2026 m. balandžio 12 d. 20:57
×
Lietuvoje

Prezidento vyriausiasis patarėjas: mūsų tikslas yra normalizuoti santykius su Kinija

Kokių veiksmų turėtų imtis politikai, reaguodami į praėjusią savaitę paskelbtą Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą? Apie tai LRT TELEVIZIJOS laidos „LRT Forumas“ antrojoje dalyje pirmadienio vakarą kalbėjosi politikai. Jie taip pat aptarė Lietuvos bei Kinijos santykius, o prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis sakė: „Mūsų tikslas yra normalizuoti santykius su Kinija. Dar kartą noriu pabrėžti, tai nėra ekonominis klausimas. Tai visų pirma yra geopolitinis, nacionalinio saugumo klausimas.“

R.S. R.S. Čikaga , JAV
2026 m. kovo 09 d. 18:26 6 min. skaitymo
Prezidento vyriausiasis patarėjas: mūsų tikslas yra normalizuoti santykius su Kinija
Deividas Matulionis | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

Seimo pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas, laidoje paklaustas apie sprendimus, kurių imtis reikėtų perskaičius žvalgybos ataskaitą svarstė, kad grėsmių tik daugėja. Anot jo, viešai paskelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime viešai įvardyta, „kad yra tam tikro poveikio per religines bendruomenes.“ Be to, pasak jo, svarbu kalbėti ir apie visuomenės susiskaldymą, kuris taip pat pavojingas.

 Viešai paskelbtame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime rašoma, jog Maskvos patriarchatas turi reikšmingos įtakos jam pavaldžioms vyskupijoms užsienyje, įskaitant ir Lietuvoje veikiančią Vilniaus ir Lietuvos vyskupiją. Tai suteikia Rusijai galimybę skleisti savo įtaką Lietuvos stačiatikių bendruomenėje. Vilniaus ir Lietuvos vyskupija yra išreiškusi norą įgyti dalinę savivaldą, tačiau toks statusas nesuteikia galimybės priimti savarankiškų sprendimų, o vyskupija siekia savivaldos, norėdama išvengti viešos kritikos dėl priklausomybės nuo Maskvos patriarchato.

olekas.jpgParliament Speaker Juozas Olekas8 / 11D. Umbrasas / LRT

Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) politikės Ingridos Šimonytės teigimu, grėsmių vertinimo ataskaita turėtų brėžti ir politikos kryptį: „Kas yra labai aišku iš ataskaitos, tai dalykai, kurių nereikia daryti ir kurie dabar viešojoje erdvėje yra svarstomi kaip darytini dalykai, kalbant, pavyzdžiui, apie santykius su Baltarusija ar apie taivaniečių atstovybės likvidavimą ir kitus dalykus. Iš esmės tai yra veikimas prieš ataskaitą“, – sako ji.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys kalbėjo, kad šiuo metu svarbiausia užtikrinti tarptautinę paramą Ukrainai, užtikrinti sankcijas agresorei Rusijai ir stiprinti Europos Sąjungos (ES) gynybą. Vis dėlto, anot jo, ne žvalgybos institucijos formuoja politiką.

Jam antrino J. Olekas sakydamas, kad žvalgybos paskelbtą informaciją reikia vertinti kritiškai: „Ataskaitos yra būtinos, jos reikalingos, bet iš tikrųjų tai nėra įstatymas ar norminis aktas, kurį reikia vienaip ar kitaip įgyvendinti.“

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis kalbėjo, kad Lietuva sėkmingai stiprina atgrasymo bei gynybos sritis bei atkreipė dėmesį į hibridines grėsmes.

kinija.jpg

Aš pirmiausiai matyčiau žvalgybos institucijų veiklos stiprinimą, ypač kontržvalgybos. Toliau – stipresnis koordinavimas su mūsų sąjungininkų žvalgybomis. <...> Aš siūlyčiau vis dėlto dar labiau riboti Rusijos piliečių atvykimą į Europos Sąjungos teritoriją“, – vardijo jis, taip pat pastebėjęs, kad svarbu daugiau dėmesio skirti socialinių tinklų kontrolei.

„Ir paskutinis, svarbiausias dalykas, tai yra strateginių dilemų Rusijai kūrimas, reikia tam tikro kūrybiškumo“, – svarstė jis.

gresme.jpgGrėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas 2026 | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

Matulionis: mūsų tikslas yra normalizuoti santykius su Kinija

Laidos dalyviai taip pat kalbėjosi apie Lietuvos ir Kinijos santykius, paaštrėjusius po to, kai buvusi valdžia Vilniuje atidarė Taivaniečių vardo atstovybę. Kinija tai vadina klaida, kurią ragina ištaisyti. Premjerės pareigas einanti socialdemokratė Inga Ruginienė anksčiau pareiškė nematanti priežasčių, kodėl Taivaniečių atstovybė negalėtų būti pervadinta Taipėjaus vardu. Ji taip pat yra sakiusi, kad ją įkurdama Lietuva „šoko prieš traukinį“.

