Ekonominis spaudimas, Persijos šalys ar rinkimai: kas paskatintų JAV sustoti Irane?

LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

– Pone Mačiuli, atrodo, kad karas prieš Iraną ir Irano atsakas Persijos įlankos valstybėms nėra kelių dienų klausimas. Mes jau savaitę su tuo gyvenam ir tai turi neabejotinų pasekmių pasaulio ekonomikai – kyla naftos, gamtinių dujų kainos, uždarytas Hormūzo sąsiauris, arba bent jau niekas nenori juo plaukti, kad ir su JAV karinių laivų arba lėktuvnešių palyda. Iš principo, kuriems regionams arba kurioms valstybėms tai labiausiai neigiamai atsilieps?

N. Mačiulis: Tiesioginė neigiama įtaka yra visų pirma Azijos valstybėms, kurios perka daugiausiai naftos ir suskystintų gamtinių dujų – tai ir Kinija, ir Indija, ir Pietų Korėja bei Japonija. Bet netiesiogiai pajaučia visos valstybės, nes kainos jau pakilo. Net pakilo ir tos naftos kainos, kuri nėra eksportuojama iš Vidurio Rytų. Matome „Brent“ rūšies naftą, kuri viršija 100 dolerių, suskystintos gamtinės dujos nuo metų pradžios dvigubai pabrango. Tai poveikis yra labai platus ir jeigu tas konfliktas per kelias savaites nesibaigia, kainų kilimas nuvilnys ir per kitas prekių ir paslaugų grupes.

– O jeigu jisai pasibaigia greitai, pavyzdžiui, per ateinantį mėnesį, ar tai neturės kažkokios didesnės įtakos ekonomikai?

N. Mačiulis: Taip, tai turbūt prie tokio scenarijaus naftos ir gamtinių dujų kainos normalizuotųsi. Bet vėlgi, ar lengva įsivaizduoti tokį scenarijų? Prisiminkime prieš porą metų, kai hučiai atakavo laivus, keliaujančius Sueco kanalu, Raudonąja jūra. Ten suvaldyti tą situaciją ir užtikrinti, kad būtų saugus eismas, užtruko daugiau negu metus. Kol kas Iranas ir naujasis Irano lyderis nesignalizuoja jokio noro derėtis, tartis ir siekti paliaubų. Tai kiekviena diena, aišku, papildomai kainuoja dėl suardomų prekių srautų. Mes matome, kad jau kai kurios valstybės sumažino gavybą Vidurio Rytuose, nes nebeturi kur dėti tos naftos. Yra taip pat ir laivai įšalę Persijos įlankoje, kurie negali aptarnauti kitų prekių srautų. Tai tas pamažu poveikis nuvilnija per daugelį prekių ir paslaugų.

Nerijus Mačiulis | E. Blažio / LRT nuotr.

– Pone Janeliūnai, kokia vis tik tikimybė, kad tas karas prieš Iraną ir Irano atsakas galėtų baigtis artimiausiu metu? Juo labiau kad mes tiksliai nežinome ir koks tikslas yra: ar vis tik sunaikinti tik branduolinius ir raketinius pajėgumus, ar pakeisti režimą?

T. Janeliūnas: Taip, kadangi nėra aiškaus tikslo, ko iš tikrųjų siekia Trumpo administracija, labai sunku prognozuoti, kiek šitas konfliktas gali užtrukti. Kariniai tikslai gali būti pasiekti gana greitai ir mes matome, kad vien smūgiais iš oro galima faktiškai sunaikinti Irano kariuomenę, bent jau tą dalį, kuri pasiekiama smūgiams iš oro. Bet jeigu mes kalbame apie režimo pakeitimą, be sausumos pajėgų faktiškai turbūt neįmanoma. Kitaip tariant, net ir bombarduojant gana intensyviai, vis tiek išliks galimybės tiek paslėpti dabar naująją Vyriausybę, tiek ir išlaikyti režimui tas kontrolės vietas, kurias jie turi, aišku, prisitaikant, adaptuojantis. Ar vienaip, ar kitaip, be sausumos pajėgų kontroliuoti Teherano turbūt neįmanoma.

