Lietuviai atvėrė pinigines: vartojimas grįžo į „gerų laikų“ lygį
Lietuviai leidžia kaip „gerais laikais“ Lietuvos gyventojų vartojimas šią vasarą grįžo į lygį, primenantį laikotarpį iki pandemijos – žmonės išleidžia panašią savo pajamų dalį kaip vadinamaisiais „gerais laikais“. Stiprus vartojimas tapo vienu svarbiausių šalies ekonomikos augimo variklių ir prisidėjo prie geresnių šių metų prognozių.
„OP Corporate Bank“ dabar tikisi, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas šiemet augs 3,2 proc., nors dar birželį prognozuotas 2,6 proc. augimas. Kartu padidinta ir infliacijos prognozė – nuo 4,5 iki 5 proc.
Gyventojų išlaidas palaiko augančios realiosios pajamos, didėjantis darbo užmokestis ir iš pensijų fondų atsiimtos lėšos. Banko duomenimis, vartojimo apimtys, pašalinus sezoniškumo įtaką, jau beveik pasiekė 9 mlrd. eurų per ketvirtį.
Vartojimas tempia ekonomiką į priekį
Banko ekonomistai pažymi, kad stipri vidaus paklausa šiuo metu padeda atsverti silpnėjantį eksportą ir leidžia Lietuvos ekonomikai išlaikyti spartų augimo tempą.
„Lietuvos ekonomikos augimas įsivažiavo, vartojimas auga, nors eksportas lėtėja. Vis dėlto Lietuva jau septintus metus išlaiko sparčiausią augimą tarp Baltijos šalių“, – pranešime cituojamas „OP Pohjola“ grupės vyresnysis ekonomistas Joona Widgren.
Gyventojų norą daugiau išleisti rodo ne tik bendros vartojimo apimtys, bet ir didesnė tam skiriama pajamų dalis.
„Šią vasarą Lietuvos gyventojai vartojimui išleido tokią dalį savo pajamų, kiek išleisdavo „gerais laikais“ iki pandemijos – laikotarpiu tarp 2010–2020 metų“, – teigia „OP Corporate Bank“ Lietuvos filialo vadovė Leda Iržikevičienė.
Vis dėlto bankas vertina, kad dabartinis vartojimo pagyvėjimas gali būti laikinas ir kitąmet jo įtaka ekonomikos augimui turėtų susilpnėti.
Kitąmet ekonomika turėtų pristabdyti
2027 metais Lietuvos ekonomikos augimas, banko vertinimu, turėtų sulėtėti iki 2 proc. Anksčiau kitų metų prognozė siekė 2,5 proc.
Infliacija kitąmet taip pat turėtų mažėti ir siekti apie 3 proc., nors birželį buvo prognozuojamas 2,5 proc. kainų augimas.
Lėtesnį ekonomikos tempą gali lemti ne tik silpnesnis vartojimas, bet ir prastėjanti eksporto situacija. Po stiprios metų pradžios gamybos apimtys Lietuvoje mažėja, todėl išorės paklausa šalies ūkiui gali suteikti mažiau impulso.
Kitose Baltijos šalyse šiemet prognozuojamas kuklesnis augimas. Latvijos BVP turėtų didėti 2,5 proc., o Estijos – 2,3 proc. Kitąmet Latvijai numatomas 3 proc., Estijai – 2,5 proc. ekonomikos augimas.
Kiti bankai taip pat prognozuoja lėtesnį augimą
Panašias Lietuvos ekonomikos perspektyvas mato ir kiti didieji bankai. Dar rugpjūčio pabaigoje „Swedbank“ bei SEB skelbė, kad šiemet šalies ekonomika turėtų augti apie 3 proc., o kitąmet tempas sulėtėti iki maždaug 2,1–2,3 proc. Tai rodo, kad, nepaisant gana stiprių šių metų rezultatų, kitų metų perspektyvos vertinamos atsargiau.
SEB ekonomistas Tadas Povilauskas tuomet aiškino, kad pirmojo pusmečio BVP duomenys buvo kiek silpnesni, nei tikėtasi, tačiau šalies ekonomika vis dar išlieka stipri. Augimą palaiko didėjančios gyventojų pajamos, sparčiai kylantis darbo užmokestis ir iš antrosios pensijų pakopos atsiimtos lėšos.
Vis dėlto daugiau neapibrėžtumo kelia eksportas, energetikos išteklių kainos ir galimas infliacijos sugrįžimas. SEB taip pat prognozuoja, kad po dvejus metus trukusio spartaus būsto rinkos augimo aktyvumas turėtų išlikti, tačiau kainų kilimo tempas pamažu nurimti.
Nuotraukos (2)
