Uogienes virsime pigiau: cukraus kaina sumažėjo Europoje perpus

Uogienes virs pigiau

Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) ekspertai sako, kad, prasidėjus braškių, vyšnių, serbentų ir kitų vasaros uogų sezonui, cukrus skaičiuojamas nebe šaukšteliais, o kilogramais. Ir palygino: jei uogienėms, sirupams ar kitoms žiemos atsargoms prireiktų 10 kg cukraus, 2023 m. pradžioje už jį būtų tekę mokėti 14,30 euro, o šių metų birželį toks pat kiekis kainavo 7,80 euro – 6,50 euro mažiau.

ŽŪDC stebimos įprastos, ne akcijų metu taikomos kainos didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų parduotuvėse rodo, kad nuo 2023 m. sausio iki 2026 m. birželio 1 kg cukraus atpigo nuo 1,43 iki 0,78 euro.

Cukraus kainai prireikė vos kelių 2022-ųjų mėnesių pakilti į aukštumas, o kelionė atgal užtruko daugiau kaip trejus metus. Be to, daugiau kaip pusė visos kainos sumažėjo tik per pirmuosius šešis šių metų mėnesius.

Staigus kainų šuolis

ŽŪDC duomenimis, iki 2022 m. cukraus kaina keitėsi nedaug – 2019–2021 m. 1 kg dažniausiai kainavo 80–89 centus už 1 kg.

Tačiau 2022 m. rudenį kaina ėmė kilti šuoliais: rugsėjį 1 kg kainavo 1,05 euro, o gruodį – jau 1,43 euro. Aukšta kaina išsilaikė ir 2023 m. pradžioje.

2022 m. vienu metu susidėjo keli kainą aukštyn stūmę veiksniai. Dėl sausros ir kitų nepalankių klimatinių sąlygų prastėjo cukrinių runkelių derliaus perspektyvos, o tuo pat metu dėl geopolitinių neramumų smarkiai brango energetikos ištekliai.

„Cukraus gamybai reikia daug šilumos ir elektros, todėl išaugusios gamtinių dujų kainos gerokai padidino gamybos sąnaudas. Paprastai tariant, rinka vienu metu išgirdo dvi blogas žinias: cukraus gali būti mažiau, o jį pagaminti kainuos brangiau“, – sako Žemės ūkio duomenų centro Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovė dr. Irma Jankauskienė.

Kai prekės tikimasi mažiau, o jos gamybos sąnaudos auga, kainos pradeda kilti. Gamintojai, tiekėjai ir maisto pramonės įmonės sudaro brangesnes būsimo tiekimo sutartis, o jų poveikis palaipsniui pasiekia ir parduotuvių lentynas.

Kodėl kaina žemėjo lėčiau?

ŽŪDC informuoja, kad 2023 m. sausį 1 kg kainavo 1,43 euro, po metų – 1,25 euro, o 2025 m. sausį – 1,14 euro. Didžiąją 2025 m. dalį kaina svyravo tarp 1,06 ir 1,15 euro. Galėjo atrodyti, kad maždaug 1,10 euro tapo nauju įprastu lygiu.

Tačiau tuo metu Europos cukraus rinkoje jau formavosi kitokios sąlygos. Išaugo cukrinių runkelių ir cukraus gamyba, rinką papildė importas, o vartojimas buvo šiek tiek sumažėjęs.

Kai rinkoje cukraus atsiranda daugiau, nei jo nuperkama, kainas išlaikyti darosi sunku. Tačiau parduotuvėse pigimas pamatomas ne iš karto – pirmiausia turi pasikeisti tiekimo sutartys ir būti išparduotos anksčiau brangiau įsigytos atsargos.

„Cukraus rinkoje jo tiesiog atsirado daugiau, negu tuo metu reikėjo, todėl tiekėjams teko mažinti kainas. Parduotuvėse tai pamatyta šiek tiek vėliau, kai brangesnius tiekimus pakeitė pigesni. Kadangi cukraus kainas lengva palyginti, prekybos tinklai dėl jo kainos konkuruoja ypač aktyviai“, – sako ŽŪDC Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vyr. ekonomistas dr. Evaldas Stankevičius.

Tik per šešis mėnesius

Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse ryškiausias kainos kritimas buvo 2026 m. pradžioje.

Sausį 1 kg cukraus vidutiniškai kainavo 1,12 euro, vasarį – 1,10 euro, kovą – 0,95 euro, balandį – 0,87 euro, gegužę – 0,80 euro, birželį – 0,78 euro.

