Lengvai sugadintus santykius su Kinija normalizuoti yra sudėtinga: kas kaltas?

„Kol kas deriname susitikimą – seniai jį planavome. Kadangi yra laikinoji grupė, kurios pavadinimas suformuluotas žodis į žodį pagal Vyriausybės programą, tai yra santykių atkūrimo iki ES lygmens, norime pasitarti, ką galėtų padaryti Lietuva, kokių veiksmų turėtų imtis Kinija, kad tie santykiai taptų tokie, kokie yra ES valstybėse“, – teigė I. Vėgėlė.

Santykių su Kinija perspektyvas su „Žinių radijo“ žurnalistu aptarė Seimo narys Ignas Vėgėlė (toliau – I. V.), Seimo narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Matas Maldeikis (toliau – M. M.) ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas (toliau – R. M.).

Ignas Vėgėle

– Ignai, kada planuojate važiuoti į Briuselį susitikti su kinais?

– I. V.: Kelionė į Briuselį suplanuota rugsėjo 7 dieną, o susitikimas vyks rugsėjo 8 dieną.

– Ar daug jūsų ten važiuos?

– I. V.: Kol kas nežinau. Tikrai važiuosime dviese, o galbūt ir trise. Tai yra grupės atstovai, o visai grupei važiuoti būtų neetiška.

– Turėsite grupės ar Seimo nuomonę? Kiek atstovų generuos tą nuomonę?

– I. V.: Mūsų laikinojoje grupėje yra parlamentarai iš įvairių frakcijų. Nėra tik konservatorių, kurie inicijavo visą šią epopėją, mano vertinimu, atnešusią žalą tiek diplomatinių, tiek ekonominių santykių srityje. Šioje grupėje taip pat nėra liberalų. Turime grupę, kuri neatstovauja nei Vyriausybės, nei viso Seimo pozicijos. Ją sudaro parlamentarai, vykdantys parlamentinę diplomatiją. Tokių grupių yra kelios dešimtys, tačiau ši grupė turi aiškų tikslą – atkurti diplomatinius santykius su Kinija iki ES lygmens. O jei grupė įgyvendins šį tikslą, jos veikla pasibaigs.

– Jei bus atkurti santykiai su Kinija iki ES lygmens, ar tai nebus dabartinei valdžiai priešiškas veiksmas?

– I. V.: Savaime suprantama, kad mes deriname savo veiksmus, norime išgirsti, kas vyksta, ką reikia pasakyti, ką reikia nutylėti ir kokios pozicijos laikytis. Aš tariausi su R. Motuzu, kokios pozicijos laikytis, kad veiksmais nebūtų padaryta žala ir kad būtų laikomasi Vyriausybės programos.

Vyksime į Užsienio reikalų ministeriją susitikti su užsienio reikalų viceministru. Bus aptariami tokie patys klausimai – kas nuveikta šioje srityje, ką Užsienio reikalų ministerijai atstovaujanti Vyriausybė nuveikė. Gavome atsakymą į laišką, kad tai ribota informacija, kurios atskleisti negalima. Tai man sukėlė šypseną, nes nuveikti veiksmai nėra ribota informacija. Ribota informacija yra tai, kas tuose veiksmuose įvykdyta, kas pasakyta ir ko nepasakyta. Taip pat keliame klausimą, kokia yra jų pozicija ir koks yra svarbiausias Vyriausybės programoje įtvirtintas rezultatas.

Mantas Maldeikis

– Matai, pakalbėkime apie procedūrinius veiksmus. Kaip jūs vertinate tokį veiksmą?

– M. M.: Man labai nepatinka, kai Seimo nariams kiti kolegos nurodinėja, kur jie gali ar negali vykti. Manau, kad jei yra sudaryta darbo grupė, išreikšta Seimo narių valia ir tai neprieštarauja gynybiniams Lietuvos interesams, tuomet jie ir turi veikti kaip grupė. Ne kiti Seimo nariai sprendžia, kaip aš turėčiau atstovauti savo rinkėjus.

Ne kartą sakiau, kad esu už santykių su Kinija normalizavimą, kai kalbame apie ambasadorių grįžimą ar konsulinių paslaugų sutvarkymą. Šiame lygmenyje turime kuo greičiau normalizuoti santykius ir šią temą uždaryti.

Kitas klausimas yra galimos Lietuvos nuolaidos. Jei Lietuva darys nuolaidas, o Kinija mainais už tai nustos ją bausti, tai bus atlygis už paklusnumą, o ne santykių normalizavimas. Santykių normalizavimas prasideda tada, kai abi pusės viena kitos atžvilgiu ima elgtis normaliau. Negali būti taip, kad viena pusė baudžia, kita klupi ant kelio ir tai yra santykiai.

