Valstybė šiemet skolinasi beveik 11 mlrd. eurų: kam tie pinigai, kas juos grąžins ir ką tai reiškia regionams

Vyriausybė šiemet planuoja pasiskolinti apie 10,9 mlrd. eurų. Tai gerokai daugiau nei pernai, kai planuota skolintis 8,8 mlrd. eurų, o kitąmet valstybės skolos palūkanoms pirmą kartą prireiks daugiau kaip milijardo eurų. Šį ketvirtadienį valdančiosios koalicijos taryba svarstys 2027 metų biudžetą, spalio viduryje jo projektas turi pasiekti Seimą. Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius ir Prezidentūra jau įspėjo, kad dėl gynybos išlaidų deficitas kitąmet gali viršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribą.

Skolos dydis kol kas nekelia pavojaus: pagal ją Lietuva tebėra tarp mažiausiai įsiskolinusių Europos Sąjungos šalių. Nerimą kelia greitis, kuriuo ji auga, ir sparčiai brangstantis jos aptarnavimas. Tai pinigai, kurių nebegalima skirti nei mokykloms, nei keliams, nei savivaldybėms.

Kiek ir iš ko skolinamasi

Finansų ministerijos skelbiamoje 2026 metų skolinimosi programoje numatyta apie 10,9 mlrd. eurų. Ne visa ši suma yra nauja skola. Apie 6,4 mlrd. eurų skirta valstybės biudžeto deficitui finansuoti, tai yra skirtumui tarp išlaidų ir pajamų padengti. Apie 3,8 mlrd. eurų reikia anksčiau paimtoms paskoloms grąžinti: senos obligacijos išperkamos, vietoj jų išleidžiamos naujos. Dar apie 0,3 mlrd. eurų valstybė perskolina įmonėms ir įstaigoms.

Didžiąją dalį pinigų Lietuva skolinasi finansų rinkose, parduodama obligacijas investuotojams: bankams, pensijų fondams, draudimo bendrovėms. Vien tarptautinėse rinkose šiemet planuota išplatinti apie 4,5 mlrd. eurų vertės euroobligacijų. Sausį tokiu būdu pasiskolinta 2 mlrd. eurų, o investuotojų paklausa pasiūlą viršijo kelis kartus.

Antras šaltinis yra tarptautinės institucijos, skolinančios pigiau nei rinka. Gegužę Lietuva su Europos Komisija pasirašė sutartį dėl 6,375 mlrd. eurų lengvatinių gynybos paskolų pagal priemonę SAFE, o birželio pabaigoje gavo pirmąją išmoką, 956 mln. eurų. Ši paskola suteikiama 45 metams, dešimt metų mokamos tik palūkanos, o jų dydis toks, kokiu skolinasi pati Europos Komisija. Dar 2025 metais 400 mln. eurų gynybos investicijoms paskolino Šiaurės investicijų bankas, o 540 mln. eurų Rūdninkų kariniam miesteliui skyrė Europos investicijų bankas.

Kam išleidžiami pinigai

Šių metų konsoliduoto biudžeto pajamos sudaro apie 35,2 mlrd. eurų, o išlaidų riba siekia 40,1 mlrd. eurų. Skirtumą dengia skolintos lėšos.

Sparčiausiai augo gynybos finansavimas. Šiemet krašto apsaugai kartu su Valstybės gynybos fondu skirta apie 4,8 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. BVP. Valstybės gynimo taryba yra nutarusi 2026–2030 metais gynybai kasmet skirti ne mažiau kaip 5 proc. BVP: pinigai reikalingi nacionalinei divizijai sukurti ir Vokietijos brigadai priimti. M. Sinkevičius liepą patvirtino, kad kitąmet finansavimas nebus mažesnis nei 5 proc., nors didinti jį dar labiau pavadino pernelyg ambicingu tikslu.

Gynyba nėra vienintelė augančių išlaidų priežastis. Kasmet didinamos pensijos ir viešojo sektoriaus atlyginimai: šią savaitę atnaujintoje nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje numatyta 45 eurais didesnė bazinė alga. Valstybės kontrolė, vertindama viešuosius finansus, ne kartą pabrėžė, kad nuolatinėms išlaidoms reikia nuolatinių pajamų šaltinių, o skolintis verta investicijoms, bet ne kasdienėms išlaidoms.

