Leyen siūlo Kanadai ES asocijuotosios narės statusą
Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį iškėlė galimybę Kanadai tapti pirmąja 27 valstybių bloko „asocijuotąja nare“, siūlydama glaudesnį bendradarbiavimą technologijų, gynybos ir energetikos srityse Kanados lyderiui Markui Carney.
Strasbūre europarlamentarams U. von der Leyen pareiškė, kad Briuselis ir Otava, demokratijos, susiduriančios su „tarptautinėmis taisyklėmis grindžiamos sistemos skilimu“, turi glaudžiau bendradarbiauti.
„Norėčiau dirbti su jumis atveriant duris Kanadai tapti pirmąja asocijuotąja ES nare“, – sakė U. von der Leyen Kanados ministrui pirmininkui, dalyvavusiam jos metinėje kalboje Europos Parlamente, ir sulaukė plojimų atsistojus.
M. Carney siekia glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga, abiem pusėms bandant didinti atstumą nuo Jungtinių Valstijų, vadovaujamų prezidento Donaldo Trumpo.
Mark Carney
Kanados premjeras siekia sukurti „unikalų aljansą“ su 27 valstybių bloku, abiem ieškant būdų sumažinti priklausomybę nuo Jungtinių Valstijų.
Tai pirmasis užsienio vyriausybės vadovas, dalyvaujantis kasmetinėje „Pranešimo apie padėtį Europos Sąjungoje“ kalboje. Kitą mėnesį Monrealyje vyks ES ir Kanados aukščiausiojo lygio susitikimas.
U. von der Leyen pareiškė, kad atėjo laikas pereiti nuo prekyba grindžiamo bendradarbiavimo prie platesnio „aljanso ateičiai“ ir „pakelti santykius su Kanada į aukščiausią įmanomą lygį“.
„Mes dirbsime pažangios gamybos srityje. Sukursime technologijų aljansą. Integruosime gynybos pramonės bazes. Arktį paversime pavyzdiniu bendru projektu“, – teigė ji.
Kaip kitas bendradarbiavimo sritis ji paminėjo energetiką, svarbiausias naudingąsias iškasenas, baterijas, dirbtinį intelektą, kibernetinį ir ekonominį saugumą.
„Ši partnerystė nukreipta ne prieš ką nors kitą, o siekiant mūsų bendros stiprybės“, – pridūrė ji.

ES sutartyse nenumatyta galimybė tapti „asocijuotąja nare“. Tačiau šią idėją šiais metais Ukrainos atžvilgiu pirmasis iškėlė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.
Pagal šį planą, kurį Kyjivas, siekiantis pilnavertės narystės statuso, sutiko šaltai, Ukrainai būtų buvę leista dalyvauti bloko viršūnių susitikimuose ir turėti savo atstovą Europos Komisijoje.
Ji taip pat būtų gavusi naudos iš kai kurių ES biudžeto dalių, tačiau neturėtų pilnos balsavimo teisės.
JAV muitų tarifų ir Kinijos konkurencijos spaudžiami Briuselis ir Otava jau dabar glaudžiai bendradarbiauja.
Laisvosios prekybos susitarimas (CETA), kuriuo buvo panaikinti beveik visi muitai, padėjo padidinti prekybą prekėmis ir paslaugomis daugiau kaip 80 proc. nuo 2016 metų.
O šiais metais Kanada tapo pirmąja ES nepriklausančia šalimi, prisijungusia prie gynybos paskolų programos.
„Mes tikime, kad galia priklauso ne stipriausiems, turtingiausiems ar garsiausiai rėkiantiems, o mums visiems. Kad demokratijos turi laisvę rinktis, su kuo dirbti, – sakė U. von der Leyen. – Todėl jėgas vienijame savanoriškai.“