Kai Tėvynė blogiau už pamotę savo vaikams.Gali būt gimęs Lietuvoje,kalbėti lietuviškai,bet tu vistiek esi ne lietuvis.Absurdas triumfuoja?

Tad oficialiai jis – Rusijos pilietis. Ir čia tik dalis bėdų. Vietoj kelionės į Egiptą, vyras išsiunčiamas iš Lietuvos.

Į „Kauno dieną“ kreipėsi V. Dunaitis ir papasakojo, į kokią nemalonią situaciją jis papuolė vien dėl to, kad pusantrų metų Migracijos departamentas nesutvarko pilietybės suteikimo dokumentų.

Bet pradėkime nuo pradžių. Puikiai lietuviškai kalbantis vyras gimė ir augo Lietuvoje, Kudirkos Naumiestyje, tačiau daugiau nei prieš 35 metus turėjo tarnauti sovietinėje armijoje, ten iš jo buvo paimti asmens tapatybės dokumentai. Baigus tarnybą, jis gavo vadinamąjį karinį bilietą, kuris buvo laikomas pagrindiniu asmens dokumentu. Vėliau jam išduotas rusiškas pasas. Taip susiklostė, kad vyrui buvo pasiūlytas būstas Sankt Peterburge, tad jis pasiliko gyventi Rusijoje.

Tačiau jo artimieji liko gyventi Lietuvoje. V. Dunaitis, dar prieš prasidedant plataus masto karui Ukrainoje, 2021 m. grįžo į Lietuvą. Rusijoje pardavė būstą, nutraukė darbinius santykius, kad galėtų visiškai įsikurti tėviškėje ir pasirūpinti amžėjančia mama.

V. Dunaitis iš pradžių Migracijos departamente pateikė dokumentus ir gavo leidimą gyventi Lietuvoje. Su šiuo dokumentu galima legaliai įsidarbinti, atsidaryti banko sąskaitas.

„Nors buvau sumokėjęs pinigus, kad leidimą gyventi Lietuvoje išduotų skubos tvarka, dokumentų išdavimas užtruko septynis mėnesius. Man Migracijos departamentas aiškino, kad neva daug žmonių, daug darbo, todėl nespėja greičiau“, – pasakojo pašnekovas.

2024 m. V. Dunaitis užpildė prašymą, kad jam būtų sugrąžinta Lietuvos pilietybė ir jis taptu pilnateisiu mūsų šalies piliečiu. Praėjo daugiau nei pusantrų metų, bet sprendimas dar nepriimtas, atrodo, kad procesas vilkinamas specialiai, kad tik Rusijos piliečiui nebūtų suteikta Lietuvos pilietybė, nevertinant, kad pilietybės prašo lietuvis, sovietiniu laikotarpiu ne savo noru tapęs Rusijos piliečiu.

„Departamente man pasakė, kad jei atsisakyčiau Rusijos pilietybės, procesas būtų greitesnis, Lietuvos pilietybė būtų suteikta maždaug per pusę metų. Taip anketoje ir užpildžiau, kad atsisakau Rusijos pilietybės. Jie priėmė dokumentus, tačiau iki šios dienos nesu gavęs jokio atsakymo. Tik vieną kartą iš Migracijos departamento buvau gavęs žinutę, kad jie turi daug darbo ir mano prašymas bus dar kartą peržiūrėtas. O paskui – vėl tyla. Kol laukiu sprendimo dėl pilietybės, man tebegalioja leidimas gyventi Lietuvoje, tik jį reikia kas penkis metus prasitęsti. Šis terminas dar nesuėjęs, tad dokumentas galioja“, – aiškino V. Dunaitis.

Nesusiklosčiusi kelionė

Taip ilgai nesuteikiant Lietuvos pilietybės V. Dunaitis netikėtai pateko į itin nemalonią situaciją, kuri apvertė visus jo planus.