Tai irgi, matyt, bus klausimas, ar amerikiečiai pasitrauks po kelių savaičių bombardavimo ir paliks galbūt Izraelį ir kitas regiono šalis spręsti, ką daryti toliau, ar visgi eis iki galo ir planuos kai kurias sausumos operacijas. Teko matyti, kad galima įsivaizduoti, jog amerikiečiai gali pasiųsti specialiąsias pajėgas užimti kai kurių strateginių objektų, įskaitant Irano energetinės infrastruktūros objektus, bet tai vėlgi nėra tokia tipinė sausumos operacija, kuriomis siekiama pakeisti iš esmės dabartinį režimą.

– O kas skatintų prezidentą Trumpą vis tik mesti šį reikalą, jeigu matytų, kad situacija negerėja? Turint minty, kad energijos išteklių kainos auga ir Amerikos piliečiams, o jis žadėjo, kad pragyvenimo lygis bus geresnis jam prezidentaujant, tačiau atrodo, to nevyksta. Tai kas skatintų jį vis tik mesti šitą reikalą ir eiti namo?

T. Janeliūnas: Iš tikrųjų ekonominis spaudimas yra labai ryškus faktorius ir Trumpui. Tai yra labai svarbu, nes jis ruošiasi šiais metais vyksiantiems JAV vidurio kadencijos rinkimams. Tuose rinkimuose spręsis, ar Kongresas vis dar lieka išimtinai respublikonų rankose, ar Trumpui gali mesti iššūkį demokratai ir gerokai susiaurinti jo galimybes patvirtinti faktiškai visus sprendimus jau ir Kongrese. Ekonomika amerikiečiams svarbu.

Jei augs infliacija JAV, jei Federalinė rezervų sistema nuspręs, kad negalima mažinti palūkanų normų, tai tikrai prisidės prie to spaudimo, kad kuo greičiau būtų užbaigtas šis konfliktas tam, kad spaudimas ekonomikai JAV viduje nebūtų per didelis. Žinoma, gali būti ir tiesiog strateginių perskaičiavimų matant, kiek karinių išlaidų reikalauja vis tolesnis įsitraukimas ir kaip neužtenka vien atakų iš oro, o režimo atsparumas yra didesnis negu manyta anksčiau.

– Pone Mačiuli, kiek JAV yra jautri energijos išteklių kainų augimui, nes tai nėra tokia šalis, kuri vien tik importuoja energijos išteklius? Tai gal ji gali šiek tiek „tempti“ tą kainų augimą?

N. Mačiulis: Situacija yra visiškai kitokia, nei buvo prieš 20 metų, kai prasidėjo Irako karas. Ir šiuo metu Jungtinės Amerikos Valstijos yra ir naftos, ir gamtinių dujų eksportuotoja, t. y. daugiau eksportuoja, negu importuoja. Ir čia netgi tam tikriems JAV ekonomikos sektoriams yra teigiamų pasekmių, bet neigiamų pasekmių yra ne visai ekonomikai, bet vartotojams, kurie moka didesnę kainą už kurą. Taip istoriškai susiklostė, kad jautriausiai reaguojama būtent į kuro kainas – geriausiai matosi, kai jos pasikeičia. Kaip ir Lietuvos degalinėse – kiekvieną dieną matome pasikeitusias kainas ir kaip į tai sureaguoja vartotojai. Tai lygiai taip pat ir Jungtinėse Amerikos Valstijose tai vienas iš pagrindinių klausimų.

Tomas Janeliūnas 4 / 5D. Umbraso / LRT nuotr.

Aišku, artėjant vidurio kadencijos rinkimams šių metų pabaigoje, tai tikrai turbūt vienas iš lemiamų veiksnių, kuris paskatins Donaldą Trumpą ieškoti būdų deeskaluoti situaciją ir sumažinti tą įtampą. Bet, kaip suprantu, tai vyks lapkričio mėnesį, jeigu teisingai pamenu, tai dar nemažai to laiko. Bet jeigu tas konfliktas tęsis daugiau negu mėnesį, tai poveikis tampa platesnio masto. Juolab kad tie kariniai veiksmai yra ne tik Hormūzo sąsiauryje. Kas gali nutikti? Gali balistinės raketos pataikyti į naftos gavybos bokštelius, perdirbimo gamyklas. Tai tuomet padaroma žala infrastruktūrai ir, net jau atstačius laivybą, turim sutrikusį naftos tiekimą.

