8 stiklinės vandens, 10 tūkstančių žingsnių ir kiti mitai: kuo tikėti neverta

Ar tikrai per dieną reikia išgerti 8 stiklines vandens?

Sena taisyklė – aštuonios stiklinės vandens per dieną – gali būti patogus orientyras. Tai sudaro apie 2 litrus vandens. Vis dėlto mokslinio pagrindo, kad būtent toks kiekis tinkamas visiems, nėra.

Iš tiesų skysčių poreikis kiekvienam žmogui skiriasi. Jis priklauso nuo amžiaus, svorio, lyties, aplinkos temperatūros ir kitų veiksnių.

Ekspertų vertinimu, 19–30 metų vyrams vidutiniškai per parą reikia apie 3,7 litro skysčių, o tokio pat amžiaus moterims – apie 2,7 litro. Tačiau svarbu nepamiršti, kad dalį vandens gauname ir su maistu.

Ar šaltis susargdina?

Peršalimo ligos ir gripas žiemą iš tiesų dažnesni, tačiau pati žema temperatūra ligos nesukelia. Susergame dėl infekcijų sukėlėjų.

Tokie virusai kaip gripą sukeliantis virusas, SARS-CoV-2 ar rinovirusai, sukeliantys peršalimą, šaltu ir sausu oru gali išlikti ilgiau. Šaltis taip pat gali turėti įtakos mūsų imuninei apsaugai.

Prie to prisideda ir žmogaus elgsena – šaltuoju metų laiku daugiau laiko praleidžiame uždarose, žmonių pilnose patalpose, todėl virusams lengviau plisti.

Ar pusryčiai tikrai yra svarbiausias dienos valgis?

Tyrimai rodo, kad reguliariai pusryčiaujantys žmonės dažnai apskritai maitinasi kokybiškiau. 2025 metais paskelbtame tyrime pusryčių praleidimas taip pat buvo siejamas su prastesne širdies, medžiagų apykaitos, kaulų ir smegenų sveikata. Tačiau tai dar nereiškia, kad būtent pusryčiai savaime lemia geresnę sveikatą.

Svarbiau, ką ir kiek žmogus valgo per visą dieną. 2024 metų tyrimo duomenimis, tiek pusryčiavimas, tiek jų praleidimas gali būti tinkamas pasirinkimas – daug kas priklauso nuo asmeninių įpročių ir bendro mitybos plano.

Ar dėl sveikatos būtina nueiti 10 tūkst. žingsnių per dieną?

Daugelis siekia nueiti 10 tūkst. žingsnių per dieną, tačiau šis skaičius nėra tiesiogiai pagrįstas konkrečiu sveikatos rodikliu.

Naujesni tyrimai rodo, kad maždaug 7 tūkst. žingsnių per dieną jau siejama su mažesne širdies ligų, diabeto, vėžio, demencijos ir depresijos rizika.

2019 metais atliktas vyresnio amžiaus moterų tyrimas taip pat parodė, kad nauda pradėjo mažėti pasiekus maždaug 7,5 tūkst. žingsnių per dieną.

Ar pirštų sąnarių traškinimas sukelia artritą?

Jau seniai žinoma, kad ryšio tarp pirštų sąnarių traškinimo ir artrito išsivystymo nėra, tačiau daugelis tėvų vis dar sudrausmina mažuosius, bandančius ištempti pirštų sąnarius.

Artritas susijęs su sąnarių kremzlės pokyčiais, atsirandančiais dėl senėjimo ar autoimuninių ligų. Pirštų traškinimas sąnario kremzlės nepažeidžia. Girdimas garsas atsiranda dėl sąnario skystyje esančių dujų burbuliukų.

2017 metų tyrimas taip pat parodė, kad reguliarus pirštų traškinimas nepablogino jų funkcijos.

Ar gripo vakcina gali sukelti gripą?

Egzistuoja įvairių tipų vakcinų, tačiau dauguma šiandien naudojamų vakcinų nėra gyvos. Gripo vakcinoje naudojamas inaktyvuotas gripo virusas, todėl ji negali sukelti gripo.

Jei po skiepo atsiranda į gripą panašių simptomų, tai gali būti imuninės sistemos reakcija į vakciną, kai organizmas pradeda formuoti apsauginius antikūnus.

Taip pat įmanoma, kad žmogus gripo virusu užsikrėtė dar prieš susiformuojant apsaugai po vakcinacijos.

Daugumai žmonių gripo vakcina yra saugi. Ji gali iki 60 proc. sumažinti tikimybę, kad dėl gripo teks kreiptis į gydytoją. Dažniausias šalutinis poveikis – skausmas dūrio vietoje.

Ar skaitymas prieblandoje gadina regėjimą?

Vaikystėje daugelis tikriausiai girdėjo, kad skaityti esant silpnam apšvietimui negalima, nes taip galima sugadinti akis. Tačiau tam nėra daug pagrindo.

Optometrininkai nurodo, kad skaitymas prieblandoje gali laikinai varginti akis, tačiau nuolatinės žalos regėjimui nesukelia.

Viena pagrindinių ilgalaikių regėjimo problemų priežasčių yra amžius. Skaityti iš apšviesto elektroninio skaitytuvo naktį gali būti lengviau, tačiau ir ekranai gali sukelti akių nuovargį bei paveikti miegą.

Ar po valgio būtina 30 minučių palaukti prieš einant maudytis?

Šis įsitikinimas galėjo kilti iš dar 1908 metais parašyto skautų vadovo, kuriame buvo perspėjama, kad plaukimas netrukus po valgio gali sukelti raumenų mėšlungį, kuris gali lemti nuskendimą. Tačiau tai nėra tiesa.

Gydytojai patvirtina, kad plaukimas per valandą po valgio nedidina nuskendimo rizikos. Tai galioja tiek suaugusiesiems, tiek vaikams, tiek mėgėjams, tiek profesionaliems plaukikams.

Kur kas realesnės su plaukimu susijusios problemos – vadinamoji plaukiko ausis ir vandenyje plintančios infekcijos.

Ar iš tiesų per menstruacijas pastoti neįmanoma?

Tikimybė pastoti menstruacijų metu iš tiesų yra mažesnė, tačiau ji nėra lygi nuliui. Pirmoji menstruacijų diena laikoma pirmąja menstruacinio ciklo diena. Didžiausias vaisingumas būna ovuliacijos metu, kuri paprastai įvyksta ciklo viduryje.

Tačiau kai kurioms moterims ovuliacija gali prasidėti jau septintą ciklo dieną – vos po dviejų ar trijų dienų nuo menstruacijų pabaigos. Tai dažniau pasitaiko esant trumpesniam menstruaciniam ciklui.

Be to, spermatozoidai moters lytiniuose takuose gali išgyventi iki penkių dienų. Todėl nors pirmosiomis dvejomis menstruacijų dienomis tikimybė pastoti yra labai maža, vėliau ji palaipsniui didėja.

Jei nėštumas neplanuojamas, patikimiausia kiekvieną kartą naudoti tinkamą kontracepcijos metodą.