Vokietijoje artėja istorinis lūžis: AfD gali pirmą kartą perimti žemės valdžią

„Reuters“ gegužę skelbė, kad „infratest dimap“ apklausoje AfD Saksonijoje-Anhalte siekė 41 proc. paramos. Kanclerio Friedricho Merzo Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) tuo metu turėjo 26 proc., o socialdemokratai liko ties 7 proc.

Tai dar nėra valdžios perėmimas, nes Vokietijos žemių vyriausybės paprastai formuojamos per koalicijas. Tačiau toks rezultatas AfD suteiktų pirmąją vietą parlamente ir galimybę pretenduoti į žemės ministro pirmininko postą, jeigu kitos partijos nesugebėtų susitarti dėl alternatyvios daugumos.

Ulrichas Siegmundas siekia tapti pirmuoju AfD ministru pirmininku

AfD pagrindinis kandidatas Saksonijoje-Anhalte yra 35 metų Ulrichas Siegmundas. Jis viešai kalba apie siekį tapti pirmuoju AfD žemės ministru pirmininku Vokietijoje ir savo kampaniją grindžia ne tik migracijos kritika, bet ir platesniu nepasitenkinimu Berlyno valdžia.

U. Siegmundas „Reuters“ sakė, kad žmonėms „tiesiog gana“ ir jie nori susigrąžinti „seną, saugią Vokietiją“. Tai aiški kampanijos ašis: saugumas, migracija, rytinės Vokietijos nepasitenkinimas ir žinutė rinkėjams, kurie jaučiasi likę nuošalyje po susivienijimo.

AfD stiprybė rytinėse žemėse nėra naujiena, tačiau Saksonijos-Anhalto atvejis išsiskiria tuo, kad partija gali ne tik surinkti protesto balsus, bet ir realiai pretenduoti į vyriausybės formavimą. Tokia pergalė taptų precedentu, kurį AfD galėtų naudoti ir kitose Vokietijos žemėse.

CDU bando išlaikyti „ugniasienę“, bet apklausų matematika darosi vis sunkesnė

Dabartinis Saksonijos-Anhalto ministras pirmininkas yra CDU politikas Svenas Schulze. Jis 2026 m. sausio 28 d. pakeitė ilgametį žemės vadovą Reinerį Haseloffą, kuris pasitraukė prieš rudenį vyksiančius rinkimus.

S. Schulze vyriausybė remiasi CDU, socialdemokratų ir liberalų FDP koalicija. Ši dauguma rinkimuose susidurs su itin sudėtinga aritmetika, nes AfD augimas mažina tradicinių partijų galimybes suformuoti stabilią vyriausybę be politinių kompromisų.

Vokietijos politikoje ilgą laiką galiojo vadinamoji „ugniasienė“ – pagrindinės partijos atsisako bendradarbiauti su AfD. Jeigu AfD laimėtų rinkimus, bet visos kitos partijos laikytųsi šios linijos, Saksonijoje-Anhalte gali prasidėti sunkios ir ilgos derybos dėl alternatyvios koalicijos.

Vokietijos vidaus žvalgyba AfD klasifikavo kaip ekstremistinę partiją

AfD kilimą dar labiau aštrina tai, kad Vokietijos Federalinė konstitucijos apsaugos tarnyba 2025 m. gegužės 2 d. klasifikavo partiją kaip ekstremistinę. Šis sprendimas leidžia vidaus žvalgybai aktyviau stebėti didžiausią šalies opozicinę partiją.

„Reuters“ nurodė, kad sprendimas buvo grindžiamas 1 100 puslapių konfidencialia ataskaita. Joje, pasak saugumo pareigūnų, fiksuoti antiimigraciniai, rasistiniai, islamofobiniai ir demokratines institucijas menkinantys partijos pareiškimai bei veiksmai.

AfD tokį sprendimą atmeta ir vadina jį politiniu susidorojimu. U. Siegmundas taip pat kaltino Vokietijos vidaus žvalgybą politiniu šališkumu ir teigė, kad ji naudojama spausti opozicijai.

AfD kampanija Saksonijoje-Anhalte palietė net Bauhaus paveldą

Saksonijoje-Anhalte rinkimų kova jau peržengė įprastas ekonomikos, migracijos ir saugumo temas. AfD kampanijoje atsirado ir kultūrinis frontas, ypač dėl Bauhaus – vienos svarbiausių XX a. modernizmo mokyklų, kurios paveldas glaudžiai susijęs su Dessau miestu.

AfD kultūros atstovas Hansas-Thomasas Tillschneideris kritikavo Bauhaus kaip „globalizacijos architektūrą“ ir „iššaknijimą“. Partijos programoje kalbama apie „patriotinę kultūros politiką“, tradicinę architektūrą ir paramos nutraukimą menui, kurį AfD vadina „antivokišku“.

Bauhaus institucijos ir universitetai į tai reaguoja kaip į galimą grėsmę akademinei ir meninei laisvei. Bauhaus Dessau vadovė Barbara Steiner teigė, kad AfD istorinė Vokietijos vizija nesuderinama su tuo, ką simbolizuoja Bauhaus tradicija.

Saksonijos-Anhalto rinkimai gali tapti bandymu visai Vokietijos politinei sistemai

Saksonijos-Anhalto rinkimų reikšmė išeina už vienos žemės ribų. Jeigu AfD taps stipriausia partija, Vokietijos politinė sistema turės atsakyti, ar „ugniasienė“ prieš kraštutinę dešinę išlieka praktikoje, o ne tik pareiškimuose.

CDU, socialdemokratams, liberalams, kairiesiems ir kitoms partijoms teks spręsti, ar jos geba sudaryti daugumą be AfD. Jeigu tokia dauguma bus silpna arba politiškai labai nevienalytė, AfD galės teigti, kad rinkėjų valia ignoruojama.

Šis scenarijus ypač jautrus Vokietijai dėl jos XX a. istorijos. Todėl Saksonijos-Anhalto rinkimai nėra vien regioninis balsavimas dėl vietos valdžios – jie taps testu, kiek stabilus yra pokarinės Vokietijos politinis susitarimas neleisti kraštutinei dešinei grįžti į vykdomąją valdžią.