Kur veda Europos siekis apsaugoti savo pramonę ? Laukia ES ir Kinijos santykių konfliktas?

Kinijos muitinės duomenys rodo, kad 2026 metų pirmus keturis mėnesius Kinijos prekybos perteklius su ES 27 šalimis išaugo iki maždaug 102 mlrd. eurų, kai tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais siekė apie 82 mlrd. eurų. Tuo pat metu ES prekybos deficitas su Kinija 2025 metais buvo pasiekęs 359,9 mlrd. eurų.

Įtampą didina ir politinis fonas: Pekinas pastarosiomis savaitėmis ne kartą užsiminė apie galimus atsakomuosius veiksmus dėl kelių ES teisės aktų, kurie riboja Kinijos bendrovių prieigą prie bendrosios rinkos. Kinija taip pat apribojo Kinijos įmonių dalyvavimą Europos Komisijos vykdomuose tyrimuose dėl užsienio subsidijų.

Kokias priemones svarsto Europos Komisija?

Europos Komisijos nariai planuoja aptarti galimus veiksmus gegužės 29 dieną. Tikslas – atkurti sąžiningesnes konkurencijos sąlygas ir sumažinti priklausomybes, kurios krizės atveju gali tapti strateginiu pažeidžiamumu.

Viena iš krypčių – mažinti priklausomybę nuo Kinijoje pagamintų kritinių komponentų. Aptariama idėja nustatyti ribas, kiek svarbių detalių ar medžiagų galima įsigyti iš vieno tiekėjo, o likusią dalį nukreipti per kelis alternatyvius tiekimo kanalus.

Kita kryptis – muitai ir kvotos strateginiuose sektoriuose, kuriuose ES mato nesąžiningos konkurencijos ar perteklinių pajėgumų problemą. ES jau yra sutarusi dėl naujų kvotų ir didesnių muitų plieno importui, o vis daugiau dėmesio krypsta ir į chemijos pramonę, kur Kinijos importas per penkerius metus, remiantis sektoriaus vertinimais, išaugo dešimtimis procentų.

Tačiau būtent chemijos sektorius iliustruoja dilemą: ES pramonė ne tik konkuruoja su importu, bet ir pati yra priklausoma nuo eksporto į užsienio rinkas, įskaitant Kiniją. Dėl to bet kokios griežtesnės priemonės didina atsakomųjų veiksmų riziką.

Tyrimai, antidempingas ir vadinamoji prekybos bazuka

Europos Komisija gali taikyti antidempingo muitus, kai importo kainos laikomos dirbtinai numuštomis, arba antisubsidines priemones, kai nustatoma, kad bendrovės gavo nesąžiningą valstybės paramą. Tokie tyrimai dažnai užtrunka iki 18 mėnesių, o Komisijos prekybos tarnyboms tenka didelis darbo krūvis.

Dar viena, rečiau naudojama galimybė – Anti-prievartos priemonė, laikoma kraštutiniu įrankiu ekonominio spaudimo atvejais. Ji galėtų leisti imtis griežtesnių ribojimų, pavyzdžiui, apriboti prieigą prie viešųjų pirkimų ar tam tikrų licencijų, tačiau tam reikėtų kvalifikuotos daugumos valstybių narių palaikymo.

Galutinis pasirinkimas Briuseliui reiškia balansą tarp rinkos apsaugos ir rizikos, kad atsakomosios priemonės smogs eksportui bei investicijoms. Kuo labiau ES bandys atsiriboti nuo Kinijos, tuo didesnės gali būti politinės ir ekonominės tokio posūkio sąnaudos.

Vienybės klausimas čia yra kertinis, nes ES valstybės narės nevienodai vertina santykius su Kinija. Skirtumai ypač ryškėja telekomunikacijų ir kibernetinio saugumo srityse, kur ES siekia mažinti vadinamųjų didelės rizikos tiekėjų įrangos naudojimą strateginėse infrastruktūrose.

Praktinė problema – kaina: Kinijos tiekėjų sprendimai dažnai būna pigesni už europines alternatyvas, o įrangos keitimas reikalauja didelių investicijų. Todėl diskusijose vis dažniau keliama kompensavimo ar finansinės paramos tema, nors aiškių sprendimų dėl finansavimo kol kas nematyti.

„Mes kovosime dėl kiekvienos Europos darbo vietos ir kiekvienos Europos įmonės, jei matysime, kad su jomis elgiamasi nesąžiningai“, – sakė Marošas Šefčovičius.