Pasaulio čempionato atgarsiai

Kokybė nenukentėjo

Buvęs Lietuvos futbolo rinktinės vairininkas, Lietuvos futbolo federacijos Futbolo trenerių rengimo asociacijos prezidentas Valdas Urbonas mano, kad planetos pirmenybės pateisino lūkesčius.

„Stadionai buvo pilni, susidomėjimas milžiniškas, o pats žaidimas buvo labai aukšto lygio. Amerikos patirtis organizuojant didžiulius sporto renginius tikrai buvo juntama“, – teigė V. Urbonas.

Prieš čempionatą nemažai diskusijų kėlė sprendimas drastiškai padidinti dalyvių skaičių – nuo 32 iki 48 rinktinių. Pasak Lietuvos sporto universiteto lektoriaus V. Urbono, šios abejonės nepasitvirtino.

„Iš pradžių ir pats į tokį sprendimą žiūrėjau gana skeptiškai, tačiau futbolo kokybė nenukentėjo. Priešingai, rungtynės buvo konkurencingos, o skirtumai tarp stipriausių ir silpnesnių komandų dar labiau sumažėjo“, – aiškino specialistas.

Plėsis iki 64-ių?

Jo teigimu, po šios Pasaulio taurės nebeatrodo neįmanomas turnyro plėtimas iki 64 rinktinių.

„Jeigu būtų pasirinktas toks formatas, rinktinėms rungtynių skaičius praktiškai nesikeistų, tačiau atsirastų daugiau galimybių skirtingiems pasaulio regionams“, – pabrėžė V. Urbonas.

Net šešios iš aštuonių stipriausių turnyro rinktinių šiemet atstovavo Europai, o tarp jų įsiterpė tik Argentina ir Marokas.

„Tai labai aiškiai patvirtina, kur šiandien yra pasaulio futbolo galios centras. Europa išlieka stipriausia konfederacija, nors konkurencija kituose žemynuose sparčiai auga“, – sakė treneris.

Ispanų sėkmės paslaptis

Turnyro finale Ispanijos rinktinė 1:0 įveikė Argentinos futbolininkus.

„Finale Ispanija dominavo. Tai buvo komanda be silpnų grandžių, lygi sudėtis, kokybiški keitimai, aiški žaidimo sistema ir puiki komandos dvasia. Tai buvo ne vienos žvaigždės, o visos komandos pergalė“, – teigė jis.

Anot specialisto, čempionatas dar kartą įrodė Ispanijos futbolo sistemos stiprybę.

„Dar nuo Xavi ir Iniestos laikų buvo aišku, kokia kryptimi juda Ispanijos futbolas. Dabar užaugo nauja karta, kuri tą sistemą tęsia. Vos vienas praleistas įvartis per aštuonerias rungtynes – tai rezultatas, kuris yra beveik arti tobulumo“, – dėstė V. Urbonas.

Pavyzdys didiesiems

Nors iki finalo Argentinos rinktinė ne kartą pergales išplėšė sudėtingose situacijose, lemiamose rungtynėse, pasak V. Urbono, emocijos tapo viena pagrindinių problemų.

„Viso čempionato metu buvo kalbama apie jų nugalėtojų mentalitetą, tačiau finale sportinis pyktis jau peraugo į agresiją. Daugiau buvo galvojama ne apie futbolą, o apie kontaktus, ginčus ir emocijas. Tokie dalykai finalo tikrai nepuošia“, – įsitikinęs ekspertas.

V. Urbonas prie didžiausių turnyro nusivylimų priskyrė Braziliją, Portugaliją, Vokietiją ir Nyderlandus, o didžiausią įspūdį jam paliko kuklesnės rinktinės, pranokusios prognozes.

„Žaliojo Kyšulio rinktinė parodė, kad gali konkuruoti su stipriausiais. Labai patiko ir Norvegija. Ne tik dėl žaidimo, bet ir dėl komandos dvasios. Šveicarija išliko labai stabili, o Marokas dar kartą įrodė, kad jų sėkmė Katare nebuvo atsitiktinumas“, – vardijo pašnekovas.

Nelieka tautiškumo

Anot V. Urbono, vienas ryškiausių čempionato akcentų buvo ne naujos taktinės schemos, o vis spartesnė futbolo globalizacija.

„Anksčiau buvo galima kalbėti apie brazilišką ar anglišką futbolo stilių. Dabar šie skirtumai nyksta. Treniruočių metodikos, analizės technologijos, dirbtinis intelektas – visa tai prieinama visiems“, – analizavo jis.

Šią tendenciją atspindi ir trenerių pasirinkimai. Iš 48 čempionate dalyvavusių rinktinių net 26 treniravo užsienio specialistai. Tai rodo, kad šalys renkasi ne tautybę, o futbolo filosofiją. Pasak specialisto, būtent dėl to futbolas tampa vis konkurencingesnis visame pasaulyje.