„Tai ne vieno mėnesio svyravimo rezultatas. Kai rinkoje cukraus yra pakankamai, o keli tiekėjai varžosi dėl pirkėjų, kainos lentynose ima leistis daug greičiau“, – aiškina E. Stankevičius.

Negali tęstis

Pigimo dar keliais centais ar trumpalaikių svyravimų atmesti negalima. Tačiau tokio masto kritimas, koks įvyko šių metų pradžioje, negali tęstis neribotai, pastebi ŽŪDC specialistai.

Žemos kainos yra gera žinia pirkėjams, tačiau augintojams jos siunčia priešingą signalą. Jei auginti cukrinius runkelius tampa mažiau pelninga, dalis ūkininkų gali mažinti jų plotus ir rinktis kitas kultūras. Tai ilgainiui reikštų mažesnę cukraus gamybą.

Kainą aukštyn taip pat gali pastūmėti prastesnis derlius Europoje ar kitose didžiosiose gamintojose ir pasaulinės pasiūlos pokyčiai.

„Cukraus kaina jau sugrįžo į iki brangimo bangos buvusį lygį. Toliau jos kryptį lems naujas derlius ir bendra pasiūla pasaulinėje rinkoje. Cukrus dar gali šiek tiek atpigti, tačiau didžioji kainos korekcijos dalis greičiausiai jau įvyko“, – teigia I. Jankauskienė.

Taigi šią vasarą verdant uogienes vien cukrui teks išleisti gerokai mažiau. 10 kg jo dabar kainuoja 6,50 euro mažiau nei 2023 m. pradžioje. Nors galutinę uogienių kainą lemia ir uogų bei kitų produktų kainos, bent cukraus dalis šiemet bus gerokai lengvesnė piniginei.

Šiemet sėta mažiau, tačiau sandėliuose dar yra labai didelių cukraus atsargų.

Paklausa mažesnė nei pasiūla

Bendrovės „Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktorius Saulius Mozeris sako, kad cukrinių runkelių plotai jau anksčiau sumažinti visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje. „Vis dėlto kad ir buvo plotai sumažinti, pernai tą sumažėjimą kompensavo labai geras derlius, – sako S. Mozeris. – Šiemet buvo sėta dar mažiau, tačiau sandėliuose dar yra labai didelių cukraus atsargų, tad, jeigu derlius bus mažesnis, kiekiai turėtų susibalansuoti.“

Paklausa yra mažesnė negu pasiūla, dėl to ir atsirado disbalansas. Tikimasi, kad vasaros sezono metu cukraus atsargos aptirps, nes pardavimai turėtų didėti. Be to, S. Mozeris sako, kad dalį atsargų ketinama dar ir eksportuoti, o atsargų sumažėjimas sudarys sąlygas kilti kainoms. „Viskas priklauso nuo derliaus visoje Europoje. Kai atsiranda cukraus perteklius, mūsų rinką užplūsta ir atvežtinis cukrus iš kitų rinkų, – aiškina S. Mozeris. – Tačiau, kaip ir minėjau, Europoje sėjami mažesni plotai, tad atsiranda prielaidų, kad rinka susibalansuos ir kainos atsistatys.“

Kai žemos kainos, eksportas ir importas tampa nepatrauklus dėl logistikos kaštų. Gamintojai tokiu metu dirba ant pelno ir nuostolio ribos, tad logistika tik dar paaštrintų situaciją.

MERCOSUR nedarys įtakos

Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, ūkininkai labai baiminasi dėl ES pasirašytos sumažintų muitų prekybos sutarties MERCOSUR su Pietų Amerikos šalimis, juolab kad Brazilija senokai turi didžiausios pasaulyje cukraus eksportuotojos vardą. Vis dėlto „Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktorius S. Mozeris nelinkęs sutikti su šiomis baimėmis. „Nepatrauklu cukrų vežti į Europą, kai čia cukrus yra pigus, jie irgi skaičiuojasi kaštus, – aiškina pašnekovas. – Logistikos kaštai surytų visą galimą pelną. Žinoma, laikas parodys realesnę situaciją.“ Savo ruožtu, Europos cukraus gamintojai taip pat nuolat reaguoja į rinką, jei reikia, vyksta įmonių restruktūrizacijos arba iš viso užsidaro fabrikai.

