Giedrius Drukteinis. Kaip aš sakiau kalbą Britanijos lordams

Turint omeny, kad Lenkijos politikai išvis oficialiuose aukščiausio lygio renginiuose nesižemina kalbėti angliškai, ir kalba tik lenkiškai, ir tik per vertėją (dėl daugelio priežasčių - tiek nacionalinių, tiek politinių, tiek techninių), o mes, dažnai "around average" mokėdami net ir tris kalbas, vis tiek jaučiamės menkesni už kokį kaimietį, mokantį vos vieną kalbą, ir tai kuri yra jo "lingua franca" - nemanau, kad yra teisinga reikalauti idealaus užsienio kalbos mokėjimo iš aukščiausio lygio atstovų (negi ministrai laikraščius turi skaityti, o pasaulio naujienas sužinoti iš radijo ir TV, kaip visas plebsas?) - ministrai paprastai būna informuojami kitais kanalais ir gauna kitokio lygio informaciją (prisiminkite tą konservatorių senuką, mūsų karo ministrą, informuojantį savo jauną žmonelę apie rusų invaziją į Ukrainą, likus net mėnesiui iki karo pradžios...).

 

Negi Trumpas rizikuos akis į akį kalbėti su kokiu lochu, kuris į viską sakys "yes", linksės galvą ir nesijuoks iš jokių idiomų - nors atseit, "moka angliškai"? O bendriniam pokalbiui palaikyti aukščiausio lygio politikams užtenka žinoti "būtinybę bendradarbiauti", "ginti vertybes", būti "resilient" ir dar keletą šablonų - patikėkite, to užtenka per akis - o realių dokumentų derinimui yra išties kalbas mokančių klerkų aparatas.

 

Bet, žinoma, yra dar ir akcentas - tas baisusis mūsų kalbos antstatas, ir lietuviškam anglų kalbos vartojimui jis yra išties ypatingas ir lengvai atpažįstamas. Ir mums jo atsikratyti yra praktiškai neįmanoma - ir todėl mūsų politikai visada darys daug fonetinių klaidų. Lingvistai to priežastis galėtų paaiškinti išsamiau, bet iš esmės tai susiveda į patį mūsų kalbos žodžių konstruktą (bei skirtingai ištariamų to paties žodžio formų), garsinį mūsų tariamų žodžių pagrindą ir bendrą kalbos dinamiką.

 Skamba mandrai, bet taip jau yra. Esu gyvenime sutikęs ir girdėjęs gal vos kelis anglų kalbą išmokusius lietuvius, kurie angliškai kalbėtų "be akcento". Yra daug mūsų kalbančių angliškai gražiai, yra labai daug kalbančių taisyklingai, yra daug mokančių pamėgdžioti mums svetimų kultūrų kalbėseną, bet yra labai nedaug, kalbančių "kaip vietiniai" - Anglija, Škotija, Airija ar Ziud Afrika tai bebūtų.

 

Bet yra išeitis - ko aš pats griebiausi visai neseniai. Galite pasinaudoti, gal pravers?

Vienžo, stoju sakyti kalbos Britanijos politikams, including du lordus, Šiaurės Airijos reikalų ministerinę vadovybę, plius du tuzinai MPs - vieni tūzai, ir anglų kalbą visi įvaldė iki "posh Royal" lygio. Prieš juos aš - atseit "mokantis angliškai", atstovauju Baltijos Asamblėją.

 

Ir sakau jiems: "prieš pradėdamas norėčiau pasidalinti viena asmenine dilema. Nežinau, kodėl, bet per pastarąsias dvi dienas, kad ir ką besikreipčiau angliškai - nuo portje, batų valytojo ar ledų pardavėjo, visi iki vieno maloniai paprašė manęs pakartoti tai, ką pasakiau. Spėju, kad tai dėl mano "harsh Eastern European" akcento.

 

 Tačiau, "on a positive note", manęs taip pat neapleidžia nuojauta, kad žmonėms taip patinka mano akcentas, kad jie prašo manęs viską pakartoti tam, kad pratęstų malonumą. Todėl, jei reikės pakartoti savo kalbą, tik duokite ženklą".

 

Žinoma, visa salė prapliupo juoku, juokėsi net ir bejausmiai lordai už pilvo susiėmę. Kalba, aišku, praėjo gerai, buvo dar ir plojimų bei juoko, kai paminėjau tą garsiąją anglų sirgalių dainą "You will never walk alone" - taip apibūdinau Baltijos šalių bendras pastangas ir to rezultatus (tipo, "...and we will never walk alone").

Tikrai nesitikėjau tokios palankios salės reakcijos, atvirai sakant, net ir nesupratau, kodėl ji tokia buvo.

Tas "prašymas pakartoti" buvo linksniuojamas po manęs sekusiose beveik visose kalbose. Britanijos ministras (sekretorius) Šiaurės Airijai, kalbėjęs po manęs, sakė "Baltijos Asamblėjos viceprezidentas turi dvi retas privilegijas: žmonės jį nori išgirsti, ir nori, kad jis pakartotų, ką sakė. Manęs kaip politiko niekas nenori išgirsti, jis labiau nenori, kad pasikartočiau" (salėje vėl juoko banga).

 

Žodžiu, viskas buvo OK. O kaip kitaip, jei žinai, kaip? Nesigėdykite - vis tiek pasaulyje gerų žmonių daugiau nei blogų. O jei pateksite į kompaniją, kur į Jūsų anglų kalbos skills bus žiūrima iš aukšto, ar išvis šaipomasi - tada kam Jums tokia kompanija?

 

Tekstas skelbtas autoriaus veidaknygėje.Originalo kalba netaisyta.