Kuo šiandien gyvena Lietuva: dronas be įspėjimo, 800 milijonų šeimoms ir audros sąskaita

Yra tokių dienų, kai iš pirmo žvilgsnio nieko ypatingo nevyksta — nei rinkimų, nei skandalo, nei stichijos. Bet susidedi visas dienos žinias į vieną krūvą ir pamatai, kad jos sukasi apie tris dalykus: saugumą, pinigus ir pasitikėjimą. Būtent taip šiandien ir atrodo Lietuva.

Štai apie ką šiandien kalbama ir ką tai reiškia paprastam žmogui.

 Naktinis svečias oro erdvėje ir nemalonus klausimas: kodėl nieko nepasakėte?

Sekmadienį, 4.05 val. ryto, karinių oro pajėgų radarai ties Varėna užfiksavo objektą, kuris kirto Lietuvos teritoriją ir nuskrido į Kaliningrado sritį. Tikėtina, atskrido iš Baltarusijos pusės.

Ir štai kur visa esmė: oro pavojus dėl jo paskelbtas nebuvo. Žmonės nieko nesužinojo. NATO naikintuvai nepakilo.

Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas aiškina, kad sprendimas buvo sąmoningas: objektas nežemėjo, laikėsi pastovaus kurso, skrydis buvo nuolat stebimas, o grėsmės žmonėms, jų vertinimu, nekėlė. Jo logika tokia — jeigu tai provokacija ar mūsų budrumo patikrinimas, kelti visą Lietuvą ant kojų penktą ryto irgi nėra išmintinga.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas su tuo nesutinka. Jis sako, kad pateikta informacija jo netenkina ir kad klausimų liko. Ministras nurodė sudaryti ekspertų darbo grupę — su viceministru ir kariuomenės atstovais — kuri iki antradienio vakaro turi pateikti tikslią chronologiją: kas, kada, kaip ir kodėl nusprendė. Nuo tų išvadų priklausys, ar bus keičiamas pats reagavimo į oro grėsmes algoritmas.

Įdomi ir kita detalė. Vitkausko manymu, tai greičiausiai nebuvo nuklydęs ukrainietiškas dronas — nes nei Baltarusija, nei Rusija į įvykį niekaip nereagavo, o tokiais atvejais paprastai reaguoja. Vadinasi, lieka atviras klausimas, ar tai nebuvo provokacija arba mūsų reagavimo sistemos bandymas. Tyrimas vyksta. Iš gyventojų gauti septyni pranešimai apie skrendantį objektą, bet buvo dar tamsu ir iš vaizdų nieko rimto neįžiūrėti.

Tą pačią sekmadienio dieną, popiet, jau buvo ir antras epizodas — geltonas oro pavojus Vilniaus mieste bei rajone, Trakų ir Elektrėnų rajonuose. Jis truko apie 38 minutes, nuo 12.59 iki 13.37 val.

Ką tai reiškia mums? Kad Lietuva kol kas neturi geros techninės galimybės iš karto atskirti drono nuo paukščių pulko. Ministras kalba apie orlaivius su vaizdo kameromis, kurie ne tik aptiktų, bet ir identifikuotų objektą. Kol tokių priemonių nėra, valdžia blaškosi tarp dviejų blogybių: arba kas kartą kelti visus iš lovų, arba tylėti ir paskui aiškintis, kodėl tylėjo.

 Karinės pratybos — nebijokite, jei pamatysite karius

Nuo šiandien 9 val. iki rugsėjo 18 d. 16.45 val., ir šviesiu, ir tamsiu paros metu, Lietuvos kariai treniruosis Kauno ir Vilniaus rajonų, Prienų, Alytaus, Birštono, Marijampolės, Lazdijų, Varėnos, Kaišiadorių, Elektrėnų, Trakų ir Šalčininkų savivaldybėse.

Bus naudojami įvairūs bepiločiai orlaiviai, valtys ir ginklai, bet imitacinių šaudmenų ir pirotechnikos nebus. Kariai judės pėsčiomis, karinėmis ir civilinėmis transporto priemonėmis. Rugsėjo 17–18 d. Nemune, atkarpoje Birštonas–Kauno marios, vyks plaukimas valtimis.

Paprastai tariant: jei tomis dienomis pamatysite karių koloną ar droną virš laukų, nereikia skambinti pavojaus varpais.

 Premjeras — Ukrainoje

Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius rugsėjo 13–15 dienomis lankosi Ukrainoje. Vizitą jis pradėjo šiaurės vakarų Ukrainoje, Lucke, kur susitiko su Ukrainos premjeru Serhijumi Koreckiu ir apžiūrėjo Gedimino sūnaus Liubarto statytą Lucko pilį. Pirmadienį numatyti susitikimai su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stefančuku.