Dėl šių metų būsimo derliaus Kėdainių įmonė jau yra sudariusi sutartis su augintojais, o dėl kitų metų dar deramasi. „Aišku, labai gerų sąlygų pasiūlyti negalime, tačiau stengiamės, kad sutartys vis dar garantuotų pelningą darbą ir gana geras sąlygas, – aiškina Kėdainių įmonės žemės ūkio direktorius. – Plotus mes patys sumažinome vien dėl to, kad norime subalansuoti paklausą ir pasiūlą. Rezervus palaipsniui mažiname, tačiau ir gaminti turime mažiau, kad atsirastų balansas.“

Situacija, kokia dabar yra cukraus rinkoje, nenormali ir tęstis negali. Bus priimama vienokių ar kitokių sprendimų, kurie subalansuos rinką, tad cukrus neišvengiamai pabrangs.

Kaina neišvengiamai kils

Cukraus vartojimas Lietuvoje, pasak S. Mozerio, yra gana stabilus. „Žmonės kartais įsivaizduoja, kad cukrus – tai tik šaukštelis į arbatą, – sako žemės ūkio direktorius. – Tačiau daugiausia cukraus suvartojama su maisto produktais, gėrimais, limonadais, vaisvandeniais, ledais, pyragais, duona ir kt. Šioje srityje cukraus sunaudojimas yra stabilus. Galbūt yra požymių, kad žmonės stengiasi cukraus vartoti mažiau, vis dėlto tai energijos šaltinis, o ir jaunimas labai mėgsta įvairius saldintus gaiviuosius gėrimus.“

S. Mozeris pastebi, kad cukraus vartojimas priklauso ir nuo oro. Štai, pavyzdžiui, kai karšta, iš karto padidėja gėrimų, ledų suvartojimas, cukraus poreikis kyla ir dėl uogienių virimo.

Vis dėlto, pasak cukraus gamintojų atstovo, tokia situacija, kokia dabar yra cukraus rinkoje tiek Lietuvoje, Europoje, tiek visame pasaulyje, yra nenormali ir tęstis negali. Bus priimama vienokių ar kitokių sprendimų, kurie subalansuos rinką, tad cukrus neišvengiamai pabrangs. Niekas nedirba nuostoliui. Situacija gali tęstis vienus metus, bet ne ilgiau.

Cukraus perteklius yra visoje Europoje ir pasaulyje, todėl, kiek žinau, Europoje cukrinių runkelių plotai nuo 18 mln. ha bus sumažinti iki 14 mln.

Kastytis Patiejūnas / Asmeninio archyvo nuotr.

Cukraus mokestis nepalietė

Nuo šių metų pradžios įsigaliojęs vadinamasis cukraus mokestis cukraus gamintojų tiesiogiai nepalietė. Žinoma, pasak S. Mozerio, klientai, perkantys cukrų kaip žaliavą gėrimams gaminti, dėl patirtų papildomų kaštų cukraus gamintojų prašo nuolaidų, tad galima sakyti, kad netiesioginis poveikis vis dėlto yra. Didžioji dauguma sutarčių neilgalaikės, tad koreguoti kainas yra galimybė. Cukraus gamintojai negali neatsižvelgti į tokius prašymus, nes kai rinkoje yra šio saldžiojo produkto perteklius, gėrimų gamintojai cukraus mažesne kaina gali atsivežti iš svetur. Laimė, kad yra nemažai gamintojų, kurie lietuvišką cukrų vertina labiau nei įvežtinį. Daugumoje Senojo žemyno šalių gyventojų sąmonėje labai giliai įaugęs supratimas, kad pirmiausia reikia vartoti vietinius produktus, taip pirmiausia paremiant savus gamintojus. Lietuvoje kol kas to dar mokomės.

Cukraus mokestis kėlė ir kelia nemažai painiavos, nes labai ilgai, net iki šiol, iki galo neaišku, kas jį turi mokėti, nes nebuvo aišku, kas yra saldinti geriamieji produktai. Diskutuota, ar, pvz., jogurtas turi būti apmokestinamas, jeigu jį galima gerti, arba pasukos, kurios gali būti geriamos, gali būti valgomos šaukštu. Tarp saldžiųjų gėrimų gamintojų buvo pasigirdusi nuomonė, kad dėl cukraus mokesčio nebūtų atsiradę jokio chaoso, jeigu cukraus mokestis būtų taikomas cukraus gamintojams – prie galutinės kainos prisidėtų keli centai, kurių niekas nė nepajustų, tačiau cukraus mokestis būtų administruojamas lengviau. S. Mozeris užginčija tokią nuomonę: valstybės tikslas nebuvo vien plikas mokestis, tai buvo idėja, kad žmonės per padidėjusią tam tikrų gaminių kainą sumažintų cukraus vartojimą. Tai daugiau sveikatos idėja, ypač dėl jaunimo. Tad, jeigu būtų apmokestintas cukrus, vartotojas, pirkdamas gėrimus, nematys jokio ryškaus vieno ar kito produkto pokyčio ir tas sveikatingumo, sumažinto vartojimo tikslas nebus pasiektas, nes nepirkti nebus motyvacijos.

