Amerika rugsėjo 14-ąją: karas, kurį matai degalinėje
Lietuvoje šiandien kalbama apie droną virš Varėnos. Amerikoje apie karą irgi kalbama, tik jis pasireiškia kitaip — ne radaro atžyma, o skaičiumi ant degalinės stulpo ir eilute banko sąskaitoje. Štai kas šiandien svarbiausia Jungtinėse Valstijose ir ką tai reiškia žmogui, gyvenančiam Čikagoje ar bet kur kitur šioje šalyje.
Karas su Iranu, kuris tęsiasi jau septintą mėnesį
Viskas prasidėjo 2026-ųjų vasario 28-ąją, kai JAV ir Izraelis pradėjo oro operaciją prieš Iraną. Atsakydamas Iranas ėmėsi Hormūzo sąsiaurio — siauro kelio, pro kurį iki karo keliavo apie ketvirtadalis viso jūra gabenamo pasaulio naftos ir penktadalis suskystintų dujų.
Balandį buvo pasiektos paliaubos, birželį pasirašytas susitarimo memorandumas, bet liepą kovos atsinaujino. Rugsėjo 9-ąją Iranas pranešė atakavęs laivus prie sąsiaurio po to, kai JAV per naktį sunaikino kelis Irano naftos tanklaivius. Teheranas taip pat teigė paleidęs balistines raketas į JAV bazę Jordanijoje — apie aukas ar žalą nepranešta.
Skaičiai kalba patys už save. Prieš karą pro sąsiaurį per dieną praplaukdavo apie 130 laivų — rugpjūčio pradžios dienomis jų buvo nuo aštuonių iki penkiolikos. Tarptautinė energetikos agentūra tai pavadino didžiausiu tiekimo sutrikimu pasaulinės naftos rinkos istorijoje. Daugelis laivų plaukia „tamsoje“, išjungę atpažinimo sistemas.
Rugsėjo 11 dieną „Brent“ nafta kainavo apie 104,6 dolerio, amerikietiška WTI — apie 100 dolerių už barelį. Prognozės išsiskyrusios: vieni analitikai kalba apie 140 dolerių ir recesiją, kiti — apie kritimą iki 85 dolerių.
Prezidentas Donaldas Trumpas rugsėjo 9-ąją sakė, kad JAV nesiekia susitarimo karui baigti, nors derybos galimos, ir prognozavo, kad konfliktas baigsis iškart po lapkričio rinkimų.

Kodėl tai jaučiate prie degalinės
Rugpjūčio infliacijos duomenys, paskelbti praėjusią savaitę, parodo tą patį karą, tik vartotojo kalba.
Vartotojų kainų indeksas per mėnesį pakilo 0,4 proc., o per metus — 3,4 proc. Metinis rodiklis toks pat kaip liepą. Bet įdomiausia ne bendras skaičius, o iš ko jis susideda.
Benzinas per mėnesį pabrango 3,9 proc., o per metus — 27,4 procento. Krosnių kuras pabrango 52 proc. Visa energetikos grupė per metus — 16,3 proc. Statistikos biuras pažymi, kad vien benzinas sudarė daugiau nei trečdalį viso mėnesio kainų augimo.
O kitur padėtis kur kas ramesnė. Būsto kainų augimas sulėtėjo iki 3 proc., maisto — iki 2,7 proc. Naudoti automobiliai per metus pabrango vos 0,4 proc., nauji — 0,6 proc. Drabužiai stovi vietoje. Grynoji infliacija be maisto ir energijos — 2,4 procento.
Vadinasi, amerikiečio piniginę spaudžia ne viskas iš karto, o labai konkretus dalykas: kuras. Ir tai tiesiogiai susiję su tuo, kas paminėta straipsnio pradžioje.
Dar viena eilutė, kurią verta įsidėmėti: nuo 2025 metų liepos iki 2026-ųjų liepos realus vidutinis valandinis darbo užmokestis sumažėjo 0,2 procento. Kitaip tariant, atlyginimai augo lėčiau nei kainos.

