Vienos advokatės byla, kuri virto klausimu apie visos rinkimų sistemos patikimumą

Trys institucijos, viena VRK narė ir vienas „Word" dokumentas

Kartais politiniai skandalai prasideda nuo didelių pinigų. Šįkart – nuo metaduomenų eilutės dokumento savybėse.

Vyriausiosios rinkimų komisijos narė, advokatė Laura Matjošaitytė šią savaitę atsidūrė iškart trijų institucijų akiratyje. Penktadienį, rugsėjo 18-ąją, tyrimą pradėjo ir Lietuvos advokatūra – jis pradėtas Advokatų tarybos pirmininko teikimu, o aiškinamasi, ar advokatės veiksmai atitiko Advokatūros įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatas. Medžiagą spalio 7 d. nagrinės Advokatų tarybos Drausmės ir vartotojų ginčų komitetas, o spalio 24 d. ji keliaus į Advokatų tarybos posėdį.

Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis neslėpė, kad sprendimas priimtas ne pagal formalų skundą: „Rugsėjo 16 dieną buvo tarybos posėdis, mes įvertinome aplinką, kuri yra, gavome du kreipimusis iš Seimo narių". Esminis klausimas paprastas ir kartu nemalonus – ar teisininkė partijai paslaugas teikė turėdama rašytinę sutartį. „Be rašytinės sutarties teikiant teisines paslaugas yra Advokatūros įstatymo pažeidimas", – sakė M. Kukaitis, pabrėždamas, kad Advokatūra nesiaiškins konsultacijų turinio, nes tai advokato ir kliento paslaptis, o tik tai, ar paslaugos buvo tinkamai įformintos. 

Kodėl kilo triukšmas

Viskas prasidėjo nuo „Delfi" publikacijos. Pasak portalo, 2024 metų rugsėjį, likus kiek daugiau nei mėnesiui iki Seimo rinkimų, L. Matjošaitytė „Nemuno aušros" vicepirmininkui Robertui Puchovičiui elektroniniu paštu atsiuntė savo parengtą partijos atsakymo VRK dėl finansavimo šaltinių projektą, o tame pačiame laiške paprašė tekstą perkelti į paties R. Puchovičiaus sukurtą „Word" dokumentą – „kad neliktų mano metaduomenų". R. Puchovičius portalui teigė tokio prašymo ir laiško neprisimenantis. 

Būtent šis prašymas – ne pati konsultacija – ir tapo skandalo šerdimi. Nei partija, nei dabartinė VRK narė savo bendradarbiavimo nedeklaravo. Iš pradžių atsisakiusi atskleisti, ar gavo užmokestį, vėliau teisininkė pranešė pinigų neuždirbusi, o komentuoti profesinių santykių detales atsisako, remdamasi advokato ir kliento paslaptimi. „Nemuno aušros" lyderis Remigijus Žemaitaitis patvirtino, kad partija konsultavosi įvairiais klausimais, bet už tai esą nebuvo mokama.

VRK tiria pati save

Ketvirtadienį savo tyrimą pradėjo ir Vyriausioji rinkimų komisija. „Manau, kad turėtume pradėti tyrimą dėl to, kad išsiaiškintume ir galėtume įvertinti, kokio masto, vertės paslaugos buvo suteiktos politinei partijai", – posėdyje kalbėjo VRK pirmininkė Lina Petronienė. Anot jos, komisija kelis kartus kreipėsi į „Nemuno aušrą" dėl narės teiktų konsultacijų, tačiau partija pateikė tik formalius atsakymus. Pirmadienį VRK pranešė pagal metaduomenis nustačiusi, kad partijos atsakymą komisijai dėl nario mokesčio užpernai rengė L. Matjošaitytė. 

