Libanas atrodys kaip Gaza? Izraelio radikalai žada karo nusikaltimus kaimyninėje šalyje

„Karinė doktrina, pagal kurią smūgiuojama civilinei infrastruktūrai, europiečiams bus gerai pažįstama, Rusija tai daro Ukrainoje, – LRT.lt telefonu sakė istorikas ir rašytojas iš Libano Elia Ayoubas. – Visi Libane žino, ką izraeliečiai padarė Gazai.“

Nuo karo pradžios Izraelio kraštutinių pažiūrų politikai neslėpė siekio į Beirutą atnešti Gazą.

Finansų ministras Bezalelis Smotrichius įspėjo, kad „labai greitai Dahijė [„Hezbollah“ kontroliuojamas Beiruto rajonas] bus panašus į Kan Junisą“, pietinį Gazos miestą, kurį Izraelio antskrydžiai ir buldozeriai beveik sulygino su žeme.

Tačiau Izraelis šį mėnesį smogė ir centriniam Beirutui, sugriaudamas daugiaaukščius namus, o socialinėse medijose plito sukrėstų libaniečių pasakojimai.

„Šį rytą Izraelis sugriovė pastatą, kuriame turiu butą. Mums prireikė 22 mano darbo metų ir 20 mano žmonos darbo metų, kad įsigytume čia butą. Ši beprotybė turi baigtis“, – savo „LinkedIn“ paskyroje rašė prestižinio JAV finansuojamo Amerikos Beiruto universiteto profesorius Bilalas R. Kaafaranis.

Puolamieji veiksmai tęsiasi ir pietiniame Libane, iš kur šimtai tūkstančių suplūdo į Beiruto gatves ieškodami prieglobsčio, kaip ir Gazos karo metu per Izraelio susirėmimus su „Hezbollah“.

Izraelis skelbia, kad šia kampanija siekia sunaikinti Irano remiamą „Hezbollah“, kuri yra laikoma teroristine organizacija JAV, JK, Vokietijoje ir kitose šalyse, bei skelbia vaizdus kuriuose naikinama grupuotės karinė infrastruktūra.

Tačiau antradienį Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas taip pat teigė, kad šalis ir toliau kontroliuos dalį pietinio Libano.

„Šimtai tūkstančių pietų Libano gyventojų, kurie buvo evakuoti, negrįš į teritorijas į pietus nuo Litani upės, kol nebus užtikrintas šiaurės [Izraelio] gyventojų saugumas“, – sakė I. Katzas.

Po evakuacijos nurodymų aktyvistai ir žiniasklaida ėmė dalintis informacija apie Izraelio paskelbtas raudonąsias zonas Beirute, jų dydį lygindami su Europos miestais – pavyzdžiui, trečdalio Paryžiaus  dydžio

Apimant ir pietines Libano teritorijas, ši pirminė paskelbta 1 470 kvadratinių kilometrų ploto evakuacijos zona yra bene tris kartus didesnė nei Vilnius.

„Tai kelia susirūpinimą dėl karo nusikaltimo – priverstinio išstūmimo“, – kovo 23-iosios pranešime teigėorganizacija „Human Rights Watch“.

Anot E. Ayoubo, tai jau didžiausias priverstinis išstūmimas Libano istorijoje, „o Izraelio smūgių stiprumas jau pranoko 2006 m. karą, kuris tuo metu buvo pats baisiausias“.

„Gana sunku nekalbėti apokaliptiniais terminais, bet tai yra blogiausias įmanomas scenarijus. Pietų Libanas yra vienas iš šalies pagrindinių žemės ūkio regionų, o ši šalis ir taip yra labai skurdi“, – pridūrė jis.

Kovo 22 d. Izraelio gynybos ministras I. Katzas išplatino pareiškimą, kuriame paskelbė, kad jis ir Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu „nurodė paspartinti Libano namų griovimą pasienio kaimuose, siekiant užkirsti kelią grėsmėms Izraelio bendruomenėms – vadovaujantis Beit Hanūno ir Rafos modeliais Gazoje“.

Tai gali būti laikoma karo nusikaltimu, skelbia stebėtojai.

Libanas praneša, kad jau žuvo per 1 000 žmonių, įskaitant ir daugiau nei 40 medikų. Tuo metu Izraelis skelbia, kad nukovė aukšto rango Irano, „Hamas“ ir „Hezbollah“ pareigūnus, o šalyje nuo „Hezbollah“ atakų žuvo bent vienas civilis ir trys kariai.

Libano valstybės vaidmuo per krizę

Libano kariuomenė ir politinė sistema pradėjo apsivalymą nuo „Hezbollah“ įtakos, kurią grupuotė prarado po 2024 m. paliaubomis pažabotų susirėmimų su Izraeliu.

Po 1975–1990 m. pilietinio karo Libanas buvo įspraustas į politinę sistemą, kur kiekviena religinė grupė, įskaitant skirtingų atšakų krikščionis ir musulmonus, turėjo politinį atstovavimą šalies valdymo struktūroje.