Mažėja ir supirkimo kaina

Ilgametis cukrinių runkelių augintojas, Šiaulių rajono įmonės „Klauso ūkis“ direktorius Kastytis Patiejūnas susiklosčiusios situacijos cukraus rinkoje nedramatizuoja.

„Cukraus perteklius yra visoje Europoje ir pasaulyje, todėl, kiek žinau, Europoje cukrinių runkelių plotai nuo 18 mln. ha bus sumažinti iki 14 mln., – sako K. Patiejūnas. – Tai reikš, kad užsidarys ne vienas cukraus fabrikas.“

Cukrinių runkelių augintojas nesureikšmina MERCOSUR sutarties galimų padarinių, jis mato kitą Europos Komisijos blogą sprendimą, leidusį į Europą iš trečiųjų šalių įvežti cukrų perdirbti. Dažniausiai tas cukrus jau gaminių pavidalu (šokolado, sausainių) taip ir neiškeliaudavo atgal į užsakovo šalį, o likdavo Europoje. Tai dar labiau nusmukdė vietinio cukraus rinką.

Susiklosčius tokiai situacijai, esant cukraus rezervui, Lietuvoje taip pat neišvengiamai mažėja cukrinių runkelių supirkimo kaina. Štai, K. Patiejūno teigimu, dar pernai buvo sutarta, kad už šių metų 16 proc. cukringumo derlių „Nordic Sugar Kėdainiai“ mokės 27 eurus už 1 t (už 2025 m. derlių buvo mokama 29 eurai už 1 t), o šiemet kalbama tik apie 25 eurus už 1 t. Tai suma, dėl kurios ūkiams jau iškyla grėsmė išlikti.

Esant tokioms kainoms, sako augintojas, gelbsti tik tiesioginės išmokos, kurios siekia 80–100 eurų už 1 ha.

Žvelgia optimistiškai

Vis dėlto K. Patiejūnas nelinkęs į situaciją žvelgti pesimistiškai, nes  prisimena pirmąją cukraus reformą Lietuvoje 2004–2008 m., kai prognozės dėl Lietuvos išlikimo ES cukraus pramonėje buvo labai liūdnos, tačiau Lietuva išgyveno. To paties jis tikisi ir dabar, nes, cukrinių runkelių augintojo nuomone, kitose Vidurio ir Pietų Europos šalyse šiemet situacija dar liūdnesnė. Ten vyrauja milžiniški karščiai, siaučia stichijos, plinta įvairiausios augalų, tarp jų ir cukrinių runkelių, ligos, apsunkinančios bet kokių kultūrų auginimą. Lietuvoje orai kol kas gana neblogi cukriniams runkeliams ir pastaraisiais metais gautas geras derlius išlaikė ūkių gyvybingumą. Tik cukrinių runkelių plotai vis dėlto buvo sumažinti. „Klauso ūkis“ 2024-aisiais cukrinius runkelius augino 400 ha plote, pernai – 300 ha, o šiemet – 240 ha.

Cukrinių runkelių auginimas yra specifinis verslas, nes jiems nuimti reikalinga speciali technika, kurios kitiems darbams, kitoms kultūroms jau nepritaikysi. Kita vertus, jeigu nusiperki galingą kombainą, tikėdamasis dirbti 400 ha, o lieka 240 ha, tai neišnaudojamas efektyvumas, sumažėja atsiperkamumas. Be to, degalų kaina pastaruoju metu užkopusi į aukštumas, o tai vėlgi smukdo ūkius.

Cukriniams runkeliams daugiausia naudojamos fosforo ir kalio trąšos, kurių kaina taip pat kyla kaip ant mielių dėl didėjančios dujų kainos. Laimė, džiaugiasi ūkininkas, jo ūkis sugebėjo užsipirkti daugiau trąšų, tad kol kas dėl to smūgio nepajus.

Šiųmetis derlius laukuose kol kas auga gražiai, bet netolygiai – atsiliepia permainingi, kartais labai sausi, kartais labai lietingi orai, dėl kurių ir piktžolės dygo greičiau negu runkeliai, tad teko daugiau naudoti augalų apsaugos priemonių. Netolygiai užaugęs ir subrendęs derlius turės įtakos ir kokybei, ir supirkimo kainai. Vis dėlto šios klimato sąlygos Lietuvos cukrinių runkelių augintojams šiemet leis konkuruoti su kitų šalių ūkininkais.