Atskirą liniją nubrėžia ir jos pačios kelias į komisiją. 2017–2021 metais L. Matjošaitytė vadovavo VRK, o į narės pareigas grįžo jos kandidatūrą pateikus „Nemuno aušros" deleguotam tuometiniam teisingumo ministrui Rimantui Mockui. 2025-ųjų gegužę naujos sudėties komisija sprendė dėl „Nemuno aušros" politinės kampanijos finansavimo pažeidimų – dalyje balsavimų L. Matjošaitytė pritarė, kad pažeidimai padaryti, dalyje susilaikė. Ji tvirtino, kad interesų konflikto nebuvo ir nusišalinti nereikėjo, nes grįžusi į komisiją konsultacijų politinėms organizacijoms neteikia. 

Seime – parašai, bet ne skubėjimas

Antradienį Seime buvo surinkti reikalingi parašai nepasitikėjimo procedūrai pradėti: pareiškimą pasirašė 33 Seimo nariai iš TS-LKD, Liberalų sąjūdžio ir valdančiosios Demokratų frakcijų, o pagal Seimo statutą tokiai iniciatyvai pakanka 29. Iniciatoriai rašo, kad bendradarbiavimas nebuvo deklaruotas nei partijos, nei pačios teisininkės, o siekis pašalinti autorystę atskleidžiančius metaduomenis rodo sąmoningą slėpimą nuo pat pradžių. 

Vis dėlto procesas juda lėtai. Seimo seniūnų sueiga nusprendė siūlymo atleisti VRK narę į kitos savaitės ketvirtadienio plenarinio posėdžio darbotvarkę neįtraukti. Liberalas Eugenijus Gentvilas viešai klausė, kodėl klausimas atidėliojamas, o Seimo pirmininkas Juozas Olekas aiškino, kad pirma reikia įsitikinti, jog raštas komisijos narę pasieks: „Turime intenciją įtraukti kitą savaitę. Pavyks – pasižiūrėsime, kaip ten suvaikščios mūsų raštai". Valdantieji ragina neskubėti – socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė sako norinti daugiau informacijos ir pokalbio su pačia komisijos nare: „Susidaryti nuomonę vien tik iš viešosios erdvės antraščių, nepasikalbėjus – nebūtų teisinga".

Trečioji institucija – Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Skundą ji yra gavusi, tačiau praėjusią savaitę nusprendė pirma surinkti papildomą informaciją ir tik tada spręsti, ar pradėti tyrimą.

Tyla kaip pozicija

Žurnalistams pastarosiomis dienomis nepavyko nei prisiskambinti L. Matjošaitytei, nei ją prakalbinti sutikus gyvai. Iš pareigų ji kol kas nesitraukia. Tą tylą taikliai apibūdino jau minėtas E. Gentvilas: 2018 metais, kai ji vadovavo VRK, jis rašė straipsnį ir pavadino ją Gulbe Nebyle – nes ji tylėdavo, atsitverdavo tylos siena. Jeigu teisininkė nesitrauks pati, Seimas turės slaptai balsuoti dėl jos atšaukimo. 

Kodėl tai rūpi ir mums, už Atlanto

Galima būtų numoti ranka – dar vienas Vilniaus skandalas, dar viena komisija, dar vienas tyrimas. Bet VRK užsienio lietuviams nėra abstrakti įstaiga. Tai institucija, per kurią balsuojame savo apylinkėse, per kurią keliauja mūsų balsavimo vokai, kuri skaičiuoja Pasaulio lietuvių apygardos rezultatus ir kuri sprendžia, ar partijos sąžiningai deklaravo pinigus.

Rinkimų komisijos autoritetas laikosi ne ant įstatymo raidės, o ant paprasto žmonių įsitikinimo, kad žaidimo teisėjas nesirengia nė vienos komandos marškinėlių. Todėl klausimas čia keliamas siauresnis, nei atrodo iš antraščių: ne ar konsultuoti partiją apskritai yra nusikaltimas – advokatas turi teisę turėti klientų, – o kodėl buvo prašoma ištrinti pėdsakus.

Nė viena iš trijų institucijų kol kas galutinių išvadų nepaskelbė. Pirmoji reali data – spalio 7-oji. Iki tol turime tai, ką turime: advokatę, kuri tyli, partiją, kuri sako nieko nemokėjusi, ir vicepirmininką, kuris neprisimena laiško.