Kovo 14 d. jis su mylimąja planavo vykti į Egiptą, aplankyti ten gyvenančių vaikų. Vilniaus oro uoste jį sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai. Priežastis – V. Dunaitis turi Rusijos nebiometrinį pasą, o nuo 2025 m. gegužės su tokiu dokumentu negalima būti Lietuvos teritorijoje ar atvykti į mūsų šalį.

„Leidimas gyventi Lietuvoje leidžia keliauti į ES šalis, bet vykstant į Egiptą reikalingas pasas. Pasieniečiai oro uoste mane tiesiog sustabdė, neleido išvykti. VSAT oro uoste man įdavė sprendimą, kuriuo savo noru turiu išvykti iš Lietuvos į Rusiją“, – pasakojo V. Dunaitis.

Kadangi bagažas jau buvo priduotas V. Dunaičio, o ne jo mylimosios vardu, į Egiptą neišskrido nė vienas jų. Vyras tikino, kad apie tai, jog reikalingas biometrinis pasas, jį turėjo įspėti kelionių agentūra, nes skrydis buvo pirktas ne savarankiškai, o būtent per agentūrą.

Kelionių specialistai, pildę polisą, turėjo nurodyti, kad su nebiometriniu Rusijos pasu išvykti iš Lietuvos nepavyks, nes, pagal dabar galiojančią tvarką, trečiųjų šalių pilietis keliautojas turi turėti biometrinį asmens tapatybės dokumentą. Vyras neatmeta, kad dėl netinkamo informavimo kelionių agentūra turėtų prisiimti atsakomybę, todėl tarsis su teisininkais, kaip agentūrai pateikti pretenziją, kad būtų atlyginti patirti nuostoliai dėl neįvykusios kelionės.

Absurdiškas sprendimas

Už kelionę sumokėti ir prarasti pinigai, Egipte neaplankyti vaikai – tik dalis nemalonumų. Dėl to, kad vyras su savimi turėjo nebiometrinį Rusijos pasą, pasieniečiai priėmė sprendimą, kad V. Dunaitis per mėnesį turi išvykti iš Lietuvos.

VSAT sprendime nurodoma: „Nusprendžiu grąžinti į užsienio valstybę, t. y. Įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t .y. iki 2026-04-12. Valstybė, į kurią įpareigojama savanoriškai išvykti – Rusija“.

Vyras apstulbo gavęs tokį VSAT nutarimą, kad jis turi vykti į Rusiją, nes neturi biometrinio paso. Pasak pašnekovo, pasikeitus ministro įsakymui turėti biometrinį pasą, pasieniečiai galėjo jo tiesiog neišleisti skirsti į Egiptą, skirti baudą ar pan. motyvuojant, kad neturiu reikiamų asmens tapatybės dokumentų, bet ne nurodyti palikti Lietuvą.

„Kaip aš galiu vykti į Rusiją, jei Migracijos departamente pildant prašymą nurodžiau, kad atsisakau Rusijos pilietybės, nesiekiu turėti ir dvigubos. Kur aš ten važiuosiu? Rusijoje nieko neliko. Be to, VSAT net nesigilino, kad yra pradėta pilietybės grąžinimo procedūra, kad aš tebeturiu galiojantį leidimą gyventi Lietuvoje, galiausiai, kad esu lietuvis, čia gimęs, dabar čia dirbu, gyvenu. Jie tiesiog dėl to, kad turiu nebiometrinį Rusijos pasą, viską automatiškai padarė ir konstatavo, kad Lietuvoje aš esu neteisėtai“, – piktinosi V. Dunaitis.

Padedant advokatui, vyras kreipėsi į teismą, kad šis VSAT sprendimas būtų sustabdytas arba panaikintas, nes nėra pagrindo išsiųsti asmens iš Lietuvos, kai jis turi galiojantį leidimą čia gyventi.

