JAV darbo rinka apsivertė: liepą prarasta 23 000 darbo vietų

JAV darbdaviai per liepos mėnesį netikėtai sumažino apie 23 000 darbo vietų, o ankstesnių mėnesių statistika buvo pakoreguota žemyn. JAV Darbo statistikos biuras (BLS) rugpjūčio 7 d. paskelbtoje ataskaitoje nurodė, kad gegužės ir birželio rodikliai bendrai sumažinti dar 103 000 darbo vietų.

Rinkos lūkesčiai buvo priešingi: analitikai tikėjosi maždaug 80 tūkst. naujų darbo vietų prieaugio. Staigus posūkis sustiprino diskusijas, ar JAV darbo rinka neperžengia iš lėto vėsimo į ryškesnį silpimą.

Nedarbo lygis liepą smuktelėjo iki 4,1 proc., kai birželį siekė 4,2 proc. — tai žemiausias rodiklis per trylika mėnesių. Visgi šį sumažėjimą daugiausia lėmė tai, kad dalis žmonių pasitraukė iš darbo rinkos, o ne spartesnis įsidarbinimas.

Skaičiuojama, kad per mėnesį iš darbo rinkos pasitraukė 264 000 žmonių. Darbo jėgos dalyvavimo lygis krito iki 61,4 proc. ir tapo žemiausias nuo 2021 metų vasario. Nuo sausio šis rodiklis sumažėjo 0,7 procentinio punkto, o užimtumo ir gyventojų santykis nukrito iki 58,9 proc.

Kur darbo vietos dingo greičiausiai?

Didžiausias kritimas fiksuotas viešajame sektoriuje: vietos valstybinės mokyklos per mėnesį sumažino apie 50 000 darbo vietų. Iš viso viešajame sektoriuje darbo vietų sumažėjo 53 tūkst., o privačiajame jų net padaugėjo 30 tūkst. — tad juoda antraštė iš esmės yra valdiško sektoriaus istorija.

Silpnėjimas matėsi ir paslaugų sektoriuje, kuris pastaraisiais metais buvo vienas svarbiausių užimtumo variklių. Laisvalaikio ir svetingumo srityje — restoranuose, baruose, viešbučiuose — darbo vietų sumažėjo apie 40 000, mažmeninės prekybos įmonėse — dar 19 000, daugiausia didelėse universalių prekių parduotuvėse. Finansinių paslaugų sektorius neteko 14 tūkst. darbuotojų.

Tokie pokyčiai dažnai rodo atsargesnius vartotojų įpročius, nes paslaugų ir prekybos sektoriai jautriai reaguoja į namų ūkių biudžetų spaudimą. Dalis ekonomistų svetingumo kritimą sieja ir su tuo, kad prieš Pasaulio futbolo čempionatą šioje srityje buvo įdarbinta daugiau žmonių nei įprasta, o dabar vyksta natūralus atoslūgis.

Tuo metu statybų bendrovėse darbo vietų skaičius didėjo maždaug 22 000, gamyklose — apie 5 000, o sveikatos apsaugos ir socialinės paramos srityje — beveik 23 000. Baltieji rūmai akcentavo būtent pramonės ir statybų segmentus, siejant juos su administracijos ekonomine kryptimi.

„Trumpo pramoninis atsigavimas vyksta pagal planą. Gamybos ir gamyklų statybų darbo vietos liepą vėl augo, nors valstybės sektoriaus darbo užmokestis ir toliau reikšmingai mažėjo“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas Kushas Desai.

Patikslinimai: pavasaris buvo silpnesnis, nei atrodė

Bene svarbiausia ataskaitos dalis — ne liepos skaičius, o tai, kas nutiko su ankstesniais. Gegužės rodiklis sumažintas nuo 129 tūkst. iki 63 tūkst., birželio — nuo 57 tūkst. iki vos 20 tūkst.

Po šių pataisymų trijų mėnesių vidurkis nukrito iki 20 tūkst. darbo vietų per mėnesį, nors dar birželį atrodė, kad jis siekia 77 tūkst. Per pastaruosius dvylika mėnesių vidutinis mėnesinis prieaugis buvo apie 34 tūkst. — vienas silpniausių tempų ne recesijos metu per kelis dešimtmečius.

Kodėl ieškantiems darbo sunkiau?

Ekonomistai vis dažniau vartoja „no hire, no fire“ apibūdinimą: atleidimų mastas istoriškai išlieka santykinai mažas, tačiau įdarbinimas taip pat vangus. Įmonės nenori prarasti turimų žmonių po pandemijos laikotarpio, kai daugelyje sektorių trūko darbuotojų.

Tačiau naujai darbo ieškantys ar jį praradę žmonės susiduria su prastesnėmis galimybėmis. Liepą ilgalaikių bedarbių — tų, kurie be darbo išbuvo 27 savaites ar ilgiau — buvo 1,8 mln., ir jie sudarė ketvirtadalį visų bedarbių. Kitaip tariant, patekti į rinką atgal darosi vis sunkiau, net jei bendras nedarbo skaičius atrodo ramus.

Į akis krenta ir atlyginimai. Vidutinis valandinis uždarbis liepą paaugo vos dviem centais, o metinis augimas nukrito iki 3,2 proc. — žemiausio lygio nuo 2021 metų gegužės. Kai darbdaviai nekonkuruoja dėl darbuotojų, jie nekelia ir algų.

Papildomą įtampą kuria struktūriniai pokyčiai: griežtesnė migracijos politika ir spartėjantis kūdikių bumo kartos pasitraukimas į pensiją mažina potencialių darbuotojų skaičių. JAV Federalinio rezervo tyrimai rodo, kad darbo rinkai palaikyti reikalingas naujų darbo vietų „lūžio taškas“ pastaraisiais metais galėjo smukti gerokai žemiau anksčiau įprasto lygio.

Dar viena ilgalaikė tendencija – produktyvumo augimas ir technologijų diegimas, kai dalį užduočių perima automatizacija ir dirbtinio intelekto sprendimai. Tai gali padėti įmonėms išlaikyti rezultatus su mažesniu darbuotojų skaičiumi, bet kartu mažina poreikį aktyviai samdyti.

Ką dabar darys Federalinis rezervas?

Ataskaita pasirodė nepatogiu metu. Praėjusią savaitę Fed atvirosios rinkos komitetas balsų santykiu 9 prieš 3 nusprendė palūkanų normų nekeisti, o pastarosiomis dienomis keli pareigūnai viešai svarstė, ar rugsėjį jų nereikėtų kelti — infliacija tebėra gerokai virš 2 proc. tikslo.

Silpni darbo rinkos duomenys šias kalbas pritildė. Rinkos dalyviai iškart perskaičiavo lūkesčius, o kai kurie stambūs bankai laikosi visiškai priešingos nuomonės: Citigroup ekonomistai prognozuoja net tris palūkanų mažinimus iki 2027 metų sausio ir teigia, kad nedarbas per artimiausius mėnesius pakils virš 4,5 proc.

Neapibrėžtumą didina ir geopolitika: įtampa Persijos įlankoje ir dėl jos brangstanti energija spaudžia šeimų išlaidas. Tokiose sąlygose darbo rinka gali ilgiau išlikti paradoksali – su palyginti nedideliu nedarbu, bet prastesnėmis įsidarbinimo galimybėmis tiems, kurie bando sugrįžti į rinką.

Šaltiniai: JAV Darbo statistikos biuro ataskaita „The Employment Situation — July 2026“ (2026 m. rugpjūčio 7 d.), CNBC, Fox Business, TD Economics, Indeed Hiring Lab.