Šis pirminis stabilizavimo garantas vėliau tapo viena iš šalies stagnacijos priežasčių ir iš dalies lėmė „Hezbollah“ ir kitų jos politinių sąjungininkų gebėjimą laikyti visą šalies valdymo sistemą savo įkaitais, kaip rašo Libano apžvalgininkai bei istorikai.

Kita, bene pagrindinė, „Hezbollah“ įgalinusi jėga, paradoksaliai buvo ir pats Izraelis, anot E. Ayoubo.

„Hezbollah“ visada buvo nepopuliari tarp gyventojų. Tačiau viena iš priežasčių, kodėl šios grupuotės problema lieka neišspręsta, yra ta, kad nebuvo geros alternatyvos, kuri pasipriešintų Izraeliui, – sakė jis. – Teoriškai tai turėtų būti Libano armija, bet Libano armija nekontroliuoja pietų, nes juos kontroliuoja Izraelis.“

Apžvalgininkai anksčiau rašė, kad Libano kariuomenė išlieka silpna, nes JAV neremia jos tiek, kad sudarytų atsvarą Izraelio dominavimui, o silpna kariuomenė negali atsverti „Hezbollah“ įtakos, kuri vienintelė gali pasipriešinti Izraelio karinei galiai šalies pietuose.

„Libano valdžia negali pasikliauti izraeliečiais, kad jie laikytųsi savo susitarimo dalies, nes jie visada pažeidžia paliaubas; jie negali pasikliauti amerikiečiais, kad šie sulaikytų izraeliečius, ir jie negali pasikliauti UNIFIL [JT taikdarių], nes šie negali duoti atkirčio“, – sakė E. Ayoubas.

Kovo 2 d. Libano vyriausybė nusprendė uždrausti „Hezbollah“ karinį sparną. Tai daugelis priėmė kaip istorinį žingsnį.

„Jei Libano valstybė ir turėjo kokių nors pajėgumų nuginkluoti „Hezbollah“, tuos pajėgumus susilpnino pats Izraelis, nes dabar visiems Pietų Libane iškilo egzistencinė grėsmė dėl Izraelio vykdomo žmonių išstūmimo“, – teigė E. Ayoubas.

Grupuotės nusiginklavimą palaikė net musulmonų šiitų, tos pačios religinės pakraipos, parlamento pirmininkas Nabihas Berri, „kuris jautėsi apgautas, nes partija jį patikino, jog neįsitrauks į karą“,rašė prestižinio JAV įkurto Carnegie analitinio centro Beirute vyriausiasis redaktorius Michaelas Youngas.

Tačiau dabar Izraelis perspėja, kad ruošiasi platesniam puolimui ar net invazijai į pietinį Libaną, o, anot apžvalgininkų, tai būtent ir padėjo sukurti „Hezbollah“.

„Tam tikra prasme jie maitinasi vieni kitais – jie yra geriausi priešai ta prasme, kad kuo blogiau elgiasi izraeliečiai, tuo labiau „Hezbollah“ stiprėja“, – sakė E. Ayoubas.

„Lengva pasmerkti „Hezbollah“, ir aš tai darau, bet visai kas kita yra nesuprasti, kodėl tokia grupė apskritai atsirado, – sakė jis. – Jie atsirado po pirmosios Izraelio Pietų Libano okupacijos. Tai ir yra jų egzistavimo esmė.“

CHRONOLOGIJA

• Kovo 2 d.: „Hezbollah“ paleidžia raketas; Libano gyventojai teigia, kad ši grupuotė įtraukė šalį į karą, o ministras pirmininkas Nawafas Salamas pareiškė, kad „Hezbollah“ išpuolis rodo nepaisymą „Libano daugumos valios“. Pasak Jungtinių Tautų laikinųjų pajėgų Libane (UNIFIL), Izraelis mažiausiai 10 000 kartų pažeidė 2024 m. lapkričio 27 d. paliaubas su „Hezbollah“.
• Kovo 4–5 d.: Izraelio kariuomenė paskelbė evakuacijos nurodymus visiems Libano gyventojams į pietus nuo Litani upės ir visiems Beiruto pietinių priemiesčių gyventojams. Tai paveikė daugiau nei milijoną žmonių, tai yra daugiau nei penktadalį Libano piliečių, skelbia nevyriausybinės organizacijos.
• Kovo 7 d.: Izraelis paskelbė pradėjęs antžemines operacijas Libane.
• Kovo 22 d.: Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas pareiškė, kad Izraelio gynybos pajėgos (IDF) nugriaus Libano kaimus, besiribojančius su Izraeliu, ir sunaikins visus Litani upės tiltus bei perėjas. Pastarosiomis dienomis, pasak Izraelio kariuomenės, „Hezbollah“ per dieną paleidžia vidutiniškai apie 150 raketų.