Pagrindinės temos — parama Ukrainai prieš žiemą ir bendradarbiavimas gynybos pramonėje. Čia svarbu suprasti, kad tai ne vienpusė labdara: Vyriausybė atvirai sako, kad Lietuvai itin vertinga Ukrainos sukaupta patirtis ir technologiniai sprendimai, padedantys pasirengti šiuolaikinio karo grėsmėms. Kitaip tariant, mes remiame, bet ir mokomės.

Lietuva yra įsipareigojusi kasmet Ukrainos karinei ir saugumo paramai skirti bent 0,25 proc. savo bendrojo vidaus produkto — tokia pati dalis numatyta ir 2026 metų biudžete. Naujausia parama, pasiekusi Ukrainą šį rugsėjį, — 30 MRAP tipo šarvuočių, skirtų išminavimui.

Seimas grįžo į darbą: 500 įstatymų ir Konstitucijos pataisa

Rugsėjo 10-ąją prasidėjo Seimo rudens sesija, kuri truks iki gruodžio 23 dienos. Parlamentarų laukia daugiau kaip 500 įstatymų projektų.

Skaičiai tokie: Vyriausybė į darbų programą pasiūlė įrašyti 127 teisės aktų projektus, prezidentas Gitanas Nausėda — 10, o patys Seimo nariai ir frakcijos — daugiau kaip 330. Pačią sesijos darbų programą Seimo salėje planuojama svarstyti rugsėjo 22 dieną.

Bene rimčiausias punktas — Konstitucijos pataisa dėl masinio naikinimo ginklų dislokavimo. Dar prieš dešimtmetį toks klausimas Lietuvoje būtų atrodęs kaip fantastika. Šiandien tai — darbotvarkės eilutė.

 Beveik 800 milijonų šeimoms: kas iš tikrųjų siūloma

Šios savaitės pradžioje Vyriausybė pristatė šeimos politikos priemonių paketą, apie kurį kalbama kaip apie beveik 800 mln. eurų vertės sprendimą. Tikslesnis skaičius — apie 770 mln. eurų, o paketą sudaro devynios priemonės. Dalis jų įsigaliotų ne rytoj, o 2029-aisiais ir vėliau.

Kas jame konkrečiai:

Vaiko priežiūros išmokos. Tėvai galėtų rinktis 18 arba 24 mėnesių priežiūros laikotarpį. Pasirinkus 18 mėnesių, išmoka siektų 100 proc. ankstesnių pajamų „į rankas“ (dabar — 60 proc. kompensuojamojo uždarbio). Pasirinkus 24 mėnesius, pirmaisiais metais — 77 proc., antraisiais — 58 proc. (dabar atitinkamai 45 ir 30 proc.). Išmokų lubas siūloma kelti nuo 2 iki 4 vidutinių atlyginimų. Priemonei reikėtų 123,6 mln. eurų.

Nemokami pietūs. Brangiausia paketo dalis — 375,9 mln. eurų. Etapais, nuo 2029 iki 2034 metų, nemokami pietūs būtų įvesti visiems 5–10 klasių mokiniams, nežiūrint šeimos pajamų. Tai paliestų apie 160 tūkst. vaikų. Dabar tokia pagalba skiriama tik nepasiturinčioms šeimoms.

Vaiko priežiūros ir užimtumo krepšelis. Vaikams nuo darželio iki 12 metų — kasmet po 5,2 bazinės socialinės išmokos dydžio sumą (šiuo metu tai 384,8 euro). Pinigus būtų galima naudoti auklės paslaugoms, pailgintoms dienos grupėms, stovykloms. Kaina — apie 110 mln. eurų, paliestų apie 286 tūkst. vaikų.

Mokinio reikmenys. Priešmokyklinukams ir pradinukams — vienkartinė 148 eurų išmoka, nevertinant šeimos pajamų. 18 mln. eurų, apie 120 tūkst. vaikų.

Būstas. 67 mln. eurų pirmojo būsto programai, iš jų papildomai 50 mln. eurų per metus — regionų būsto programai. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė tvirtina, kad tokių sumų būsto paramai Lietuvos istorijoje dar nebuvo skirta.

Grįžtantiems iš emigracijos. Štai punktas, kuris tiesiogiai liečia mūsų skaitytojus. Daugiau nei penkerius metus užsienyje gyvenusioms ir nuolat gyventi į Lietuvą grįžtančioms šeimoms numatoma skirti 2 000 eurų bevaikėms, 4 000 eurų auginančioms vieną vaiką ir 5 000 eurų — auginančioms du ar daugiau vaikų.

Premjero žinia paprasta: šeimos politika pagaliau turi būti sprendžiama nuosekliai, o ne fragmentiškai. Kiek iš to virs įstatymais — pamatysime per rudens sesiją.

