Gyvenusi tarp dviejų pasaulių.Birutė Pūkelevičiūtė
Kalbu apie vieną iškiliausių lietuvių rašytojų išeivijoje, charizmatiškąją asmenybę – rašytoją, režisierę, aktorę Birutę Pūkelevičiūtę (1923–2007). Šiandien Šiaulių „Aušros“ muziejaus Venclauskių namuose-muziejuje įvyko renginys, kuriame pristatyta knyga „Birutė Pūkelevičiūtė: širdy – likau kaunietė...“.
Buvo malonių netikėtumų – į pristatymą atvyko menininkės pusbrolis ir krikšto sūnus Vilniaus arkivyskupas metropolitas dr. Gintaras Grušas, jo knygos rengimo pagalbininkė muziejininkė dr. Virginija Babonaitė-Paplauskienė.
Vilniaus arkivyskupas metropolitas dr. Gintaras Grušas /S. Tumėno nuotr.
Šiltas, nuoširdus vakaras, kuriame pasisakė „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukščienė, režisierius Gytis Padegimas, teatrologė Elvyra Markevičienė, aktorė ir dainų atlikėja Martyna Gedvilaitė, dr. Virginija Paplauskienė.
Priminsiu, kad charizmatiškosios Birutės Pūkelevičiūtės gyvenimo ir kūrybos kelias driekėsi per Lietuvą (1924–1944), Vokietiją (1944–1948), Kanadą (1948–1965); Jungtines Amerikos Valstijas (1965–1999), o į Lietuvą ją likimas ją grąžino 1999 m. Lietuvoje ji ir mirė 2007 m.
Darbuodamasis Čikagoje daug buvau girdėjęs intriguojančių pasakojimų apie šią kūrėją, bene pirmąją feministę tarp lietuvių, dažnai neįtikdavusią senajai išeivijos (DP) kartai.
Vilniaus arkivyskupas metropolitas dr. Gintaras Grušas , muziejininkė dr. Virginija Babonaitė-Paplauskienė,Šiaulių meras Artūras Visockas, Stasys Tumėnas , humanitarinių mokslų daktaras / A.Šatkaus nuotr.
Bet visada išeivijoje autorė puoselėjo lietuvišką žodį, lietuvišką kultūrą svetimoje aplinkoje. Išleido daug diskusijų, ginčų susilaukusių knygų: poezijos knygas: „Metūgės“ (1952), kuri stebino arba piktino vertintojus dėl novatoriškumo, neįprastos kūrybos manieros, ir „Atradimo ruduo“(1990); keturis romanus: „Aštuoni lapai“(1956), „Rugsėjo šeštadienis“ (1970), „Naujųjų metų istorija“(1974) ir „Devintas lapas“ (1982); apsakymų knygą „Marco Polo Lietuvoje“ (1982); pjesių knygą „Žydra ir geltona“(1984); nuotykių komediją-farsą „Aukso žąsis“ (1965); šešias knygeles vaikams.
B. Pūkelevičiūtės knygos, kaip ir daugelio kitų išeivių rašytojų, slapta patekdavusios į sovietinę Lietuvą – buvo perrašinėjamos, ėjo iš rankų į rankas, skaitomos naktimis, juk sovietinė valdžia bijojo laisvo žodžio.
Knygos pavadinimui pasirinkta B. Pūkelevičiūtės ištartis: „Širdy – likau kaunietė“. Gal todėl ir Kauno dramos teatre sukurta daugiausia šios autorės spektaklių, apie kuriuos savo įžvalgomis pasidalino tuometinis Kauno teatro vadovas Gytis Padegimas.
Šiandien penktadienio popietė.
Rytoj lis, tad nereikia galvoti apie kurortus. Regis, geras laikas ateiti į tokį geros prabos renginį. Deja, tarp susirinkusiųjų nepastebėjau nė vieno Šiaulių ar regiono poetų, kūrėjų. Gaila. Turėtų jie į ką lygiuotis...
Nuotr. S. Tumėno ir A. Šatkaus.
Nuotraukos (14)
