Dėl 3,8 proc. plūstamasi šiandien, o 2028 metais laukia 4,6 proc.: kas iš tikrųjų lemia Lietuvos deficitą

Dėl 3,8 proc. plūstamasi šiandien, o 2028 metais laukia 4,6 proc.: kas iš tikrųjų lemia Lietuvos deficitą

Seime pristačius 2027 metų biudžetą, aštriausios replikos skriejo dėl 3,8 proc. BVP siekiančio deficito — buvusi premjerė Ingrida Šimonytė finansų ministrui Taurimui Valiui mestelėjo repliką apie „išskirtinę nekompetenciją". Tačiau patys Finansų ministerijos skaičiai rodo, kad 2027-ieji — tik pradžia: 2028 metais valdžios sektoriaus deficitas turėtų pašokti iki 4,6 proc. BVP, o valstybės skola 2029 metų pabaigoje pasieks 54,3 proc. BVP. Kas lemia tokį šuolį ir ar ministras teisus, siūlydamas nedramatizuoti?

Kaltininkas — ne išlaidos, o pristatomi tankai

Leopard 2A8

Paradoksas tas, kad 2028 metų deficito šuolio beveik nelemia naujos išlaidos. Jį lemia statistika. Pagal Europos sąskaitų sistemos (ESA 2010) metodiką gynybos išlaidos į apskaitą įrašomos ne tada, kai sumokami avansai, o tada, kai įsigyta technika faktiškai perduodama Lietuvai naudotis. Skirtumas tarp sumokėtų avansų ir tais metais gautos technikos vertės vadinamas statistine korekcija — būtent jos svyravimas, Finansų ministerijos teigimu, paaiškina didžiausią dalį skirtumo tarp 2027 ir 2028 metų deficitų.

O 2028-aisiais į Lietuvą atvažiuos brangiausia technika. Pirmasis „Leopard 2A8" tankas turėtų būti pristatytas 2028 metų pradžioje (sutartis — 950 mln. eurų už 44 tankus, avansas — 461 mln. eurų), nuo 2027 metų atkeliauja antroji savaeigių haubicų „CAESAR Mk II" partija (30 vienetų už 252 mln. eurų), 2028–2032 metais — oro gynybos sistemų „RBS 70 Bolide" raketos už 325 mln. JAV dolerių. Kol technika gamykloje — biudžetas atrodo geriau; kai tik ji perkeliama per sieną, deficitas „pablogėja", nors pinigai jau seniai sumokėti. Gynybos pirkinius iš dalies dengia ir ES SAFE paskola — 6,375 mlrd. eurų.

Skola: palūkanoms — 2 mlrd. eurų per metus

Tikresnis vaizdas matyti skolos eilutėje. 2027 metais Vyriausybė planuoja skolintis apie 10,5 mlrd. eurų, iš jų 4,2 mlrd. — senai skolai grąžinti. 2028 metais vien skolai grąžinti reikės 5,21 mlrd. eurų — daugiau nei visas 2027 metų Krašto apsaugos ministerijos biudžetas (4,8 mlrd. eurų). Palūkanų našta auga nepaliaujamai: 2026 metais — 1,03 mlrd. eurų, 2027 metais — 1,39 mlrd., 2028 metais — 1,69 mlrd., o 2029 metais — jau 2,04 mlrd. eurų (1,9 proc. BVP). „Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis primena kodėl: Lietuva šiandien skolinasi už maždaug 4,5 proc., nors 2021 metais skolinosi už mažiau nei 1 proc., todėl skolos aptarnavimas per kelerius metus išaugo nuo mažiau nei 250 mln. eurų iki daugiau nei milijardo. Jo vertinimu, didesnis nei 3 proc. deficitas turi būti tik laikinas, o pirmiausia peržiūrėti reikia išlaidas, o ne didinti mokesčius.

