Daugelis amerikiečių to pavydi Europai: skirtumas juntamas vos atvykus

Vienas ryškiausių skirtumų – geležinkelių tinklas. Daugelyje Europos šalių žemėlapiai rodo itin tankų bėgių ir priemiesčio traukinių tinklą, apimantį net ir mažesnius miestus. Tuo metu JAV nacionalinis keleivinis vežėjas Amtrak daug kur apskritai neveikia, todėl didelės šalies teritorijos apsieina be patogaus geležinkelio ryšio.

Greitieji traukiniai ir atstumų mažinimas

Europa išsiskiria ir aukšto greičio geležinkeliais. Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ar Italijoje traukiniai dažnai važiuoja 250–300 kilometrų per valandą greičiu, realiai konkuruodami su vidaus skrydžiais. Kelionė iš Paryžiaus į Amsterdamą traukiniu trunka apie tris valandas ir gali kainuoti apie 30 eurų, jei bilietas perkamas iš anksto.

JAV atitikmuo – šiaurės rytų koridoriaus linija tarp Vašingtono ir Bostono – pasiekia didesnį maksimalų greitį, bet realus vidutinis greitis tebėra žemas. Dėl to geležinkelis čia retai suvokiamas kaip lygiavertė alternatyva automobiliui ar lėktuvui.

Automobiliai – ne vienintelis pasirinkimas

Jungtinės Valstijos turi itin išplėtotą greitkelių tinklą, tačiau tai neišsprendė spūsčių problemos. Atvirkščiai, platus kelių pasiūlos ir pigaus kuro derinys paskatino automobilių dominavimą, o viešasis transportas daug kur buvo nustumtas į šalį.

Europoje pasirinktas priešingas kelias: čia degalų ir automobilių mokesčiai yra kur kas didesni nei JAV, o miestų centruose vis dažniau taikomi įvažiavimo mokesčiai ar tiesioginiai ribojimai. Tai būtų socialiai neteisinga, jei nebūtų patrauklios alternatyvos, tačiau daugelyje Europos miestų ją sudaro greiti traukiniai, metro, tramvajai ir autobusai.

Be to, daugelis europiečių kasdieniam susisiekimui renkasi dviratį. Nyderlandai, Danija ar Belgija yra sukūrusios tankų dviračių takų tinklą, leidžiantį saugiai ir greitai pasiekti darbą ar mokyklą be automobilio.

Miestų erdvė ir aplinkosaugos efektas

Dar vienas esminis skirtumas – požiūris į automobilių stovėjimą. Skaičiuojama, kad JAV yra apie aštuonios parkavimo vietos vienam automobiliui, o joms skirta teritorija viršija gyvenamųjų pastatų užimamą plotą. Tai brangiai kainuoja miestams ir stumia žmones į vis tolimesnius priemiesčius.

Europoje parkavimo vietų skaičius artimas vienam automobiliui, o nauji projektai vis dažniau reikalauja mažinti stovėjimo vietų skaičių ir skatinti viešąjį transportą bei dviračius. 2014–2020 metais Europos Sąjunga skyrė daugiau nei 115 milijardų eurų miestų plėtrai, akcentuodama „išmanesnį, žalesnį ir labiau sujungtą“ urbanistinį vystymąsi.

Tokios politikos rezultatas – gerokai mažesnis transporto sektoriaus poveikis klimatui. Tyrimai rodo, kad tipinis Vakarų JAV miesto gyventojas, pavyzdžiui, Los Andžele ar Fynikse, dėl transporto į atmosferą išmeta maždaug šešis kartus daugiau anglies dioksido nei vidutinis europietis didmiestyje.

Galiausiai svarbi ir Europos Sąjungos sukurta laisvo judėjimo erdvė. Daugelio šalių piliečiai gali laisvai keliauti, mokytis ir dirbti kitose valstybėse narėse, dažnai vien tik su asmens tapatybės kortele. Tai leidžia talentams lengviau judėti ten, kur jiems atsiveria geriausios galimybės, ir kurti bendrus, žemyno mastu suderintus sprendimus.

Visa tai rodo, kad Europa nėra tobula, tačiau jos nuoseklus dėmesys viešajam transportui, dviračiams ir miestų kokybei suteikia pamokų ne tik JAV, bet ir kitoms pasaulio šalims.