Šituo atveju rizika didėja ir natūralu, kad visi suinteresuoti, ne tik JAV, bet ir visos Vidurio Rytų valstybės, kurios iš tiesų prarado dabar pagrindinį pajamų šaltinį, yra sugadintas jų ilgai kurtas įvaizdis, kad jos gali būti saugus uostas. Čia kalbama ir apie Saudo Arabiją, ir apie Jungtinius Arabų Emyratus, kurie nori demonstruoti, kad tai yra ne tiktai naftą išgaunančios valstybės, bet ir turi patrauklų turizmą, ir finansinių centrų. Tai kiekviena diena kenkia tam įvaizdžiui. Čia yra visos valstybės, kurios suinteresuotos kuo greičiau nutraukti tą konfliktą.

– Pone Janeliūnai, kiek Persijos įlankos valstybės turi įtakos JAV administracijai, kuri galėtų nuspręsti, kad kažkaip reikia suvaldyti šitą situaciją? Nes Izraelis iš vienos pusės turi vieną įtaką JAV administracijai, bet galbūt ir Persijos įlankos valstybės turi šiokių tokių svertų?

T. Janeliūnas: Na, galima prisiminti, kad Trumpo pirmasis vizitas buvo į Saudo Arabiją. Tai yra labai svarbus partneris ir Trumpui asmeniškai rūpi, ką galvoja arabų šeichai. Jis pats ir jo šeima turbūt gana nemažai jau turėjo galimybių pasipelnyti iš arabų šalių noro demonstruoti palankumą Trumpui. Manau, kad taip, tai gali būti irgi spaudimas, nors kaip tik toks spaudimas, kuris buvo prieš karą, nepasirodė pakankamas. Tiek Saudo Arabija, tiek Kataras tikrai nerodė pritarimo JAV pasiruošimui smogti Iranui. Jie perspėjo apie galimas grėsmes, bet tai neatgrasė Trumpo ir jo komandos nuo šitų veiksmų. Tai visgi tas poveikis yra ribotas.

Trumpas manė, kad gali su tais nuostoliais susitaikyti, tikėdamas, kad periodas bus trumpas, kai pabrangs nafta ir kiti resursai. Bet tai ir gali būti esminė apsiskaičiavimo klaida. Vietoj trumpo karo iš tikrųjų gali viskas užtrukti, ypač jeigu karo tikslai keisis eigoje. Jeigu mes prieš tai kalbėjome apie tiesiog Irano galimybes įsigyti branduolinį ginklą ir tų galimybių sunaikinimą, tai dabar jau tikslai tampa didesni ir kalbama apie visišką kapituliaciją, visišką režimo pakeitimą, naujų lyderių, kurie būtų suderinti su Trumpu, įvedimą į sistemą. Tai šito Iranas kol kas net negali svarstyti. Ir jeigu Trumpas laikysis tokios pozicijos, karas iš tikrųjų gali užtrukti gerokai ilgiau.

– Pone Mačiuli, dar dėl Europos norėjau paklausti. Ar Europai tai yra panaši, didesnė ar mažesnė krizė negu kai Rusija užpuolė Ukrainą?

N. Mačiulis: Mažesnė krizė dėl to, kad Europa yra geriau pasiruošusi, mažiau priklausoma nuo vieno šaltinio. Ir iš Kataro importuojama tiktai dešimtadalis visų suskystintų gamtinių dujų. Didžioji dalis yra perkama iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Norvegijos, kai kurių Afrikos valstybių. Tai yra alternatyvų kuo pakeisti. Dėl to suskystintų gamtinių dujų kaina sureagavo, bet tiktai trumpam. Jeigu žiūrėtumėm ateities sandorius, kiek kainuoja nusipirkti suskystintų gamtinių dujų, pavyzdžiui, ateinančiai žiemai, tai ta kaina yra ne tiek jau daug pakilusi, palyginti su šių metų sausiu.

Nėra priklausomybės tiktai nuo Rusijos – yra išvystyta infrastruktūra, atsirado daugiau suskystintų gamtinių dujų terminalų ir papildomų vamzdynų iš Norvegijos į Lenkiją. Pasiruošimas yra didesnis, bet akivaizdu, kad kaina irgi bus didesnė, nes dėl mažesnio kiekio dujų reikia konkuruoti ir su Azijos valstybėmis, kurios jau ir dabar perka daugiau. Vadinasi, atitinkamai taip pat kaina padidės ir įmonėms, kurios naudoja daug suskystintų gamtinių dujų, ir kitą žiemą turbūt gyventojams.

– Labai jums dėkoju.