Renaldas Radvila

Audros sąskaita: pasitraukė ESO vadovas, o po jo — ir visa valdyba

Rugpjūčio pabaigoje Lietuvą nusiaubusi rekordinė audra iki šiol turi tęsinį. Trečią savaitę tęsiantis padarinių šalinimo darbams, kai dalis gyventojų vis dar sėdėjo be elektros, rugsėjo 10 d. buvo sušauktas neeilinis „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) valdybos posėdis ir priimtas bendrovės vadovo Renaldo Radvilos atsistatydinimas. Paskutinė jo darbo diena — rugsėjo 30-oji. Nuo spalio 1 d. laikinuoju vadovu paskirtas Audrius Ruseckas.

Po kelių dienų atsistatydino ir visa ESO valdyba, nors jos kadencija turėjo baigtis tik 2027 m. vasarį. Valdybos pirmininkas Nerijus Datkūnas aiškino, kad taip siekiama į bendrovę greičiau pritraukti daugiau tinklo atsparumo kompetencijų ir sumažinti aplink įmonę tvyrančią įtampą.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasakė tai, ką, matyt, galvoja ir daug žmonių: vieno vadovo pasikeitimas nieko iš esmės nekeičia. Pasak jo, keistis turi visa „Ignitis grupės“ korporacinė kultūra, kad viskas nesibaigtų atpirkimo ožio paieškomis. Prezidentas priminė, kad po 2024 metų audros irgi buvo kalbėta, jog ateičiai pasiruošime — ir nepasiruošėme.

Buvęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pridūrė konkrečių skaičių: nuo praėjusių metų miškingose vietovėse paklota 680 kilometrų požeminių kabelių, tempai paspartinti tris kartus, iki 2028 metų numatyta sukabeliuoti apie 2 tūkst. kilometrų.

Žmogiškai kalbant: ginčas eina ne apie tai, kas kaltas, o apie tai, ar elektros kaina mums svarbesnė už tai, kad šviesa neišjungtų kas kartą, kai papučia stipresnis vėjas.

 Nuostoliai laukuose

Po audros Vyriausybė buvo paskelbusi ekstremaliąją situaciją visoje šalyje. Žemės ūkio ministerija dabar skelbia, kad labiausiai nukentėjo vakarų, šiaurės vakarų ir vidurio Lietuvos ūkininkai — ankštinių, nespėtų nukulti grūdinių, gyvulių pašarinių kultūrų ir įvairių daržovių pasėliai, taip pat patirta nuostolių dėl žieminių pasėlių sėjos.

Bendras žalos mastas dar nesuskaičiuotas — laukiama duomenų iš dalies savivaldybių. Daržovių augintojų asociacija perspėja, kad dėl užlietų laukų dalis derliaus bus prarasta, o likusi gali būti prastos kokybės.

Viena gera žinia: atsižvelgiant į sunkią padėtį pieno sektoriuje, susietosios paramos už pienines karves avansai šiemet paankstinti mėnesiu ir bus pradėti mokėti nuo rugsėjo 16 d.

 Grūdai, baltarusiai ir kitos saugumo eilutės

Lietuva pradėjo tikrinti iš Rusijos ir Baltarusijos tranzitu gabenamų grūdų kilmę — baiminamasi, kad per mūsų uostą gali keliauti okupuotose Ukrainos teritorijose pagrobta produkcija. Grūdų siuntų kontrolė stiprinama Klaipėdos uoste.

Valstybės saugumo departamentas grėsme nacionaliniam saugumui pripažino 22 Lietuvos technologijų įmonėje dirbusius Baltarusijos piliečius.

 Visuomenė ir kultūra

Vilniaus miesto apylinkės teismas 62-ejų vilniečiui už viešą neapykantos kurstymą prieš homoseksualius asmenis skyrė aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Sprendimas priimtas baudžiamuoju įsakymu rašytinio proceso tvarka.

Kultūros ministerijoje — vidinė įtampa: žiniasklaida praneša, kad ministerijos darbuotojai kreipėsi į ministrą dėl kanclerio darbo.

O sekmadienį Vilniaus gatvėse skambėjo šofarai — sostinėje paminėti hebrajiški Naujieji metai, Roš ha Šana. Tai priminimas, kad žydiškoji Lietuvos dalis nėra vien muziejų reikalas.

Kas iš to?

Jei šias žinias sudėtume į vieną sakinį, jis skambėtų maždaug taip: valstybė mokosi gyventi nuolatinės grėsmės sąlygomis, o žmonės tuo metu nori žinoti, ar bus šviesa, ar bus pinigų vaikams ir ar jiems pasakys tiesą, kai virš galvos kas nors praskris.

Antradienio vakarą turėtų būti pateiktos išvados dėl sekmadienio nakties objekto. Rugsėjo 22-ąją Seimas svarstys rudens sesijos darbų programą. Spalio 1-ąją ESO gaus laikinąjį vadovą. Tris datas verta pasižymėti — jos parodys, ar po kalbų seka darbai.