Tūkstančiai gali likti be gyvenamosios vietos: daliai gresia masinis butų nusavinimas

Vokietijoje, kitaip nei daugelyje Europos šalių, dauguma gyventojų nuomojasi, o ne nuosavybės teise valdo būstą. Eurostato duomenimis, tik apie 47 proc. vokiečių gyvena nuosavuose būstuose, kai Europos Sąjungos vidurkis siekia apie 68 proc.

Miestuose, tokiuose kaip Berlynas ar Dresdenas, nuosavybės rodikliai dar žemesni ir tesiekia maždaug penktadalį gyventojų.

Berlyno nuomos krizės šaknys

Daugumoje Vokietijos regionų nuomos modelis veikia pakankamai sklandžiai: nuomininkus saugo griežtos teisės, o valdžia tradiciškai rūpinasi nuomojamo būsto pasiūla, o ne nuosavybės skatinimu.

Tačiau Berlyne ši sistema ėmė braškėti, kai nuo 2010-ųjų pradžios nuomos kainos ėmė sparčiai kilti.

2008–2018 metais nuoma Berlyne praktiškai padvigubėjo, o atlyginimai per tą patį laikotarpį išaugo tik apie 30 proc. Miestas pritraukė dešimtis tūkstančių naujų gyventojų, tačiau naujų būstų statyba stipriai atsiliko – gyventojų skaičius augo maždaug penkis kartus greičiau nei statybos apimtys.

Daugelio berlyniečių akyse situaciją dar labiau pablogino stambūs nuomotojai – nekilnojamojo turto bendrovės, kurios supirkinėjo namus ir buvo kaltinamos spaudžiant nuomininkus.

Būtent taip 2018 metais gimė iniciatyva „Eksproprijuoti Deutsche Wohnen ir ko“, nukreipta prieš didžiausią miesto nuomotoją.

Radikalus siūlymas ir referendumas

Aktyvistai siūlė nusavinti visų korporacijų butus, jei jų portfelis viršija 3 000 būstų. Tai paliestų apie 250 000 butų, arba maždaug 15 proc. viso Berlyno nuomos fondo.

Šie būstai būtų perduoti naujai viešai būsto institucijai, kuri garantuotų prieinamą nuomą ir įtrauktų nuomininkus į valdymą.

Pagal iniciatyvos projektą savininkams būtų išmokėta 40–60 proc. rinkos vertės kompensacija, o miestas sumą finansuotų leistu šimtmečio trukmės obligacijų paskolų paketu.

Kritikai perspėjo, kad tai reikštų milžinišką finansinę naštą ir teisinę riziką.

2021 metų rugsėjo 26 dieną vykusiame referendume 57,6 proc. dalyvavusiųjų pasisakė už nusavinimą. Tačiau tuo pat metu rinkėjai suteikė valdžią socialdemokratams, skeptiškai žiūrėjusiems į šį planą.

Kadangi iniciatyviniai referendumai Berlyne nėra privalomi, koalicija pasiūlymo neįgyvendino.

Nauji rinkimai ir teisinė nežinomybė

Dabar politinės kortos maišomos iš naujo. Apklausos rodo, kad kairioji partija Die Linke, atvirai remianti nusavinimą, gali tapti stipriausia jėga mieste.

Prie iniciatyvos palankiai nusiteikę ir žalieji, todėl šių dviejų partijų dauguma parlamente jau nėra neįmanomas scenarijus.

Jeigu politinė valia rastųsi, iniciatyvos autoriai remtųsi Vokietijos Konstitucijos 15 straipsniu. Jame numatyta, kad žemė ir gamtos ištekliai gali būti socializuojami, jei įstatymas nustato kompensavimo sąlygas.

Ši nuostata dar niekada nebuvo realiai taikyta, todėl tikėtina, kad sprendimas atsidurtų Konstituciniame teisme.

Federalinė valdžia, vadovaujama centro dešinės CDU, jau yra signalizavusi tam prieštaraujanti. Tad jeigu Berlynas vis dėlto ryžtųsi nusavinimui, Vokietija atsidurtų precedento neturinčio konstitucinio mūšio epicentre, o jo baigtis nulemtų ne tik Berlyno, bet ir visos šalies būsto politikos ateitį.