Ar apeliacinis teismas išteisins Remigijų Žemaitaitį Holokausto menkinimo byloje?

Prokuroras apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmos instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria iš kaltinimo buvo pašalinti keli nusikalstamos veikos epizodai.

„Prašyčiau nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti pilna apimtimi, o prokuroro skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais ir ta apimtimi, kuri yra prašoma, tai yra pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, dalyje, kurioje R. Žemaitaitis yra išteisintas dėl dviejų epizodų (...) už tęstinį Holokausto nusikaltimų neigimą“, – teisme sakė jis.

J. Laucius prašo priimti naują nuosprendį ir skirti griežtesnę bausmę – vietoje skirtosios 5 tūkst. eurų baudos R. Žemaitaičiui skirti 52 tūkst. 250 eurų baudą.

Nei su šios baudos dydžiu, nei su kaltinimais nesutinka R. Žemaitaičio gynėjai, prašantys politiką išteisinti.

R. Žemaitaičio advokato Vytauto Sirvydžio teigimu, saviraiškos laisvė baudžiamuoju persekiojimu buvo smarkiai apribota, pažeistas ir 25 Konstitucijos straipsnis, teigiantis, jog žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.

Anot politiko gynėjo, situaciją dėl neapykantos kurstymo galėjo eskaluoti ir žiniasklaida. V. Sirvydis teismui teigė, jog jei ne naujienų portalo „15min“ žurnalistas Ramūnas Jakubauskas, kreipęsis į teisėsaugą ir į Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkę Fainą Kukliansky dėl komentaro, pastaroji galimai nebūtų sužinojusi apie politiko įrašą socialiniame tinkle.

„Tada minėtas žurnalistas Ramūnas, siekdamas populiarumo ir didesnio skaitomumo, (...) pats kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą. Ir jeigu ne tas kreipimasis, tai gerbiama F. Kukliansky nebūtų net ir sužinojusi (apie R. Žemaitaičio įrašą – BNS)“, – teisėjų kolegijai sakė jis.

„Reikia pasakyti, kad, bent jau žurnalistinės tam tikros tradicijos išlaikytos, nes atsiklausė R. Žemaitaičio reakcijos (...) ir toliau šita visa mėsmalė, jeigu taip galima pavadinti, ji užsikūrė“, – kalbėjo jis.

R. Žemaitaičio advokatės Egidijos Belevičienės teigimu, prokuroras, siūlydamas bausmę, vadovavosi veikiau emocijomis, o ne susiformavusia teismų praktika.

„Teismų praktikoje nėra net artimai to, kiek prokuroras norėtų nubausti R. Žemaitaitį. Prokuroro argumentai yra aiškiai nepagrįsti, negalime apsimesti, kad teismų praktikos nėra tokios kategorijos bylose“, – sakė ji.

„Mūsų vertinimu, turėtų būti priimtas išteisinamasis nuosprendis“, – teismo posėdyje kalbėjo E. Belevičienė.

Advokatė pabrėžė, kad žemesnės instancijos teismas nepagrįstai absoliutino R. Žemaitaičio viešų pasisakymų kiekį.

„Ir neįvertino, jog savo tais viešais pasisakymais jis turėjo tik vieną tikslą – būtent atkreipti dėmesį į Izraelio veiksmus, ką jis padarė būtent 2023 metų gegužės 8 dieną socialiniame tinkle „Facebook“ savo asmeninėje paskyroje paskelbdamas tą įrašą apie Izraelio sugriautą palestiniečių mokyklą“, – nurodė advokatė.

Ji taip pat ginčijo ir kitas Vilniaus apygardos teismo išvadas, teigdama, jog politikas, sulygindamas lietuvių atžvilgiu vykdytas sovietinio okupacinio režimo represijas su Holokaustu, tai darė šiurkščiai, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu.

Kitas teismo posėdis numatytas birželio 29 dieną, posėdžio metu ketinama baigti klausyti baigiamųjų kalbų ir atsikirtimų.

Kaip rašė BNS, Vilniaus apygardos teismas pernai gruodį pripažino, kad Seimo narys „viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų žydų tautybės“, neigė Holokaustą.

Teisėjų kolegijos teigimu, Seimo narys, išsakydamas savo poziciją apie Izraelį, žydus, pasirinko ir vartojo niekinančią, žmogaus orumą žeminančią ir neapykantą tautiniu pagrindu išskiriamai asmenų grupei demonstruojančią kalbą.

Teismas nusprendė, kad tikrovės neatitinkančiais įrašais politikas žydus apkaltino vykdžius lietuvių žudynes, vaidinus reikšmingą vaidmenį Lietuvos gyventojų trėmimuose, be jokio pagrindo žydams priskyrė atsakomybę už Pirčiupių ir Kaniūkų kaimų gyventojų žudynes, paviešino didžiąja dalimi istoriniais šaltiniais nepatvirtintą žydų tautybės žmonių, kaip prisidėjusių prie trėmimų, sąrašą.

Baudžiamoji byla parlamentarui iškelta dėl jo įrašų apie žydus, paskelbtų 2023 metų gegužę ir birželį socialiniame tinkle „Facebook“, viešų pasisakymų. Juose, be kita ko, Izraelis vadintas gyvuliais, teigta, kad žydai prisidėjo prie lietuvių tautos naikinimo.

Politikui dėl minėtų įrašų buvo inicijuota ir apkalta. Konstitucinis Teismas užpernai balandį pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Po šio sprendimo R. Žemaitaitis atsisakė parlamentaro mandato, kad galėtų kandidatuoti į prezidentus ir Seimo narius. 2024 metų rudenį jis vėl išrinktas į Seimą.

Jo vadovaujama „Nemuno aušros“ partija turi 18 atstovų parlamente ir priklauso valdančiajai daugumai.