Irano parlamentui buvo oficialiai pateiktas įstatymo projektas „Strateginiai veiksmai Hormūzo sąsiaurio ir Persijos įlankos saugumui bei tvariai plėtrai“. Projektu siekiama teisiškai įtvirtinti ilgalaikį Teherano vaidmenį kontroliuojant laivybą viename svarbiausių pasaulio energijos transporto kelių.

Parlamento Nacionalinio saugumo ir užsienio politikos komiteto vadovas Ebrahimas Azizi patvirtino, kad projektas buvo pateiktas liepos 14 dieną. Visas dokumento tekstas ir konkrečios numatomos priemonės tuo metu dar nebuvo viešai paskelbtos, todėl nebuvo aišku, ar Iranas sieks įvesti rinkliavas, leidimų sistemą, papildomą laivų kontrolę ar kitokius apribojimus.

Irano kariuomenės atstovai pareiškė, kad sąsiauris bus atvertas tik tuo atveju, jei bus gerbiamos Irano teisės. Brigados generolas Akraminia taip pat perspėjo Persijos įlankos valstybes, kad pagalba Jungtinėms Valstijoms mėginant perimti sąsiaurio valdymą Teherane būtų vertinama kaip karo veiksmas.

JAV grąžino Irano uostų blokadą po išpuolių prieš prekybinius laivus

JAV Centrinė vadovybė paskelbė atnaujinanti Irano uostų blokadą, kuri buvo sušvelninta birželį pasiekus laikiną susitarimą. Jungtinės Valstijos savo sprendimą susiejo su Irano išpuoliais prieš laivus, mėginusius plaukti per Hormūzo sąsiaurį.

Liepos 14 dieną sąsiauryje buvo apšaudyti du laivai. Jungtiniai Arabų Emyratai teigė, kad į juos pataikė Irano raketos, o vienas įgulos narys žuvo ir dar aštuoni buvo sužeisti. Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų tarnyba taip pat pranešė apie raketa atakuotą tanklaivį, plaukusį prie Omano krantų.

Iranas tvirtino turintis teisę reguliuoti eismą sąsiauryje, o JAV skelbė siekiančios užtikrinti laisvą prekybinę laivybą. Abi valstybės tuo pat metu kaltino viena kitą agresija: Teheranas nurodė, kad amerikiečių smūgiai pažeidžia Irano suverenitetą, o Vašingtonas teigė atsakantis į išpuolius prieš civilius laivus ir Persijos įlankos valstybes.

Kova dėl Hormūzo sąsiaurio kelia naują grėsmę pasaulinei naftos prekybai

Taikos metu per Hormūzo sąsiaurį gabenama maždaug penktadalis pasaulio naftos ir gamtinių dujų prekybos srautų. Dėl geografinės padėties didelė Saudo Arabijos, Irako, Kuveito, Kataro, Jungtinių Arabų Emyratų ir Irano energijos eksporto dalis negali lengvai pasiekti pasaulio rinkų kitu keliu.

Atnaujinus smūgius ir paskelbus apie JAV blokadą, „Brent“ rūšies naftos kaina trumpam pakilo virš 87 JAV dolerių už barelį. Vėliau ji smuko iki maždaug 78 dolerių, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė anksčiau iškeltos idėjos rinkti 20 procentų mokestį nuo per sąsiaurį plukdomų krovinių vertės.

D. Trumpas paaiškino, kad Persijos įlankos valstybių vadovai vietoje rinkliavos pasiūlė investicinius susitarimus su Jungtinėmis Valstijomis. Vis dėlto blokada liko galioti, o Irano revoliucinė gvardija pagrasino, kad apribojus Irano energijos eksportą bus mėginama sustabdyti viso regiono naftos ir dujų tiekimą.