Rugsėjo 16-oji: Federalinis rezervas svarsto kelti palūkanas
Trečiadienį, rugsėjo 16 dieną, 14 val. Rytų laiku Federalinis rezervas paskelbs sprendimą dėl palūkanų. Posėdis vyksta rugsėjo 15–16 dienomis, kartu bus paskelbtos atnaujintos ekonominės prognozės.
Dabartinė bazinė palūkanų norma — 3,50–3,75 proc., ji nekeista nuo 2025 metų gruodžio. Rinkos dabar labiau linksta prie to, kad palūkanos bus pakeltos ketvirtadaliu procentinio punkto, iki 3,75–4,00 proc. Kai kurios vertinimų platformos kalba apie 80–87 proc. tikimybę, o „Goldman Sachs“ ir „J.P. Morgan“ savo prognozėse tokį kėlimą jau įtraukė.
Dėmesio verta štai kas: tai būtų kėlimas, ne mažinimas. Pastaruosius porą metų amerikiečiai buvo įpratę girdėti apie palūkanų mažinimą. Federalinio rezervo pirmininkas Kevinas Warshas rugpjūčio 28-ąją Džeksono Houle pasakė griežtą kalbą, po kurios rinkos lūkesčiai pasikeitė.
Kas iš to praktiškai? Jei palūkanos kils, brangs būsto paskolos, automobilių kreditai ir kredito kortelių aptarnavimas. Tiems, kas laiko pinigus taupomosiose sąskaitose, atvirkščiai — palūkanos bus geresnės. Ir dar: aukštesnės JAV palūkanos paprastai stiprina dolerį, o tai svarbu kiekvienam, kas siunčia pinigus į Lietuvą.
Likę šių metų posėdžiai — spalio 27–28 ir gruodžio 8–9 dienomis.

Imigracija: šią savaitę yra konkreti data, po kurios taisyklės kitokios
Šis skyrius svarbiausias tiems, kas tvarko dokumentus sau ar artimiesiems.
Rugsėjo 18-oji — „public charge“ riba. Vyriausybė panaikino 2022 metų „public charge“ taisyklę, o Imigracijos tarnyba paskelbė naują tvarką. Esmė paprasta: paraiškos dėl statuso keitimo (forma I-485), pateiktos arba išsiųstos iki rugsėjo 18-osios, bus vertinamos pagal senąją 2022 metų tvarką. Pateiktos nuo rugsėjo 18-osios — pagal naująją, kuri pareigūnams suteikia gerokai daugiau diskrecijos spręsti, ar žmogus ateityje gali tapti priklausomas nuo valstybės paramos. Imigracijos teisininkai perspėja, kad pareiškėjams reikės pateikti daugiau įrodymų ir kad subjektyvių atmetimų gali padaugėti.
Naujos formų redakcijos. Nuo rugsėjo 15 dienos formos I-539 ir I-765 turi būti teikiamos naujos redakcijos — senosios bus atmetamos. Nuo rugsėjo 18 dienos tas pats galioja formai I-485.
Konsulinis kelias. Sausio mėnesį paskelbta imigracinių vizų išdavimo pauzė 75 šalių piliečiams rugpjūčio 21-ąją buvo teismo pripažinta neteisėta — teisėjas nusprendė, kad Valstybės departamentas viršijo įgaliojimus. Tačiau netrukus po sprendimo Valstybės departamentas visame pasaulyje sustabdė imigracinių vizų pokalbių skyrimą, aiškindamas, kad konsuliniams pareigūnams reikia mokymų. Žmonės, turėję paskirtus pokalbius, gavo laiškus, kad jų pokalbiai bus perkelti.
Darbo vizos. Vidaus saugumo departamentas paskelbė siūlomą taisyklę, numatančią 103 265 dolerių mokestį H-1B peticijoms. Taip pat Baltuosiuose rūmuose peržiūrą praėjo siūlymas panaikinti 60 dienų lengvatinį laikotarpį, kurio metu darbo netekęs H-1B turėtojas gali susirasti naują darbdavį. Kol kas galioja senoji tvarka.
Kartoju tai, ko šiuose reikaluose niekada nebūna per daug: tai tik apžvalga, o ne teisinė konsultacija. Jei kas nors iš to liečia jūsų šeimą, kalbėkitės su imigracijos advokatu, o ne su interneto straipsniu.