Teisininkai neslėpė, toks institucijų veikimas yra nesuderintas tarpusavyje, tarsi kairė nežinotų, ką daro dešinė. Šiuo atveju Migracijos departamentas yra išdavęs leidimą gyventi Lietuvoje, o VSAT siunčia žmogų į Rusiją, nes jis neturi reikiamo paso.

„Toks VSAT sprendimas neturi jokios logikos, nes dabar žmogus atskiriamas nuo šeimos, turi prarasti darbą, išsiunčiamas į Rusiją, kurioje jau nieko nėra, jokių sąsajų, būsto, nieko. Jį siunčia į Rusiją, nors jis atsisakė tos šalies pilietybės. VSAT galėjo įpareigoti pasidaryti biometrinį pasą, nes Lietuvoje vis dar veikia Rusijos ambasada, tačiau priėmė sprendimą jį išsiųsti. Pagal viešojo administravimo įstatymą, kiekvienas atvejis turi būti individualizuotas, bet šį kartą jokios kitos aplinkybės nevertintos tik ta, kad žmogus turi nebiomentrinį Rusijos pasą.

Be to, Lietuvos pilietybės suteikimo procedūra neprotingai užtrukusi, bet ne dėl asmens kaltės. V. Dunaitis pridavęs visus reikiamus dokumentus, pagal kilmę – jis lietuvis, tačiau vis tiek jam kažkodėl nesuteikiama Lietuvos pilietybė ir žmogus siunčiamas į Rusiją“, – stebėjosi pašnekovo advokatas.

Vien leidimo laikinai gyventi turėjimas nesuteikia teisės užsieniečiui keliauti į užsienį. Tam privalu turėti galiojantį kelionės dokumentą.

Įstatymo raidė

VSAT „Kauno dienai“ pakomentavo dėl priimto sprendimo išsiųsti V. Dunaitį iš Lietuvos. Tarnyba pabrėžė, kad kol kas šioje istorijoje minimas asmuo yra Rusijos pilietis, o tautybės turėjimas automatiškai nesuteikia asmeniui piliečio teisių, todėl priimant sprendimus buvo vadovaujamasi Užsieniečių teisinės padėties įstatymu (UTPĮ).

„Pabrėžiame, kad nebiometriniai Rusijos pasai jau nuo 2025 m. birželio 1 d. yra nepripažįstami tinkamais kelionės dokumentais. Šis Rusijos pilietis turėjo užtektinai laiko įgyti tinkamus ir Lietuvoje pripažįstamus kelionės dokumentus.

UTPĮ 23 str. 7 p. nustatyta, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jei jis yra Lietuvos Respublikoje be galiojančio kelionės dokumento. Atsižvelgiant į tai, Rusijos piliečio atžvilgiu, vadovaujantis UTPĮ 125 str. 1 d. 7 p., buvo priimtas sprendimas grąžinti jį į užsienio valstybę“, – nurodė VSAT atstovas Giedrius Mišutis.

Dienraštis pasidomėjo, kodėl šiuo konkrečiu atveju nebuvo vertinta, kad asmuo turi galiojantį leidimą gyventi Lietuvoje, yra pradėta pilietybės suteikimo procedūra.

„Priimant sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę buvo atsižvelgta į šio Rusijos piliečio turimą leidimą gyventi bei ryšius su Lietuvos Respublika, todėl sprendime buvo nustatytas maksimalus 30 d. jo įvykdymo terminas. VSAT pareigūnai situaciją įvertino individualiai, kadangi surašydami sprendimą grąžinti Rusijos pilietį jame nurodė maksimalų įvykdymo terminą. Pažymime, kad užsienietis teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę apskųsti VSAT pareigūnų priimtą sprendimą.“, – komentavo VSAT.

Tarnyba taip pat pridūrė, kad Rusijos piliečiui, panorusiam gauti Rusijos biometrinį pasą, visiškai nereikia vykti į Rusiją. Tam pakanka kreiptis į Rusijos ambasadą Lietuvoje.

Departamento aiškinimai

Migracijos departamentas patikslino terminus. V. Dunaitis „Kauno dienai“ pasakojo, kad į departamentą kreipėsi dėl pilietybės atkūrimo, tačiau, kaip nurodė Migracijos departamento vyr. patarėjas Rokas Pukinskas, minėtas asmuo iš teisų kreipėsi dėl pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka. Tai skirtingos teisinės procedūros.

Prieš teikiant konkrečius atsakymus, Departamento atstovas akcentavo kelis esminius faktus: V. Dunaitis šiuo metu yra Rusijos pilietis. Jis nėra atsisakęs Rusijos pilietybės (net jei jis pats teigia, kad yra atsisakęs). Be to, pasak R. Pukinsko, formuluotė „lietuvis, atsisakęs Rusijos pilietybės“ šiuo atveju irgi nėra visiškai teisinga. Lietuvis – tai tautybė, ne pilietybė. Tautybės turėjimas automatiškai nesuteikia asmeniui piliečio teisių.

„Migracijos departamentas nenagrinėja V. Dunaičio prašymo. Šio Rusijos piliečio prašymas, laikantis nustatytų terminų, laiku ir nepažeidžiant terminų yra perduotas kompetentingai institucijai, Pilietybės reikalų komisijai, sudarytai Lietuvos Respublikos Prezidento. Pilietybės atkūrimas ir pilietybės grąžinimas yra du skirtingi procesai: sprendimą atkurti pilietybę priimą Vidaus reikalų ministras, sprendimą grąžinti – Lietuvos Respublikos Prezidentas“, – procedūras aiškino Migracijos departamentas.

„Kalbant teisine kalba, V. Dunaičio atveju tai nėra nei pilietybės atkūrimas, nes jis niekada nebuvo LR piliečiu, taigi, nėra ko atkurti, nei pilietybės grąžinimas, nes jis vėlgi niekada nebuvo LR piliečiu, taigi, nėra ko grąžinti. 2024 m. gruodžio 9 d. Migracijos departamentas gavo Rusijos piliečio V. Dunaičio prašymą suteikti jam Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka“, – pridūrė R. Pukinskas.

Jis nurodė, kad tokiais atvejais Migracijos departamentas tik priima užsieniečio prašymą ir per 3 mėn. turi perduoti jį Prezidento sudarytai Pilietybės reikalų komisijai, kuri ir nagrinėja tokius prašymus.

„Atkreipiame dėmesį, kad Migracijos departamentas Rusijos piliečio V. Dunaičio prašymą Pilietybės reikalų komisijai oficialiai perdavė 2025 m. sausio 21 d., t. y. dvigubai greičiau, nei suteiktas terminas. Taigi, šis prašymas Migracijos departamento kompetencijoje buvo pusantro mėnesio ir buvo perduotas kompetentingai institucijai nepažeidžiant terminų“, – komentavo R. Pukinskas.

Užsienietis, pildydamas prašymą suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę suprastinta tvarka, nurodė, kad atsisakys Rusijos pilietybės po to, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, tai jis turės padaryti per dvejus metus, jei Lietuvos Respublikos Prezidentas suteiks Lietuvos pilietybę.

Migracijos departamentas aiškino, kad vien leidimo laikinai gyventi turėjimas nesuteikia teisės užsieniečiui keliauti į užsienį. Tam privalu turėti galiojantį kelionės dokumentą.

Kaip aš galiu vykti į Rusiją, jei Migracijos departamente pildant prašymą nurodžiau, kad atsisakau Rusijos pilietybės.

Šviesa tunelio gale

„Kauno diena“ dėl V. Dunaičio pilietybės klausimo kreipėsi ir į Prezidento sudarytą Pilietybės reikalų komisiją. Jos pirmininkas, Prezidento patarėjas Pranas Žukauskas išdėstė, kodėl procesas užtruko. Taip pat pateikė ir gerų žinių, susijusių su V. Dunaičio istorija.

