Degalų kainoms nemažėjant, Vyriausybei – spaudimas mažinti akcizus

Konflikto Artimuosiuose Rytuose padarinius vairuotojai netruko pajusti. Lietuvoje per pastarąsias dvi savaites dyzelino litras brango keliasdešimčia centų.

„Taupyt nebandau dar, bet kainos yra kosminės, nesąmoningos, neadekvačios“, – sako gyventojas.

„Tai gal pyrago nesuvalgysim, dar kokio nors skanėsto. Bet kai reikia važiuot, tai važiuoji“, – tikina moteris.

„Mano darbas – pavežėjo, man tai vis tik kerta per piniginę, bet manau, kad taip yra kiekvienam vartotojui, nes valdžia nieko nedaro, o vartotojai moka“, – teigia vairuotojas.

Kad degalų kainos mažėtų – Vyriausybė įpareigojo bendrovę „Orlen Lietuva“ į rinką paleisti 80 tūkst. tonų degalų iš rezervo. Tai dalis Tarptautinės energetikos agentūros plano – visame pasaulyje į rinką bus paleista apie 400 mln. barelių naftos ir jos produktų, dėl to turėtų pigti degalai.

„Kitos valstybės tas atsargas atlaisvina, artimiausiomis savaitėmis tą padarys ir Latvija, Estija, Lenkija ir kitos šalys. Tai efektas bus didesnis, kuomet didesnis atsargų kiekis bus paleistas į rinką“, – teigia Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Kristupas Vaitiekūnas | D. Umbraso nuotr.

„Aš sunkiai įsivaizduoju, kaip tai būtų geras ilgalaikis poveikis, nes akivaizdu, kad jei situacija užsitęs, tą rezervą reikės sukaupti gerokai aukštesnėmis kainomis, o rezervo išleidimas –rinkos kainomis. Iš esmės nelabai aišku, kaip turėtų tas kainas koreguoti“, – sako konservatorė Ingrida Šimonytė.

Į rinką išleisti naftos ir jos produktų rezervą buvo nuspręsta ir 2022-aisiais, kai degalų kainos išaugo prasidėjus plataus masto invazijai Ukrainoje. Tąsyk degalų kainos sumažėjo. Anot Energetikos ministro, dyzelino kaina dabar Lietuvoje galėtų mažėti 10–15 centų, tačiau degalinių švieslentėse kainos tik toliau didėja, mat brangsta didmena parduodami degalai.

„Pranešė, kad 10 proc. valstybės rezervą atlaisvino. Visi tikėjomės, kad atpigs, sekančią dieną 10 centų pabrango, dabar 9,5. Irgi 10 centų be atvežimo. Tai 20 centų per dvi dienas. Jeigu kovo 1 d. didmena, specialiai pasitikrinau, buvo 1,51 euro, tai šiai dienai turim 2,05 euro grubiai“, – teigia Degalinių sąjungos tarybos pirmininkas Karolis Stasiukynas.

„Jeigu „Orlen Lietuva“ dabar neįlietų šio kiekio į rinką, o pirktų brangesnę žaliavinę naftą, tai, vadinasi, mes turėtume dar brangesnius degalus, negu turime dabar“, – pabrėžia Energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiūtė.

Ekspertai sako, kad rezervas panaudotas netikslingai, mat jis skirtas ne kainai mažinti, o kompensuoti laikiniems tiekimo sutrikimams, kurių Lietuva dabar nepatiria.

„Pasibaigus rezervams arba priėjus iki kritinės ribos, kai tiekimo sutrikimų nėra, o rezervai išnaudoti, mes nepasieksime savo rezultatų. Man tai labiau panašu į bandymą kažką daryti ir tokį atsitiktinį „gal pavyks sustabdyti“ ir tuo pačiu gal pasibaigs konfliktas“, – sako Kauno technologijos universiteto profesorius Rytis Krušinskas.

Vyriausybė siūlo ir daugiau priemonių kovoti su degalų krize. Viena jų – biokurą, kuris įmaišomas į degalus, pirkti ne kas mėnesį, o kai jo kaina mažesnė. Biodegalai tokiu atveju būti saugomi rezervuaruose iki kol jų prireiks.