„Kam dabar reikia šitos viešos komunikacijos, kuri tikrai niekam nepadeda. Ir mūsų sąjungininkai tai mato ir patys matot – užsienio reikalų viceministras turi teisintis nuvykęs į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV)“, – pirmadienį kalbėjo buvusi premjerė I. Šimonytė, pabrėžusi, kad apie Kinijos keliamą grėsmę kalba ir žvalgybos institucijos.

simonyte.jpgIngrida Šimonytė | E. Blažio / LRT nuotr.

K. Budrys teigė, kad Lietuva siekia parengti gerą ekonominio bendradarbiavimo su Taivanu planą.

„Jeigu kitos regiono šalys per šitą laikotarpį – kurios nedarė jokių veiksmų, – galėjo išsiauginti tiek investicijas iš Taivano, tiek eksportą, Čekija pavyzdžiui, mes to nepadarėme. Tai susitelkime ir padarykime“, – sakė jis.

Mūsų tikslas yra normalizuoti santykius su Kinija.

D. Matulionis

J. Olekas kritikavo buvusią konservatorių vadovaujamą Vyriausybę teigdamas, kad sprendimui steigti Taivaniečių atstovybę nebuvo pasirengta. „Man ne vieną kartą teko bendrauti Europoje su kitų šalių atstovais. Jie draugiškai palaiko, bet jie neseka mūsų pavyzdžiu“, – sakė J. Olekas.

„Mūsų tikslas yra normalizuoti santykius su Kinija. Dar kartą noriu pabrėžti, tai nėra ekonominis klausimas. Tai visų pirma yra geopolitinis, nacionalinio saugumo klausimas. Mes negalime turėti tokio galingo priešininko šalia Rusijos, mums reikia maksimaliai deeskaluoti situaciją. <...> Reikia konstatuoti faktą, kad yra Taivanio atstovybė ir reikia pabandyti dirbti taip, bet tuo pačiu Kinijai aiškiai deklaruoti, kad mes laikomės vienos Kinijos politikos“, – kalbėjo D. Matulionis.

Budrys: turėtume delikačiai „išoperuoti“ tuos žmones

Paklaustas, o kaip reikėtų spręsti Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime aptartą nuo Maskvos priklausomos Lietuvos stačiatikių vyskupijos klausimą, Seimo pirmininkas svarstė, kad Lietuvos istoriniai santykiai su stačiatikiais yra geri. Anot jo, reikia padėti vystyti tikinčiųjų galimybes.

„Jeigu mes sudarysime sąlygas jiems pasirinkti lygiavertiškai, tada žmonės pasirinks ir galbūt santykis su Maskva arba keisis, arba mes turėsime imtis kažkokių priemonių, kad pasikeistų“, – svarstė J. Olekas.

budrys.jpgKęstutis Budrys | V. Raupelio / LRT nuotr.

Buvusi premjerė konservatorė I. Šimonytė sakė, kad būtina stiprinti Konstantinopolio patriarchato bendruomenę Lietuvoje. Užsienio reikalų ministras K. Budrys kalbėjo, kad reikia užkardyti Rusijos slaptųjų tarnybų veiklą Lietuvos stačiatikių bendruomenėje.

„Jeigu tai būtų įmonė, pavyzdžiui, norinti investuoti į strateginį sektorių ir mes tikrintume, ar atitinka nacionalinio saugumo interesus, tai ji [negautų leidimų], negalėtų turto turėti arti mūsų strateginių objektų dėl ryšių su Rusijos tarnybomis, tiesioginių įtakų. <...> Ir mes juos dabar turime įsileidę į religinę bendruomenę. <...> Mes turėtume delikačiai išoperuoti tuos žmones [bendradarbiaujančius su Rusijos tarnybomis], nes kitu atveju, jeigu mes išspręsime kaip didelį tokį klausimą, – tai nėra čia elegantiškų sprendimų, yra arba, arba“, – sakė K. Budrys.

Prezidento vyriausiasis patarėjas pastebėjo, kad svarbu suprasti, jog grėsmę kelia ne visa stačiatikių bendruomenė.

Video

Nuotraukos (6)

R.S.
R.S.
Korespondentas iš Čikaga , JAV

CikagaInfo.com redakcija

Komentarai

Kol kas komentarų nėra. Būkite pirmas!

Palikite komentarą