Trečias dalykas, turiu pripažinti problemą, kad mes iš esmės gyvename Kinijos naratyve. Politika yra naratyvų kova. Žmonės vienus naratyvus priima, o kitus atmeta. Laikau save labiausiai antikinišku politiku Lietuvoje, matau tai kaip didelę grėsmę, bet turiu pripažinti, kad man ir mano kolegoms nepavyko iki galo išaiškinti visuomenei, kokia yra grėsmė, su kuo turime reikalų ir kokios gali būti to pasekmės. Skirtumas yra naratyve. Ar mes norime europinės politikos, ar Pekino supratimo apie tai, kokia turi būti europinė politika? Tai yra didžioji problema. Mes gyvename primestame naratyve.

Remigijus Motuzas

– Remigijau, kaip suprantu, valdantieji ramiai žiūri į šią kelionę ir nemano, kad ji gali pakenkti šalies diplomatijai?

– R. M.: Reikia kalbėti atvirai. Vienareikšmio atsakymo turbūt nėra. Dėl šios kelionės diplomatine ir politine prasme jau yra pažengta labai toli. Mes su kolega I. Vėgėle susitikome po to, kai jau buvo gautas kvietimas ir sutartas laikas. Jeigu draustume, tuomet atrodytume negražiai. O Kinija galėtų daryti išvadas, kad nesame demokratinė valstybė.

– Ar kitu atveju rekomenduotumėte nevažiuoti?

– R. M.: Matyt, reikėjo pasitarti. Tokioms laikinosioms grupėms nereikia pritarimo. Jei jie būtų taręsi su mumis, galbūt mes būtume kažką šiek tiek koregavę. Nepavadinčiau tų santykių diplomatiniais, bet tai gali būti draugų grupė ar panašiai. O dabartiniu metu atrodytume ne kaip.

– Ką grupei suteikia oficialumo statusas?

– R. M.: Pakalbėkime atvirai. Suprantu labai gerą kolegų intenciją. Pradėjus darbą Seime, prie manęs ne kartą buvo priėjęs Algirdas Butkevičius, kuris priklauso tai darbo grupei. Jis sakė man, kad turi gerus ryšius su Kinija. Galbūt tie ryšiai yra reikalingi spręsti mūsų praktinėms problemoms.

Yra neišspręstas konsulinių paslaugų klausimas. Tarnyba iš Europos ne kartą kreipėsi į Kiniją su siūlymu leisti vienai iš ES valstybių teikti konsulines paslaugas, kurios daugiau nei metus yra neleidžiamos.

Gerbiu kolegas už tai, kad jie nori padaryti kažką gero. Bet duok Dieve, kad Kinija įsiklausytų. Jei kalbame apie diplomatinius santykius, pirmiausia ne mes turime kažko prašyti iš Kinijos. Kinija pirmoji pažemino diplomatinį atstovavimą iki laikinųjų reikalų patikėtinių ir reikalavo įsteigti laikinųjų reikalų patikėtinių biurą bei pritaikė sankcijas. Todėl mes dabar neturėtume užimti prašytojų vaidmens.

– Kaip mes išvairuosime šią situaciją? Darbo grupė į susitikimą vis tiek važiuos. Ką turėtume daryti?

– M. M.: Laimi naratyvai, kurie neturi absoliučiai jokio ryšio su realybe. Lietuva nepažeidė vienos Kinijos principo. Kai Pasaulio prekybos organizacijoje vyko teismas, Kinija neargumentavo, kad mes kažką pažeidėme. Kinija šiuo metu sako, kad valstybės čia išvis niekada nebuvo, kad tai buvo verslininkai, Kinijos patriotai, kurie nutarė, kad Lietuva baisiai elgiasi ir reikia ją kažkaip pribaigti. Mes visi suprantame, kad tai yra absoliutus melas ir manipuliacija. Mes iškart žaidžiame Kinijos naratyvuose ir derybos gaunasi labai keistos.

– Ignai, ar būsite tarsi lakmuso popierėlis, pagal kurį bus galima spręsti, pavyko, ar ne?

– I. V.: Norint sudaryti bet kokią sutartį ar susitarimą, reikia, kad laimėtų abi šalys. Lietuvos užduotis taip pat yra išgirsti ir pabandyti sugalvoti būdą, kaip laimėti visiems. Ne tik Lietuva turi išeiti atkūrusi diplomatinį atstovavimą, bet ir Kinija turi tapti savotiška laimėtoja. Karai baigiasi tik tokiomis sutartimis. Tai yra sudėtingas diplomatinis kelias.

Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže: