Lietuvių mafijos pėdsakai Amerikoje.Lietuvis, tapęs JAV visuomenės priešu Nr.1.

Apie lietuvių imigrantų sūnų A. Karpį, pravarde Siaubūnas, sklando ne ką mažiau legendų nei apie patį Amerikos kalėjimą, esantį Alkatrazo saloje. Apie 26 metus čia kalėjusį nusikaltėlį parašyta keletas knygų, susuktas
filmas. Šiuo metu muziejumi virtusio kalėjimo istorijoje lietuvis yra nustelbęsnet garsiausią visų laikų Amerikos gangsterį Alą Capone.

Gaujose lietuviškos pavardės

Kanadoje gimęs A. Karpis (tikrasis vardas ir pavardė Albinas Karpavičius) yra sąžiningai ir sunkiai dirbusių emigrantų Jono ir Onos Karpavičių sūnus,kurie iš Lietuvos per Didžiąją Britaniją ir Kanadą pasiekė JAV ir čia įsikūrė.
Alvinas nusikaltėlio karjerą pradėjo būdamas dešimties metų − įsilaužė į parduotuvę ir pavogė ginklą. Vėliau už dalyvavimą apiplėšime 1924 metais jis nuteistas kalėti dešimt metų. Nepilnametis buvo išsiųstas į pataisos
koloniją Hačinsone, tačiau iš ten paspruko ir patraukė pas tuo metu Čikagoje gyvenusius tėvus.

Tuo metu Čikagoje knibždėte knibždėjo įvairaus plauko nusikaltėlių. Kai kas suskaičiavo, kad šiame JAV didmiestyje XX amžiaus pradžioje buvo per tūkstantį gaujų, kurioms priklausė 25 tūkst. narių.Istorikų šaltiniuose rašoma, kad dauguma anų laikų gangsterių buvo italai arba airiai, bet tarp jų buvo įsimaišę ir keletas lietuvių. Vienas jų – Eddie Zineʼas, susijęs su Sanuzzo Ammatunos gauja.Grupuotė nelegaliai perpardavinėjo alkoholį. 1925 metais E. Zineʼas buvo nužudytas ir palaidotas Čikagos lietuvių kapinėse.

Smegenų centras
Amerikos nusikaltėlių sostine pramintoje Čikagoje A. Karpis neužsibuvo. Jis apsistojo Kanzase, tačiau čia įkliuvo policijai mėgindamas pavogti automobilį. Vaikinas buvo sugrąžintas į koloniją, o paskui perkeltas į Kanzaso valstijos pataisos namus. Čia lietuvis sutiko Fredą Barkerį, priklausantį liūdnai pagarsėjusiai grupuotei „Kruvinieji Barkeriai“.Šią kriminalinę šeimą vienijo broliai Arthuras, pravarde Daktaras, Fredas,Hernamas ir Lloydas. Jų motina buvo vadinama Motuše Barker.Ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje A. Karpio ir Barkerių gauja tapo vienu garsiausių nusikaltėlių susivienijimų. Jie nesismulkindami žudė kiekvieną, kuris tik pasipainiojo kelyje. Kartkartėmis net atsitiktinius praeivius

Vėliau A. Karpis ir Barkerių šeimynėlė apiplėšinėjo bankus, pašto darbuotojus, dalyvavo susišaudymuose su policija, žudė, už išpirką grobė turtuolius. 1933 metais gauja pagrobė alaus pramonės magnatą Williamą Hammą ir pareikalavo už jį tais laikais rekordinio dydžio – 100 tūkst. JAV dolerių − išpirkos.

Po kurio laiko banditų taikiniu tapo Minesotos bankininkas Edwarda Bremeris jaunesnysis. Už jį nusikaltėliai reikalavo 200 tūkst. dolerių išpirkos .Tačiau turtingų bei įtakingų žmonių grobimas gangsterių grupuotę ir pražudė. Pagrobto E. Bremerio jaunesniojo tėvas buvo artimas JAV prezidento Franklino D. Roosevelto draugas. Šalies vadovas šį grobimą susiejo su garsiojo lakūno Charleso Linbergho sūnaus pagrobimu.

Sunaikinti tokių nusikaltimų vykdytojus tapo svarbiausiu Federalinio tyrimų biuro (FTB) ir vietos policininkų tikslu. Netrukus FTB įsteigė specialų padalinį, kuris persekiojo žmonių grobikus. Šio padalinio pareigūnų pastangomis buvo nužudyti tokie legendiniai nusikalstamo pasaulio veikėjai kaip Bonnie ir Clydeʼas, Johnas Dillingeris bei Georgeʼas Nelsonas, pravarde Vaikelis.1935-ųjų sausio 16 dieną tarp Barkelių klano atstovų ir policijos užvirė
mūšis, trukęs net keturias valandas. Per susišaudymą su gyvenimu atsisveikino Motušė ir Fredas. Po kruvino incidento įpykęs A. Karpis pasiuntė laišką pačiam Amerikos slaptųjų tarnybų vadovui J. Edgarui Hooveriui ir pranešė, kad šaltakraujiškai nušaus jį, kaip kad šis nušovė jo artimus sėbrus.

FTB vadovas J. E. Hooveris nusprendė žūtbūt A. Karpį sulaikyti. Panašu,kad progos ilgai laukti nereikėjo. 1936-ųjų gegužės 1 dieną FTB agentai aptiko lietuvių kilmės nesugaunamąjį gangsterį Naujajame Orleane. FTB šefas asmeniškai atskrido jam uždėti antrankius. Kai būrelis ginkluotų agentų apsupo A. Karpio automobilį, priėjęs J. E. Hooveris pareiškė, kad šis suimtas.Tačiau po daugelio metų pasirodžiusiuose A. Karpio memuaruose teigiama,
kad FTB vadovas pasirodė, kai jį jau buvo sučiupę eiliniai agentai. Esą jie paskambino savo vadovui ir pranešė, kad jis jau gali saugiai prieiti prie sulaikytojo transporto priemonės.

XIX amžiaus antroje pusėje ir XX amžiaus pradžioje JAV San Francisko miesto uosto tvirtovės ir karinių pajėgų kalėjimo reikmėms naudota Alkatrazo sala labiausiai išgarsėjo, kai 1934 metais čia sumanyta įrengti saugiausią federalinį kalėjimą Į Alkatrazą kalėti iki mirties nuteistas lietuvių kilmės nusikaltėlis pateko praėjus porai mėnesių nuo kalėjimo atidarymo, o išėjo likus keliemsmėnesiams iki uždarymo. Kai nesipyko su kitais kaliniais,neorganizavo riaušių su sargybiniais, izoliuotoje saloje laiką A. Karpis leido skaitydamas arba dirbdamas kepykloje. Teigiama, kad praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje svarbiausiu visuomenės priešu paskelbtas A. Karpis buvo puikus kepėjas. Tuomet šiame kalėjime sėdintis JAV mafijos krikštatėvis A. Capone jau baigė išprotėti nuo sifilio, o Amerika akivaizdžiai ėmė atsitiesti po šalį nukamavusios Didžiosios depresijos.Kai 1962 metų balandį garsusis kalėjimas buvo uždarytas tuometinio JAV generalinio prokuroro Roberto Kennedy įsakymu, pasikeitė ir kalėjimų sistemos politika. 27 tuo metu Alkatraze buvę kaliniai išvežioti po kitus šalies kalėjimus. Po 25 metų, praleistų Alkatrazo saloje, A. Karpis buvo perkeltas į Maknil Ailendą Vašingtono valstijoje.

Audringi prisiminimai

1969 metais A. Karpis pirma laiko išleistas iš kalėjimo, tačiau neturėjo JAV imigranto statuso, todėl buvo deportuotas atgal į Kanadą, kurioje gimė. Atsidūręs laisvėje ir neturėdamas kuo užsiimti, jis griebėsi rašytojo plunksnos ir ėmė rašyti memuarus. Savo gyvenimą garsiajame Alkatraze A. Karpis aprašė antrojoje knygoje „Ant uolos. 25 metai Alkatraze“, išleistoje 1980 metais, tačiau jos pasirodymo autorius nesulaukė.10 metų pagyvenęs laisvėje, A. Karpis mirė 1979-ųjų rugpjūčio 26 dieną Ispanijoje, perdozavęs migdomųjų. Manoma, kad tai buvo savižudybė, norsšešėlinio pasaulio garsenybėms ši versija kelia šypseną. Anot jų, kur kas labiau tikėtina, kad A. Karpį prie vaistų ir alkoholio pripratino jo paskutinėdraugė Nancy, kurią vyras atvežė iš gangsterių pamėgtos Čikagos.

TIK FAKTAI
A. Karpis gimė 1908 metais.
Kalėjime jis praleido 33 metus.
Per 29 Alkatrazo kalėjimo gyvavimo metus pabėgti bandė 36 vyrai. Oficialiai iš saugiausio pasaulyje kalėjimo nesugebėjo pabėgti niekas. 23 vyrai buvo sugauti, 6 nušauti, 2 nuskendo, 5 dingo be žinios. Manoma, kad jie irgi nuskendo.