Oksfordo muziejus grąžins 39 žmonių palaikus Indijai: kolonijizmo atgarsiai

Pasak muziejaus, šiuo metu derinama oficiali perdavimo ceremonijos data. Po jos Naga delegacija turėtų palydėti palaikus į Indiją, kur bendruomenė juos ketina perlaidoti pagal savo tradicijas.

Ką muziejus grąžina ir kodėl ne viską?

Repatriacijos prašymas Oksfordo universitetą pasiekė 2026 metų vasarį, kai bendruomenės atstovai pareiškė pretenziją į 40 protėvių palaikų rinkinių. 2026 metų liepą universitetas patvirtino, kad grąžins 39, o vieno rinkinio kilmė, kaip teigiama, nėra pakankamai aiškiai susiejama su Naga.

Muziejus nurodo, kad jo rinkiniuose iš viso yra 219 įrašų, susijusių su Naga žmonių palaikais: 39 protėvių palaikai, daugiausia kaukolės, ir 178 objektai, kuriuose yra arba gali būti žmogaus plaukų. Dabartinis susitarimas apima tik 39 protėvių palaikus.

Kolonijinės kolekcijos klausimas

Muziejus turi vieną didžiausių pasaulyje Naga materialinės kultūros rinkinių, o dalis eksponatų ir palaikų į Jungtinę Karalystę pateko Britanijos kolonijiniu laikotarpiu. Muziejaus pateikiamoje istorinėje apžvalgoje teigiama, kad reikšmingą rinkinio dalį XX amžiaus pradžioje ir viduryje surinko kolonijiniai administratoriai bei antropologai, tarp jų Johnas Henry Huttonas ir Jamesas Philipas Millsas.

Pitt Rivers muziejus pabrėžia, kad toks rinkimas ne visada buvo neutralus akademinis procesas: dalis objektų ir palaikų, kaip nurodoma, buvo konfiskuojami per baudžiamąsias karines ekspedicijas. Muziejus taip pat skelbia, kad 2020 metais iš ekspozicijų pašalino visus žmonių palaikus.

„Man buvo didelė garbė eiti šiuo keliu kartu su partneriais ir rasti sprendimą, kad 39 Naga protėviai grįžtų namo po pernelyg ilgo laiko“, – sakė Pitt Rivers muziejaus direktorė profesorė Laura Van Broekhoven.

Susitarimą palankiai įvertino ir Naga organizacijos, tarp jų Forum for Naga Reconciliation. Bendruomenės atstovai pabrėžia, kad repatriacija jiems reiškia ne tik fizinį palaikų sugrąžinimą, bet ir atminties, orumo bei istorinės teisybės atkūrimą.

Pastaraisiais metais panašūs repatriacijos procesai vis dažniau atsiduria Europos muziejų darbotvarkėse: institucijos peržiūri kolonijiniu laikotarpiu sukauptus rinkinius, tikslina kilmės dokumentaciją ir ieško bendradarbiavimo modelių su kilmės bendruomenėmis. Pitt Rivers sprendimas dėl Naga protėvių palaikų yra vienas iš atvejų, kai muziejus repatriaciją sieja su ilgalaikėmis konsultacijomis ir konkrečiomis kilmės įrodymų procedūromis.