Klausimai apie Hormūzo sąsiaurio blokadą.

Kodėl Hormūzo sąsiauris toks svarbus?

Šis sąsiauris yra vienas judriausių jūros kelių naftai gabenti, juo taip pat gabenamos dujos, kitos žaliavos. Per jį keliauja maždaug penktadalis pasaulio naftos, o pernai kasdien juo buvo praplukdoma apie 20 mln. barelių naftos ir naftos produktų.

Šis sąsiauris yra pagrindinis naftos gabenimo kelias ne tik pačiam Iranui, bet ir kitoms Persijos įlankos valstybėms – Saudo Arabijai, Jungtiniams Arabų Emyratams (JAE), Kuveitui, Katarui, Irakui ir Bahreinui.

Didžioji dalis per jį gabenamos naftos keliauja į Azijos šalis, kurių pagrindinės importuotojos yra Kinija, Indija ir Japonija.

„Bet koks srauto sutrikimas sąsiauryje turėtų milžiniškų pasekmių pasaulio naftos rinkoms“, – perspėjo Tarptautinė energetikos agentūra po jo uždarymo.

Netrukus šias pasekmes pasaulis ėmė justi – naftos kainos šoktelėjo iki maždaug 100 JAV dolerių už barelį. Lietuva taip pat ruošiasi panaudoti naftos rezervus savo ekonomikai stabilizuoti.

Be to, maždaug 20 proc. pasaulio suskystintų naftos dujų taip pat gabenama per sąsiaurį, dėl to pasigirdo įspėjimų, kad jį uždarius pasauliui gresia ne tik naftos, bet ir maisto krizė.

Kaip Iranas gali jį blokuoti?

Hormūzo sąsiauris šiaurėje ribojasi su Iranu, o pietuose – su Omanu ir JAE. Siauriausia jo vieta tėra apie 33 km.

Pagal Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvenciją, šalys gali kontroliuoti teritorinius vandenis tik iki 12 jūrmylių (apie 22,5 km) nuo jų pakrantės. Tačiau dėl geografinio artumo ir šio sąsiaurio pločio, Iranas gali jį uždaryti ir taip jį išnaudoti asimetriniam karui.

Skaičiuojama, kad bent 21 laivas jau buvo užpultas. Remiantis vienu JAE vertinimu, kurį cituoja AFP, laivai iki šiol „buvo apšaudyti sviediniais, raketomis, jūriniais dronais ir jūros minomis“. Iranas taip pat turi greitųjų atakų ir povandeninių laivų.

Amerikiečiai taip pat pranešė, kad Iranas pradėjo minuoti negilų sąsiaurį.

Laivai nebeplaukia ir dėl draudimo įmonių, kurios, vertindamos riziką, itin smarkiai iškėlė draudimo kainas arba paprasčiausiai atsisako drausti ten plaukiančius laivus.

Nuo plaukimo juos atgraso ir navigacijos signalų trikdžiai. Pasak jūrų žvalgybos bendrovės „Windward“, daugiau kaip 1 000 laivų Persijos įlankoje šio karo metu patyrė signalų trikdžių.

Ar visi laivai nustojo plaukti?

Šalia šio svarbaus jūrinio taško netrukus susidarė laisvų spūstis – „Windward“ sekmadienį pranešė, kad maždaug 400 laivų pastebėti Omano įlankoje.

Visgi atrodo, kad Iranas leidžia kai kuriems laivams praplaukti. Nuo kovo 1 iki 15 dienos mažiausiai 89 laivai kirto sąsiaurį, įskaitant 16 naftos tanklaivių, pranešė „Lloyd`s List Intelligence“.

Teigiama, kad nuo kovo 1 iki 15 d. iš viso 11 su Kinija siejamų laivų kirto sąsiaurį.

Indija taip pat pranešė, kad Hormūzą praplaukė du laivai su jos vėliava.

Sąsiaurį kirto ir Pakistano, Turkijos bei graikų laivai.

„Windward“ pastebi, kad judėjimas sąsiauriu yra „vis labiau selektyvus“, bei atkreipia dėmesį, kad aštuoni dideli laivai buvo aptikti veikiantys be automatinės identifikacijos sistemos signalo. Tai rodo, kad laivai aktyviai mažina matomumą naviguodami per šį strateginį sąsiaurį.

Kaip reaguoja Trumpas, JAV ir NATO?

JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo įspėtas, kad prasidėjus puolimui Teheranas galėtų blokuoti Hormūzo sąsiaurį.

Iki šiol JAV nesiuntė ten jokio karo laivo, karinį atsaką apribodama oro atakomis prieš Iraną, įskaitant ir jo laivyną. Ketvirtadienį JAV gynybos sekretorius Pete`as Hegsethas pranešė, kad sunaikinta 11 Irano povandeninių laivų.

Šią savaitę D. Trumpas ėmė spausti NATO ir kitas sąjungininkes padėti atblokuoti Hormūzo sąsiaurį, perspėdamas, kad, jei jos to nedarys, jų „lauks labai bloga ateitis“. Visgi, joms nesutikus, JAV prezidentas tai pavadino „kvaila klaida“ ir galiausiai užsiminė, kad galėtų palikti sąjungininkus vienus užtikrinti Hormūzo sąsiaurio saugumą.

Jis pareiškė, kad JAV nereikia šio itin svarbaus naftos gabenimo maršruto, tačiau visa situacija drebina pasaulio ekonomiką – pasaulinės naftos kainos šoktelėjo daugiau nei 40 procentų.

D. Trumpas taip pat nurodė, kad karas buvo „didis išbandymas“ Aljanso santykiams su JAV.

NATO vadovas Markas Rutte trečiadienį patvirtino, kad karinio Aljanso narės svarsto „geriausią būdą“ atidaryti Hormūzo sąsiaurį, o jau ketvirtadienį šešios Vakarų sąjungininkės, tarp jų – Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija ir Japonija, bendrame pareiškime nurodė esančios pasirengusios „prisidėti prie atitinkamų pastangų siekiant užtikrinti saugų plaukiojimą Hormūzo sąsiauriu“.