Vairuotojai dažnai pamiršta šią funkciją, karštą dieną tai padės sutaupyti ir degalų

Nemažai vairuotojų jį prisimena tik tada, kai priekyje važiuoja dūmus leidžiantis sunkvežimis, tenka kirsti tunelį ar norima apsisaugoti nuo nemalonių kvapų.

Tačiau oro recirkuliacijos funkcija turi ir kitą paskirtį. Karštą dieną ji gali padėti kondicionavimo sistemai veikti efektyviau, o automobiliuose su vidaus degimo varikliu tai gali reikšti ir šiek tiek mažesnes degalų sąnaudas.

Svarbu tikėtis ne stebuklo, o nedidelio efektyvumo pagerėjimo. Recirkuliacija savaime degalų netaupo – ji sumažina darbą, kurį tam tikromis sąlygomis turi atlikti oro kondicionavimo sistema.

Kodėl recirkuliacija sumažina kondicionieriaus apkrovą?

Principas gana paprastas. Pasirinkus įprastą lauko oro režimą, klimato sistema nuolat paima orą iš automobilio išorės ir jį atvėsina. Įjungus recirkuliaciją, didžioji dalis oro paimama iš salono ir vėl leidžiama per klimato kontrolės sistemą.

Jeigu lauke tvyro 30 °C ar dar didesnis karštis, o automobilio salone jau palaikoma, pavyzdžiui, 22 °C temperatūra, kondicionieriui gerokai paprasčiau toliau vėsinti jau atvėsintą salono orą nei nuolat apdoroti karštą lauko orą.

Tokį veikimo principą nurodo ir automobilių gamintojai. „Ford“ vairuotojo vadove pažymima, kad recirkuliuojamas oras kartu su kondicionieriumi gali sutrumpinti laiką, reikalingą salonui atvėsinti.

„General Motors“ taip pat aiškina, kad recirkuliacijos režimas leidžia jau atvėsintą salono orą dar kartą nukreipti per kondicionavimo sistemą ir taip pasiekti didesnį vėsinimo efektyvumą.

Tai turi reikšmės ir energijos sąnaudoms. Įprastame automobilyje kondicionieriaus kompresoriui veikti reikalinga energija, kuri galiausiai gaunama iš variklio. Kuo didesnė klimato sistemos apkrova, tuo daugiau energijos reikia komfortiškai temperatūrai palaikyti.