Kur veda kalbos apie sienų kontrolę su Latvija: Nausėda-tai būtų kapituliacija
Nausėda: sienų kontrolės grąžinimas būtų kapituliacija prieš nelegalią migraciją Vidaus sienų kontrolės atkūrimas tarp Lietuvos ir Latvijos nebūtų išeitis sprendžiant neteisėtos migracijos problemą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Jo teigimu, toks žingsnis reikštų, kad valstybėms nepavyksta tinkamai apsaugoti Europos Sąjungos išorinės sienos, todėl svarbiausia stiprinti jos kontrolę, o ne grįžti prie ribojimų Šengeno erdvėje.
„Tiesą sakant, mes nesusiduriame su jokiomis specialiomis problemomis santykiuose su Latvija, todėl, mano akimis žiūrint, vidinių sienų kūrimas Šengeno erdvėje būtų pralaimėjimas, tai būtų savotiška kapituliacija prieš šį reiškinį“, – po susitikimo su Latvijos prezidentu Vilniuje trečiadienį žurnalistams sakė G. Nausėda
Panašios pozicijos laikėsi ir Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius. Pasak jo, šiuo metu apie kontrolės atkūrimą pasienyje nėra kalbama.
„Tai būtų katastrofa. Tai reikštų, kad beveik visus savo pajėgumus turėtume skirti išorinės sienos apsaugai“, – bendroje prezidentų spaudos konferencijoje teigė E. Rinkevičius.
Migracijos spaudimas Latvijoje – gerokai didesnis
Nors vidaus sienų kontrolės atkūrimas kol kas nesvarstomas, Latvija pastaruoju metu susiduria su gerokai didesniu neteisėtos migracijos spaudimu nei Lietuva. Šiemet šios šalies pareigūnai sustabdė beveik 7,9 tūkst. bandymų neteisėtai patekti iš Baltarusijos – beveik devynis kartus daugiau nei Lietuvoje.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, antrinės migracijos srautas iš Latvijos į Lietuvą per metus išaugo keturis kartus – nuo kiek daugiau nei 300 iki daugiau nei 1,2 tūkst. sulaikytų užsieniečių.
Nors vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas anksčiau buvo užsiminęs apie galimą pasienio kontrolės atkūrimą, Lietuvos ir Latvijos vadovai pabrėžia, kad prioritetas turėtų būti veikiančių sienų apsaugos priemonių stiprinimas ir glaudesnis abiejų valstybių institucijų bendradarbiavimas.
Lietuva ir toliau padeda Latvijai saugoti išorinę ES sieną – į kaimyninę šalį siunčiama nauja devynių VSAT pareigūnų grupė, tarp jų ir du kinologai su tarnybiniais šunimis. G. Nausėda teigė, kad bendradarbiavimas gali būti dar intensyvesnis, jei Latvija išreikš tokį poreikį, o E. Rinkevičius patikino, jog prireikus Ryga taip pat būtų pasirengusi padėti Lietuvai.

Lenkija užkirto kelią dar vienam bandymui gabenti nelegalius migrantus
Praėjusią savaitę Lenkijos muitinės ir pasienio tarnybos pareigūnai prie sienos su Lietuva sustabdė Rumunijoje registruotą vilkiką, kuriuo buvo gabenami 27 neteisėti migrantai – 18 Somalio, penki Pakistano ir keturi Afganistano piliečiai. Tyrimo duomenimis, jie iš Baltarusijos pirmiausia pateko į Latviją, o vėliau buvo mėginama juos nugabenti į Lenkiją ir, kaip įtariama, toliau į Vakarų Europą.
Nė vienas migrantas neturėjo teisę atvykti į Lenkiją suteikiančių dokumentų, o vilkiką vairavęs 50-metis Rumunijos pilietis buvo sulaikytas. Tai jau antras panašus atvejis per pastarąsias savaites – anksčiau buvo sustabdytas vilkikas, kuriuo iš Latvijos buvo gabenami 54 migrantai.
Tuo metu Latvija pranešė apie smarkiai išaugusį neteisėtos migracijos spaudimą iš Baltarusijos – šiemet jau užkirstas kelias daugiau nei 7,6 tūkst. bandymų neteisėtai kirsti sieną, o žmonių gabentojai tampa vis agresyvesni.
Lietuvoje taip pat fiksuojamas augantis antrinės migracijos mastas – per pirmąjį šių metų pusmetį iš Latvijos atvykusių neteisėtų migrantų skaičius išaugo keturis kartus. Dėl to paskirtasis vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas įspėja, kad situacijai blogėjant gali būti svarstomos griežtesnės priemonės, įskaitant laikinos pasienio kontrolės atkūrimą prie Lietuvos ir Lenkijos sienos.