Europos Sąjungos taisyklės gynybos išlaidoms taiko išimtį: ketverius metus šalys gali į deficitą neįskaičiuoti iki 1,5 proc. BVP gynybai skirtų lėšų. Su šia išimtimi šių metų Lietuvos deficitas siekia 2,8 proc. BVP ir taisyklių nepažeidžia. Tačiau skola nuo to nemažėja: pasiskolintus pinigus teks grąžinti nepriklausomai nuo to, kaip jie apskaitomi Briuselyje.

Kaip skola augo: chronologija

Per dvejus metus skola padidėja maždaug trečdaliu, nuo 30 iki 40 mlrd. eurų. Padalijus visiems šalies gyventojams, kiekvienam tenka beveik 14 tūkst. eurų.

Palūkanos: milijardas, kurio nebuvo

Skolos kaina auga greičiau už pačią skolą. 2025 metais skolos valdymui biudžete buvo skirta 554 mln. eurų, šiemet numatyta 754 mln. eurų, o 2027 metams suplanuota 1,03 mlrd. eurų. 2028 metais ši suma turėtų siekti 1,15 mlrd. eurų. Vien per dvejus metus, nuo 2025 iki 2027 metų, išlaidos padidėja beveik dvigubai.

Priežastys dvi. Pirma, senos paskolos, paimtos tada, kai palūkanos buvo artimos nuliui, keičiamos naujomis ir brangesnėmis. Antra, pinigai brangsta visoje euro zonoje. Finansų ministerijos duomenimis, vienos obligacijų emisijos, išperkamos 2028 metų rugpjūtį, pajamingumas sausį siekė 2,68 proc., o rugpjūtį jau 3,1 proc. Lietuvos banko ekonomistai pažymi, kad Lietuvos skolinimosi kainai svarbu ne tik Europos Centrinio Banko sprendimai, bet ir pačios šalies deficitas, skolos kryptis, reitingai bei geopolitinė padėtis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė LRT sakė, kad milijardas pats savaime nėra krizės riba. Tačiau, jos žodžiais, „palūkanos turi labai aiškią alternatyvią kainą“: kiekvienas joms išleistas šimtas milijonų yra šimtas milijonų, kurio nebegaus švietimas, sveikatos apsauga ar investicijos.

Kur yra riba

Pagal Lietuvos konstitucinį įstatymą ir Europos Sąjungos taisykles valdžios sektoriaus skola neturėtų viršyti 60 proc. BVP. Pasiekus šią ribą, išlaidų augimas būtų ribojamas tol, kol skola vėl imtų mažėti.

Vertinimai, kada Lietuva prie jos priartės, skiriasi. Europos Komisija prognozuoja, kad 2027 metais skola sieks 48,4 proc. BVP. Valstybės kontrolės skaičiavimu, 2029 metais ji gali pasiekti 55,3 proc., o palūkanoms tuomet reikėtų jau 1,8 mlrd. eurų per metus. Tarptautinis valiutos fondas mano, kad nepriėmus papildomų sprendimų 60 proc. riba būtų pasiekta apie 2033 metus. Reitingų agentūra „Scope Ratings“ nusiteikusi optimistiškiau ir iki 2031 metų laukia maždaug 50 proc.

Skirtumas tarp šių prognozių parodo, kad rezultatas priklauso nuo sprendimų, kurie dar nepriimti: kiek augs ekonomika, kiek bus skiriama gynybai ir ar atsiras naujų pajamų.

Ką pataria Tarptautinis valiutos fondas

Gegužę dvi savaites Lietuvoje dirbo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija, vadovaujama Kazuko Shirono. Jos išvada dvejopa: ekonomika atspari net brangstant energijai, tačiau valdžia artimiausiais metais turėtų atsargiau planuoti išlaidas. Svarbiausias patarimas paprastas. Kai biudžetas surenka daugiau pajamų, nei planuota, jų nereikėtų iškart išleisti, o kaupti kaip rezervą sunkesniems laikams. Fondo vertinimu, gynybos ir socialinės apsaugos išlaidos bei visuomenės senėjimas skolą augins toliau, todėl reikės ir tvarių pajamų šaltinių, ir efektyvesnio išlaidų valdymo.

