JK ženkliai padaugėjo sukčiavimo atvejų, atitinkamai išaugo ir prarastų pinigų dydžiai

Remiantis naujaisiais duomenimis, praėjusiais metais buvo užregistruota daugiau nei keturi milijonai atvejų, kai žmonės neteko pinigų, o tai vidutiniškai sudaro beveik aštuonis atvejus per minutę, skelbia BBC.

Remiantis „UK Finance“ metine ataskaita, per dvejus metus bendra suma padidėjo daugiau nei milijonu, o 2025 metais sukčiai pavogė beveik 1,3 mlrd. svarų sterlingų.

Bankų asociacija teigia, kad šią milžinišką problemą galima išspręsti tik tuo atveju, jei technologijų įmonės sustiprins savo platformų stebėjimą ir saugumą. Bankai teigia, kad sukčiavimas kelia „grėsmę nacionaliniam saugumui“, atsižvelgiant į poveikį aukoms ir milžiniškas sumas, kurias pavagia organizuotos nusikaltėlių grupuotės.

Ataskaita, parengta remiantis bankų duomenimis ir išsamiausiu dėl sukčiavimo patirtų nuostolių vertinimu Jungtinėje Karalystėje, atskleidžia:

 iš viso pernai užregistruota 4,1 mln. sukčiavimo atvejų, per kuriuos buvo pavogta pinigų, o tai 11 proc. daugiau nei prieš metus ir 31 proc. daugiau nei 2023 metais;

• nuostoliai dėl investicinio sukčiavimo per metus išaugo 40 proc. ir pasiekė naują rekordą;

• atvejų, kai nusikaltėliai naudoja pavogtus banko kortelių duomenis, skaičius kad ką nors nusipirktų internete, pasiekė naują rekordą.

Sukčiai taip pat naudoja netikrus profilius socialiniuose tinkluose ir pažinčių svetainėse, kad susipažintų, užmegztų ryšį ir galiausiai apvogtų aukas, kurios tiki, kad palaiko meilės santykius.

„UK Finance“ teigimu, tarp pavyzdžių buvo netgi atvejis, kai sukčius vedė auką, kad galėtų toliau vogti pinigus.

„Tokio sukčiamo poveikis apima ne tik finansinius nuostolius. Tai gali sukelti didžiulę emocinę žalą, paliekant aukas prislėgtas kaltės ir gėdos jausmų, todėl turime spręsti problemą iš esmės, kad apsaugotume vartotojus“, – sakė „Barclays“ ekonominių nusikaltimų skyriaus vadovas Paulas Davisas.

Ekspertai mano, kad apie daugumą sukčiavimo atvejų nepranešama, todėl jie net neatsispindi statistikoje.

Nauji būdai

Bankai teigia, kad nusikaltėliai naudoja dirbtinį intelektą vis sudėtingesniems sukčiavimo atvejams įvykdyti. Nusikaltėliai naudoja DI, kad imituotų įžymybių, o netgi aukų šeimos narių ir draugų balsus, o tai leidžia jiems vykdyti nusikaltimus didesniu mastu. Dėl to žmonės tapo labiau pažeidžiami.

„Vienas paspaudimas, ir galite prarasti visus savo gyvenimo santaupas, – „UK Finance“ ekonominių nusikaltimų skyriaus vykdomoji direktorė sakė Ruth Ray. – Finansų sektorius investuoja milžiniškas sumas į klientų apsaugą, tačiau mes negalime būti vienintelė gynybos linija.“

Ji teigė, kad socialinių tinklų ir internetinėms prekybos platformoms turi būti nustatytos „griežtesnės, vykdytinos pareigos“. Tai galėtų apimti griežtesnes taisykles dėl sukčiavimo reklamos pašalinimo, pardavėjų patikrinimo ir saugių mokėjimo sistemų.

Pagal vadinamąją autorizuotų priverstinių mokėjimų (APP) sukčiavimo atveju dauguma aukų dabar turi teisę iš bankų gauti kompensaciją už prarastus pinigus, nes žmonės buvo įtikinti pervesti pinigus. Praėjusiais metais tokių nuostolių suma padidėjo 19 pro.c, tačiau 12 proc. atvejų pavogti pinigai nebuvo grąžinti.

Beje, duomenys rodo, kad praėjusiais metais sumažėjo keletas sukčiavimo rūšių, pavyzdžiui, 11 proc. sumažėjo sukčiavimo atvejų, susijusių su tapatybės vagyste, kai nusikaltėliai apsimeta banku, policija ar organizacija, siekdami įtikinti aukas pervesti pinigus į „saugią sąskaitą“.