„Rusijos Federacijai pradėjus plataus masto agresijos karą prieš Ukrainą, Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos – valstybių, kurios kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui – piliečių prašymų suteikti ir grąžinti jiems Lietuvos Respublikos pilietybę nagrinėjimas buvo laikinai sustabdytas.

2024 m. buvo priimtas sprendimas atnaujinti prašymų nagrinėjimą tik papildomai patikrinus Rusijos ir Baltarusijos pilietybę turinčius pareiškėjus ir įvertinus, ar Lietuvos pilietybės suteikimas šiems pareiškėjams atitinka Lietuvos interesus, kaip tai yra nustatyta Lietuvos pilietybės įstatymo 211 straipsnyje. Apie tai prašymus dėl pilietybės suteikimo pateikę asmenys buvo informuoti per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS), jų taip pat buvo papildomai paprašyta užpildyti pateiktą klausimyną“, – apie tai, kad, prasidėjus karui, prašymų nagrinėjimas buvo sustabdytas, komentavo P. Žukauskas.

Jis pažymėjo, kad Rusijos ir Baltarusijos pilietybę turinčių pareiškėjų prašymai dėl Lietuvos pilietybės suteikimo ar grąžinimo svarstomi Pilietybės reikalų komisijoje eilės tvarka pagal šių prašymų gavimo datą. Tačiau, Pilietybės reikalų komisijos pirmininkas nurodė, kad teisė nenumato termino, per kurį, gavęs Pilietybės reikalų komisijos sprendimą, Respublikos Prezidentas turi priimti sprendimą dėl pilietybės (ne)suteikimo. Pažymime, kad šiuo metu Respublikos Prezidentas vertina ir priima sprendimus dėl Rusijos ir Baltarusijos pilietybę turinčių pareiškėjų, kurių prašymai komisijoje buvo svarstyti 2023 m.

P. Žukauskas aiškino, kad pilietybės suteikimo ar grąžinimo minėtų šalių piliečiams procesas trunka ilgiau nei kitų šalių piliečiams dėl vykusio prašymų nagrinėjimo sustabdymo, vykdytos papildomos patikros bei gerokai išaugusio būtent šių šalių piliečių prašymų skaičiaus ir poreikio itin išsamiai įvertinti Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo šalių agresorių piliečiams atitikimą Lietuvos interesams.

Visgi, nepaisant ilgo nagrinėjimo termino, V. Dunaičiui Prezidento patarėjas turėjo gerų žinių. Pilietybės reikalų komisija, atlikusi papildomą duomenų vertinimą, V. Dunaičio prašymą dėl Lietuvos pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka apsvarstė 2026 m. kovo 3 d. vykusiame posėdyje.

„Komisija priėmė sprendimą rekomenduoti Lietuvos Respublikos Prezidentui suteikti pareiškėjui Lietuvos Respublikos pilietybę, su sąlyga, kad pareiškėjas pateiks galiojantį kelionės dokumentą“, – apie priimtą teigiamą sprendimą V. Dunaičio atžvilgiu bei kokių dokumentų jam trūksta „Kauno dienai“ pranešė P. Žukauskas.

Taigi, tam, kad lietuvių tautybės V. Dunaitis taptų visateisiu Lietuvos piliečiu, jam reikės atlikti kelis žingsnius. Pirmiausia, teisme reikės užginčyti VSAT sprendimą išsiųsti asmenį iš Lietuvos į Rusiją. Taip pat reikia gauti kelionės dokumentus. Tai galima padaryti dviem būdais: nuvykti į Rusijos ambasadą Vilniuje ir užsisakyti biometrinį pasą arba Migracijos departamente išsiimti užsieniečio pasą, kuris išduodamas asmenims, jau turintiems leidimą gyventi Lietuvoje. Gavus kelionės dokumentus, Pilietybės reikalų komisija rekomenduos suteikti Lietuvos pilietybę.