Atskirai fondas kalbėjo apie pensijas. Jis ragino tausoti „Sodros“ rezervą ir išlaikyti valstybės skatinamąsias įmokas kaupiantiesiems antrojoje pensijų pakopoje. TVF kritikavo dažnus šios sistemos pakeitimus: pensijų kaupimas turi būti stabilus ir nuspėjamas, nes kiekviena nauja reforma mažina žmonių pasitikėjimą. Galimybė atsiimti dalį sukauptų lėšų, fondo vertinimu, trumpam paskatino vartojimą, bet ilgainiui gali sumažinti būsimas pensijas. Tai ir biudžeto klausimas: kuo mažiau žmonės sukaups patys, tuo didesnė našta ateityje teks valstybei.

Tuometis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pristatydamas išvadas sakė, kad rekomendacijos svarbios ir bus įgyvendinamos, tačiau sprendimus reikia priimti atsargiai, išlaikant pusiausvyrą tarp ekonominių tikslų ir socialinio stabilumo. Jo nuomone, nereikėjo skubėti nei su naujais mokesčių pakeitimais, nei su papildomomis pensijų reformomis. Liepą darbą pradėjusi nauja Vyriausybė laikosi panašios linijos.

TVF įvertino ir finansų sektorių. Jis laikomas stabiliu: gyventojų ir įmonių įsiskolinimas nedidelis, bankai turi sukaupę dideles atsargas. Tačiau paskolų išduodama vis daugiau, o būsto kainos kyla. Lietuvos bankas pripažįsta, kad kreditavimo ciklas kaista, ir neatmeta, kad prireiks griežtesnių priemonių, pavyzdžiui, didesnių kapitalo reikalavimų bankams. Fondas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos kapitalo rinka per maža ir daugeliui įmonių sunku gauti lėšų plėtrai, todėl siūlo glaudžiau bendradarbiauti su kitomis Baltijos šalimis ir labiau įsilieti į bendrą ES kapitalo rinką.

Kas grąžins skolą

Valstybė skolą grąžina iš mokesčių arba skolindamasi iš naujo. Todėl klausimas, ar skola palies gyventojus, iš esmės jau atsakytas: dalis mokesčių padidinta būtent gynybai finansuoti. Nuo 2025 metų pelno mokestis padidintas iki 16 proc., nuo 2026 metų iki 17 proc. Šiemet įsigaliojo progresyvesnis gyventojų pajamų mokestis, platesnis nekilnojamojo turto mokestis, saugumo įnašas nuo draudimo sutarčių, panaikinta dalis PVM lengvatų. Dalis šių pajamų keliauja į Valstybės gynybos fondą.

M. Sinkevičius liepą tikino, kad apie naujus mokesčius negalvoja, nes pernai priimta reforma jau padarė tai, ko reikėjo. Finansų ministras T. Valys sakė, kad sprendimai bus priimami įvertinus tarpinius reformos rezultatus. Yra ir kelias, nereikalaujantis naujų mokesčių: geriau surinkti esamus. Lietuvos PVM atotrūkis, tai yra skirtumas tarp priklausančio ir faktiškai sumokėto mokesčio, yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Valstybinė mokesčių inspekcija nuo praėjusių metų spalio jį mažina padedama TVF ekspertų. Tačiau jei išlaidos augs greičiau už pajamas, pasirinkimų lieka nedaug: didinti pajamas, mažinti kitas išlaidas arba skolintis toliau ir mokėti daugiau palūkanų.

Ką tai reiškia regionams

Savivaldybės didžiąją dalį pinigų gauna dviem keliais: joms tenka maždaug pusė šalyje surenkamo gyventojų pajamų mokesčio, o likusią dalį sudaro valstybės biudžeto dotacijos, kurių vien tikslinių kasmet skiriama per 2 mlrd. eurų. Abu šiuos dydžius kasmet nustato Seimas, tvirtindamas biudžetą. Kai valstybės biudžete pinigų trūksta, derybų dėl savivaldybių dalies erdvė siaurėja.

Palyginimas padeda suprasti mastą. 2027 metais skolos valdymui numatyta 1,03 mlrd. eurų. Tai daugiau, nei iš gyventojų pajamų mokesčio pagal Finansų ministerijos prognozę tais metais gaus Vilniaus miesto savivaldybė (883 mln. eurų), ir beveik septynis kartus daugiau nei Šiauliai (150 mln. eurų). Akmenės rajonui prognozuojama 29 mln., Ignalinos rajonui 22 mln. eurų. Kitaip tariant, valstybės palūkanų sąskaita jau prilygsta kelių dešimčių mažesnių savivaldybių metinėms pajamoms iš šio mokesčio.

