Nauja nedarbingumo tvarka planuojama Vokietijoje

Planuojami pokyčiai yra platesnės Vokietijos sveikatos sistemos reformos dalis, kuri pastarosiomis savaitėmis sulaukė daug dėmesio. Be siūlymo nuo pirmosios ligos dienos įpareigoti darbuotojus pateikti gydytojo išduotą nedarbingumo pažymą bei atsisakyti galimybės ją gauti telefonu, numatomas ir visiškai naujas modelis ilgai sergantiems darbuotojams.

Pagal dabartinę tvarką darbuotojui susirgus pirmąsias šešias savaites atlyginimą moka darbdavys. Vėliau darbuotojas paprastai gauna įstatymuose numatytą ligos išmoką („Krankengeld“), kuri siekia apie 70 proc. ankstesnių bruto pajamų, tačiau negali viršyti 135,63 euro per dieną.

Naujasis modelis numato, kad teisę į ligos išmoką turintys darbuotojai galėtų pasirinkti dirbti sumažintu darbo krūviu. Siūloma galimybė dirbti 25, 50 arba 75 proc. ankstesnio darbo laiko. Už faktiškai dirbtas valandas atlyginimą mokėtų darbdavys, o likusi pajamų dalis būtų kompensuojama proporcinga ligos išmoka. Pavyzdžiui, darbuotojas, galintis dirbti pusę savo įprasto darbo laiko, gautų atlyginimą už 50 proc. darbo krūvio ir papildomai pusę jam priklausančios ligos išmokos.

Vis dėlto toks sprendimas nebūtų taikomas automatiškai. Darbdavys turėtų pritarti darbuotojo prašymui dirbti ne visą darbo laiką ligos metu. Jei darbdavys nesutiktų arba per septynias dienas nepateiktų atsakymo, darbuotojas būtų pripažįstamas visiškai nedarbingu, o jam būtų taikoma įprasta ligos išmokų mokėjimo tvarka. Be to, įmonėms nebūtų nustatyta teisinė pareiga pritaikyti darbo vietą ar darbo sąlygas, kad darbuotojas galėtų dirbti sumažintu krūviu.

Federalinė vyriausybė šiuos pokyčius aiškina tiek ekonominiais, tiek socialiniais argumentais. Valdančioji CDU/CSU ir SPD koalicija siekia didinti darbo našumą bei mažinti ilgalaikio nedarbingumo mastą. Berlyne veikiančio IGES instituto duomenimis, 2025 metais darbuotojai Vokietijoje dėl ligos vidutiniškai nedirbo 19,5 dienos. Bet kurią dieną iš tūkstančio darbuotojų vidutiniškai 54 buvo nedarbingi, o apie 2,5 proc. visų nedarbingumo atvejų truko ilgiau nei šešias savaites.

Kancleris Friedrichas Merzas yra pareiškęs, kad Vokietija nebegali sau leisti konkurencingumo praradimo dėl ilgų darbuotojų nebuvimo darbe. Tuo pat metu šalies privalomojo sveikatos draudimo sistema susiduria su dideliais finansiniais sunkumais. Federalinės sveikatos ministerijos duomenimis, sveikatos draudimo fondų biudžetuose šiuo metu prognozuojamas 15,3 mlrd. eurų deficitas, kuris iki 2030 metų gali išaugti iki 40 mlrd. eurų, jei nebus imtasi papildomų priemonių.

Ministerija pabrėžia, kad naujosios tvarkos tikslas – padėti žmonėms išlikti darbo rinkoje, palaikyti ryšį su darboviete, išvengti ilgo visiško nedarbingumo ir sudaryti palankesnes sąlygas grįžti prie darbo visu etatu. Kartu tikimasi sumažinti išlaidas ligos išmokoms, kurios sudaro reikšmingą sveikatos draudimo sistemos finansinę naštą. Šios priemonės yra dalis platesnio taupymo plano, kuriuo siekiama sveikatos draudimo biudžetą papildyti 16,3 mlrd. eurų.

Įstatymo projektą penktadienį turėtų svarstyti Bundestagas, kuriame jam prognozuojamas pritarimas. Vis dėlto galutinis reformos įsigaliojimas dar nėra garantuotas. Bundesratas, nors ir neprivalo balsuoti dėl įstatymo, gali perduoti projektą taikinimo komitetui, jei nuspręstų, kad reikalingi papildomi pakeitimai. Tokiu atveju federalinei vyriausybei tektų ieškoti kompromisų su žemių valdžia.

Tuo metu siūlomos reformos jau sulaukė griežtos medikų kritikos. Šeimos gydytojų atstovai perspėja, kad reikalavimas nuo pirmosios ligos dienos pateikti nedarbingumo pažymą bei atsisakymas išduoti ją nuotoliniu būdu gali dar labiau apkrauti gydymo įstaigas, padidinti administracinę naštą ir apsunkinti pacientų galimybes laiku gauti medicininę pagalbą. Vokietijos šeimos gydytojų asociacijos pirmininkė Nicola Buhlinger-Göpfarth reformą pavadino visišku fiasko šeimos gydytojų praktikoms ir jų pacientams, pabrėždama, kad planuojami pakeitimai gali sukelti daugiau problemų nei naudos.