Lapkričio 3-ioji: rinkimai, kurie nustatys Kongreso sudėtį
Iki tarpinių rinkimų liko kiek daugiau nei septynios savaitės. Renkami visi 435 Atstovų rūmų nariai, 33 Senato vietos ir dar dvi papildomuose rinkimuose, taip pat daugiau nei trisdešimt valstijų gubernatorių.
Skaičiai tokie. Atstovų rūmuose respublikonai turi maždaug 220 vietų prieš 213 — demokratams daugumai užimti reikia grynojo trijų apygardų prieaugio. Senate iš 33 reguliariai renkamų vietų demokratai valdo 13, respublikonai — 20; demokratams daugumai reikia grynojo keturių vietų prieaugio, o respublikonai gali prarasti ne daugiau kaip dvi.
NPR apžvalgoje rašoma, kad politinis kraštovaizdis per pastaruosius mėnesius smarkiai pasikeitė: valdančioji partija tarpiniuose rinkimuose paprastai netenka pozicijų, o apklausų vidurkiai rodo, kad daugiau rinkėjų sako norintys, jog juos Kongrese atstovautų demokratas. Tie patys šaltiniai pažymi, kad apklausos yra momentinė nuotrauka, o ne prognozė — 2022 metais laukta respublikonų bangos taip ir neatėjo.
Rinkėjams svarbiausios temos, kurias mini apžvalgininkai: karas su Iranu, imigracija, muitai, degalų kainos ir bendras pragyvenimo brangumas.
„Cook Political Report“ iš 66 potencialiai konkurencingų Atstovų rūmų apygardų 17 vadina tikromis lygiosiomis — tarp jų Arizonoje, Kalifornijoje, Pensilvanijoje ir Vašingtono valstijoje.
Ginčas dėl surašymo
Administracija pradėjo naują bandymą neįtraukti milijonų JAV gyventojų į surašymo skaičių, kuriuo remiantis paskirstomos Atstovų rūmų vietos. Ginčo esmė konstitucinė: 14-oji pataisa sako, kad į šį skaičių turi būti įtrauktas „visas asmenų skaičius kiekvienoje valstijoje“. Byla neabejotinai keliaus į teismus, o jos baigtis lems, kiek atstovų turės atskiros valstijos.

Dirbtinis intelektas: pačių kūrėjų prašymas sulėtinti
Netikėtas dienos siužetas — dirbtinio intelekto bendrovių vadovai ragina lėtinti technologijos vystymo tempą, perspėdami, kad ji tobulėja greičiau, nei spėja saugumo priemonės. Diskusija sustiprėjo po „Anthropic“ vadovo Dario Amodei pasisakymo apie vis galingesnių sistemų riziką. Rinkose tai atsiliepė iš karto: pirmadienį DI bendrovių akcijos krito.
Trumpai
Nacionalinė transporto saugumo taryba paskelbė duomenis iš „Amazon“ krovininio lėktuvo, nuvažiavusio nuo kilimo tako Majamio oro uoste, juodosios dėžės: beveik dvi minutes vienas pilotas kartotinai įspėjo kitą, kad greitis per didelis.
Federalinis teisėjas nusprendė, kad administracija pažeidė įstatymą, nurodydama perpus sumažinti FEMA — Federalinės nelaimių valdymo agentūros — darbuotojų skaičių.
Kas iš to?
Jeigu Lietuvos šiandiena sukasi apie klausimą „ar mus laiku įspės“, tai Amerikos šiandiena sukasi apie klausimą „kiek tai kainuos“.
Karas Persijos įlankoje nėra tolima žinia — jis atkeliauja iki jūsų automobilio bako ir iki Federalinio rezervo posėdžio salės. Imigracijos taisyklės keičiasi ne kitąmet, o šią savaitę. O lapkričio 3-ioji nulems, kokia bus valdžios konfigūracija likusiems dvejiems metams.
Trys datos, kurias verta pasižymėti: rugsėjo 15-oji ir 18-oji — naujos imigracinių formų ir „public charge“ taisyklės. Rugsėjo 16-oji — Federalinio rezervo sprendimas. Lapkričio 3-ioji — rinkimai.