Regionams tai svarbu dėl kelių priežasčių.

Investicijos. Keliai, mokyklų ir ligoninių remontas regionuose daugiausia finansuojami iš valstybės investicijų ir ES lėšų. Europos ekonomikos gaivinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ pinigai baigėsi, o dėl ES 2028–2034 metų biudžeto dar deramasi. Kai palūkanos ir gynyba pasiima didesnę biudžeto dalį, investicijos yra ta eilutė, kurią sumažinti politiškai lengviausia.

Pačių savivaldybių skola. Savivaldybių skola nedidelė, 2025 metų viduryje ji siekė apie 664 mln. eurų, o jų skolinimąsi riboja kasmet nustatomi limitai. Valstybės kontrolė yra pabrėžusi, kad griežtinant taisykles prie viešųjų finansų tvarumo turės prisidėti ir savivaldybės. Tai reiškia mažiau erdvės skolintis savo projektams.

Gynybos pinigai taip pat pasiekia regionus. Dalis skolintų lėšų išleidžiama ne Vilniuje. Rūdninkų karinis miestelis statomas Šalčininkų rajone, Vyriausybė šią savaitę valstybei svarbiu projektu pripažino 36 mln. eurų vertės Giraitės ginkluotės gamyklos plėtrą Kauno rajone, o Alytuje kuriasi gynybos pramonės įmonė. Tokie projektai reiškia darbo vietas ir užsakymus vietos verslui, tačiau jie tenka nedaugeliui savivaldybių.

Darbo rinka. TVF atskirai atkreipė dėmesį į regionus. Nors atlyginimai Lietuvoje kyla sparčiai ir laisvų darbo vietų netrūksta, kai kuriuose regionuose nedarbas išlieka didelis. Fondas siūlo daugiau investuoti į perkvalifikavimą ir švietimą, gerinti susisiekimą ir didinti įperkamo būsto pasiūlą didžiuosiuose miestuose, kad žmonės galėtų pasiekti darbo vietas arba persikelti arčiau jų. Čia slypi prieštaravimas: būtent tokioms investicijoms pinigų gali likti mažiau, kai didesnę biudžeto dalį pasiima palūkanos.

Šis klausimas taps dar aktualesnis artėjant 2027 metų kovo 7 dienos savivaldos rinkimams. Kandidatų pažadus verta vertinti atsižvelgiant į tai, kiek pinigų savivaldybėms iš tikrųjų liks kitų metų biudžete.

Kodėl padėtis nėra kritinė

Lietuvos skola tebėra viena mažiausių Europos Sąjungoje. 2025 metų pabaigoje ji sudarė 39,5 proc. BVP, kai Graikijos siekė 146 proc., Italijos 137 proc., Prancūzijos 116 proc. Mažiau už Lietuvą skolingos tik kelios šalys, tarp jų Estija (24 proc.) ir Danija (28 proc.).

Skolintojai Lietuva pasitiki. „Fitch Ratings“ balandį pakėlė reitingą iki A+ ir pabrėžė atsparų ekonomikos augimą bei fiskalinę drausmę. „S&P Global Ratings“, „Moody’s“ ir „Scope Ratings“ šiemet savo vertinimus patvirtino. SAFE paskola, pasak sutartį pasirašiusio tuomečio finansų ministro Kristupo Vaitiekūno, per dešimtmetį leis sutaupyti apie 250 mln. eurų palūkanų, palyginti su skolinimusi rinkoje.

Ekonomistų išvada panaši: svarbiausia ne tai, kiek Lietuva skolinga šiandien, o ties kuriuo lygiu skolos augimas bus sustabdytas.

Ko laukti artimiausiu metu

Spalio 8 dieną koalicijos taryba svarstys 2027 metų biudžetą. Spalio viduryje projektas turi būti pateiktas Seimui, ir tada paaiškės trys svarbiausi skaičiai: kiek bus skirta gynybai, koks numatomas deficitas ir kiek valstybė skolinsis kitąmet. Savivaldybėms svarbiausia bus eilutė, kurioje nurodyta joms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio dalis ir dotacijos.

Parengta 2026 m. spalio 7 d. pagal Finansų ministerijos, Valstybės kontrolės, Lietuvos banko, Tarptautinio valiutos fondo, Valstybės duomenų agentūros ir naujienų agentūrų duomenis. Prognozės gali keistis pateikus 2027 metų biudžeto projektą.