ES kontekstas: išimtis yra, bet lankstumas jau išsemtas

Formalia prasme Lietuva Mastrichto ribos kol kas „nepažeidžia": ES Taryba 2025 metų liepą Lietuvai, kaip ir dar 17 šalių, aktyvavo nacionalinę išimties sąlygą — dėl gynybos išlaidų nuo deficito trajektorijos leidžiama nukrypti iki 1,5 proc. BVP kasmet iki 2028 metų. Ministras T. Valys deficitą teisina ir tuo, kad ES vidurkis 2027 metais sieks 3,6 proc. BVP, o 3 proc. ribą viršys apie 12 valstybių — Lenkijos deficitas prognozuojamas 6,3 proc., Prancūzijos — 5,7 proc., Estijos — 4,8 proc. Tačiau yra niuansų. Europos Komisijos atstovybės vertinimu, Lietuva visą 1,5 proc. BVP lankstumą išnaudos jau iki 2026 metų pabaigos, o pats biudžeto projektas pripažįsta, kad 2027 metais pažeidžiama ir grynųjų išlaidų augimo riba (planuojama 7,8 proc. vietoje leistinų 4,8 proc.). Be išimties skaičiuojamas deficitas būtų dar didesnis: Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis 2027 metų 4,8 proc. rodiklį vadina „tikruoju deficitu". Valstybės kontrolė, atliekanti fiskalinės institucijos funkcijas, perspėja, kad deficitas tampa „ne laikinu, o vidutinio laikotarpio reiškiniu" — jį kelia ne tik gynyba, bet ir pensijų indeksavimas bei algų didinimas be tvarių pajamų šaltinių, — ir prognozuoja skolą iki 55,3 proc. BVP 2029 metais.

Ginčas Seime: „nekompetencija" prieš „žmonių biudžetą"

Opozicijos kritika Seime buvo plati. „Nemuno aušros" atstovas Aidas Gedvilas klausė, kodėl biudžetas juda „žmonių skurdinimo kryptimi", liberalas Simonas Gentvilas — kodėl valstybė netaupo būsimoms krizėms, konservatorius Mindaugas Lingė abejojo, koks deficitas bus iš tiesų. I. Šimonytė ministrui priekaištavo ir dėl to, kad šiemet planuojamas deficitas — didesnis, nei buvo numatyta, nors istoriškai faktinis deficitas visada būdavo mažesnis už planuotą. T. Valys atsakė replika į repliką: kai kompetenciją vertina žmogus, kuris, galėdamas skolintis už mažiau nei 3 proc., skolinosi už 8–9 proc., „tiesiog nesinori daugiau apie kompetencijas komentuoti". Ministro argumentai: faktinis deficitas dažnai būna mažesnis už prognozuojamą, skola po 2030 metų turėtų mažėti, kai baigsis didžiausi pirkimai, o gynybai skirti 5 proc. BVP — daug ambicingiau nei daugumos NATO šalių, kurios dalį šio rodiklio dengia negynybine infrastruktūra. Valdančiųjų socialdemokratė Jūratė Zailskienė projektą pavadino „žmonių biudžetu": vidutinė senatvės pensija 2027 metais augs apie 78 eurais (10,4 proc.) iki 825 eurų, minimali alga — iki 1 245 eurų neatskaičius mokesčių, mokytojų atlyginimai — 92–130 eurų į rankas. Prezidentas Gitanas Nausėda deficitą yra pavadinęs neišvengiama gynybos stiprinimo kaina, o ES gynybos komisaras Andrius Kubilius reikalauja aiškaus deficito mažinimo plano.

Kas toliau

Kredito reitingų agentūros kol kas ramios: „Moody's" Lietuvai laiko A2, „S&P" — A+, „Fitch" šių metų balandį reitingą net pakėlė iki A+. Bet kontrastas arti: rugsėjį „Moody's" sumažino Lenkijos reitingą būtent dėl chroniškų 7 proc. siekiančių deficitų. Lietuvos trajektorija — 3,3 proc. deficito šiemet, 3,8 proc. kitąmet, 4,6 proc. 2028-aisiais ir 3,9 proc. 2029-aisiais — reiškia, kad sugrįžimas žemiau 3 proc. ribos nukeltas už šios kadencijos horizonto, o ar 2029 metų „pagerėjimas" įvyks, priklausys nuo to, ar technikos pristatymai tikrai baigsis, ar juos pakeis nauji pirkimai. Finansų ministerijos skaičiavimais, vien 2028 metų pajamų priemonės — papildomas NPD, kreditas tėvams, spartesnis turto nusidėvėjimas — biudžetui kainuos dar apie 167 mln. eurų. Kitaip tariant, ginčas dėl 3,8 proc. yra ginčas dėl skaičiaus, kuris netrukus atrodys kukliai.