„Perkama būtų tuo metu, kai sezono įtaka lemia, kai biodegalai yra kelis kartus pigesni. Tai tokia tvarka galioja daug kur Europoje, mūsų šiek tiek buvo išskirtinė. Tai lėmė, kad keliais centais kaina pas mus didesnė“, – komentuoja Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

„Kalbame apie tam tikrus techninius pakeitimus, kurie leistų užtikrinti adekvatesnę, konkurencingesnę jų kainą, kalbant apie žiemos ir vasaros laikotarpius“, – sako Energetikos ministras.

Tačiau nuogąstaujama, kad dėl sprendimų bus daugiau bėdos nei naudos: būtų smogta Lietuvos biodegalų pramonei ir ūkininkams.

„Naudos praktiškai iš to nebūtų, o žala būtų pakankamai didelė. Tuomet lietuviški biodegalų gamintojai praktiškai netektų rinkos“, – atkreipia dėmesį Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.

Vyriausybė siūlosi degalinėms grąžinti dalį Pridėtinio vertės mokesčio (PVM), mat kuo brangiau degalai parduodami, tuo daugiau mokesčio surenkama. Finansų ministras sako, kad papildomas PVM įplaukas grąžinus degalinėms, litras degalų atpigtų 6 centais.

„Norėtume šitas papildomas pajamas kažkokiu būdu nukreipti atgal į degalų kainą, kad papildomos pajamos nebūtų gaunamos į valstybės biudžetą iš PVM ir galutinė kaina pasikeistų į mažesnę pusę. Kol kas dėl šio mechanizmo turime rasti sutarimą su Europos Komisija“, – akcentuoja K. Vaitiekūnas.

Bet ekonomistas sako siūlymai skuboti ir visai nereikalingi. Anot Nerijaus Mačiulio, degalai Lietuvoje pigesni nei 2022-aisiais, o vidutinės šeimos išlaidos degalams per mėnesį išaugo 20 eurų.

„Dyzelino kainos, kuro kainos švieslentėse yra tik pirma ir labai maža kregždė. Taip reaguoti ir visus išteklius sumesti į tai, yra perteklinė reakcija. Valstybė nėra tokioj padėty, kur galėtų į dešinę ir į kairę dalinti pinigus vien dėl to, kad padidėjo kažkam išlaidos 20 eurų per mėnesį“, – kritikuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Degalų pardavėjai ir dalis politikų mano, kad geriausia priemonė degalų kainoms pažaboti – mažinti akcizus.

„Tai gali būti laikinas ar dalinis padidėjusių akcizų nuo sausio 1 d. atšaukimas ir tada matytume tiesioginį efektą, kurį kiekvienas apsilankęs degalinėje pamatytų“, – sako Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Lukas Savickas.

Anot finansų ministro, pernai Seimas apsisprendė, kad nuo sausio akcizai ir taip augs mažiau nei planuota, tai degalus atpigino 6 centais, o biudžetui kainavo apie 60 mln. eurų. Todėl dar mažinti akcizų kol kas nesvarsto. Tačiau žada įrankį degalų kainoms stebėti, – sako, kad gyventojai galėtų matyti kur ir kiek kainuoja degalai.

Kaip ilgai degalų kainos išliks didelės ir ar suveiks Vyriausybės priemonės, priklausys nuo karo Artimuosiuose Rytuose trukmės. Jam užsitęsus, ekonomikos gali laukti sunkūs laikai.

„Jeigu nesibaigs karas, bus padaryta žalos energetikos infrastruktūrai. Mes jau dabar matome – yra pabrangusios trąšos, brangsta gamtinės dujos, reikia užpildyti dujų saugyklas daugiau negu dvigubai pabrangusiomis dujomis. Rudenį gali būti ir pramonei ir šildymo sąnaudos padidėjusios“, – pabrėžia N. Mačiulis.

Jei karas užsitęs, Vyriausybei gali tekti imtis daugiau ir valstybei brangiau kainuosiančių priemonių, pavyzdžiui, skirti tikslines kompensacijas gyventojams ir verslui.