„Politinis reketas“ ar derybos? Koalicijos partneriai grasina nebalsuoti už biudžetą, kuriame trūksta pinigų vidaus saugumui

Gynybai – penki procentai BVP ir daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų, o policijai, ugniagesiams ir kitoms vidaus tarnyboms – mažėjantis finansavimas. Taip kitų metų biudžeto projektą mato dalis valdančiosios daugumos. „Valstiečiai“ ir demokratai neslepia: jei projektas nebus iš esmės pakeistas, socialdemokratams gali pritrūkti balsų jam priimti. „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ apie tai ginčijosi trys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete dirbantys politikai.

Laidoje, kurią vedė žurnalistas Rimvydas Paleckis, kalbėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Dainius Gaižauskas, buvęs premjeras ir buvęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis bei socialdemokratas Audrius Radvilavičius, komitete pavaduojantis krašto apsaugos ministrą Robertą Kauną. Pokalbis transliuotas spalio 22 dieną, praėjus dviem dienoms po to, kai finansų ministras Taurimas Valys pristatė Seimui 2027 metų biudžeto projektą.

Ką numato biudžeto projektas

Pagal Vyriausybės pateiktą projektą, valstybės biudžeto pajamos kitais metais su ES lėšomis sieks 22,2 mlrd. eurų, išlaidos – 27,9 mlrd. eurų. Gynybai numatyta daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP. Valdžios sektoriaus deficitas planuojamas 3,8 proc. BVP – daugiau nei Mastrichto kriterijus leidžia (3 proc.), o skola 2027 metais turėtų pasiekti 48,2 proc. BVP. Statutinių pareigūnų atlyginimai į rankas didėtų 7,5 procento.

Socialdemokratai savo projektą grindžia tuo, kad saugumas neapsiriboja kariuomene. „Gynyba yra būtinybė. Tačiau socialdemokratams saugumas tuo nesibaigia“, – teigė Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė. Projekte numatyta 715 mln. eurų pensijoms didinti ir 150 mln. eurų šeimų paketui. Būtent šioje vietoje koalicijos partneriai ir mato spragą: anot jų, socialinei apsaugai dėmesio skirta, o vidaus saugumui – ne.

„Valstybė negali būti stipri iš išorės ir silpna iš vidaus“

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Dainius Gaižauskas

D. Gaižauskas, kuris prieš laidą viešai pareiškė nebalsuosiąs už biudžetą, jeigu šis nebus iš esmės pakoreguotas, savo kritiką išdėstė dviem kryptimis.

Pirmoji – turinys. Anot jo, pasirengimui atremti išorės grėsmes biudžete pinigų netrūksta, tačiau vidaus saugumui – policijai, ugniagesiams, FNTT, Specialiųjų tyrimų tarnybai, muitinei – lėšų mažėja ir šiais, ir ateinančiais metais. „Nuo išorės grėsmių mes dar tik ruošiamės gintis, bet vidaus saugumą reikia stiprinti jau dabar, nes viduje jau vyksta ir hibridinės atakos, ir sabotažai, ir kibernetiniai dalykai“, – sakė politikas. Jo skaičiavimu, išorės gynybai tenka 17–18 proc. viso biudžeto, o vidaus saugumui – apie 3 proc. Kaip pavyzdį jis pateikė pirmosios grandies policijos pareigūnų atlyginimus: anot D. Gaižausko, jie į rankas gauna apie 900 eurų ir tik su naktinių valandų priedais pasiekia tūkstantį.

Antroji kryptis – procesas. D. Gaižauskas teigė, kad socialdemokratai biudžetą rengė vieni, o koalicijos partnerius sukvietė tik tam, kad praneštų apie jau parengtą projektą. Pasak jo, spalio pradžioje koalicijos taryboje partijų pirmininkai susitarė, kad svarbūs projektai bus derinami, tačiau su biudžetu „gavosi dar baisiau“. Būtent čia jis ir pavartojo frazę, davusią pavadinimą visai laidai: tai, anot jo, „nauja politinio reketo forma“, kai didžiausias partneris tikisi, kad mažesnieji vis tiek balsuos, nes „kur jūs dingsit, mažučiai“.

Panašiai kalba ir kiti koalicijos partneriai. Demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnė Agnė Širinskienė LRT teigė, kad per dešimt metų Seime pirmą kartą mato, kaip vienas koalicijos partneris, nesitardamas su niekuo, priima tokius sprendimus. Buvęs premjeras Algirdas Butkevičius pranešė, kad demokratai balsuos laisvai ir dalis jų projekto nepalaikys.

Socialdemokratas: biudžetas – ne šventasis raštas

Socialdemokratas Audrius Radvilavičius

A. Radvilavičius su kritika sutiko tik iš dalies. Jis pritarė, kad išorės ir vidaus saugumas turi būti planuojami kartu, ir pateikė pavyzdį: įvykus oro erdvės incidentui, viena institucija turi grėsmę aptikti, kitos – ją įvertinti, o civilinės tarnybos – perspėti gyventojus ir organizuoti pagalbą. Visą šią grandinę, anot jo, biudžetas turi finansuoti.

Ar biudžetas su partneriais buvo derintas, socialdemokratas atsakyti negalėjo – teigė neturintis tam įgaliojimų, nes nėra Vyriausybės narys. Jis priminė premjero Mindaugo Sinkevičiaus žodžius, kad biudžetas „nėra šventasis raštas“ ir dar gali būti koreguojamas. A. Radvilavičius pripažino, kad pagal dabartinį projektą viešajam saugumui 2029 metais numatyta 75,2 mln. eurų, arba 8,2 proc., mažiau nei 2027 metais. Tačiau, jo teigimu, tai savaime neįrodo, kad tarnybų pajėgumai mažės: skirtumą gali lemti pasibaigiantys projektai ar laikinos išlaidos, o Vyriausybė turėtų tai aiškiai paaiškinti.

Laidos pabaigoje A. Radvilavičius pripažino, kad partnerių signalai apie nepalaikymą kelia nerimą, tačiau išreiškė įsitikinimą, kad „bendras sprendimas bus rastas“, nes koalicijos užduotis ir yra susitarti.

S. Skvernelis: „Mums pardavė 5 procentų iliuziją“

Saulius Skvernelis

Buvęs premjeras S. Skvernelis, pats ne vieną biudžetą rengęs ir priėmęs, skeptiškai vertino viltis, kad per likusias savaites projektas iš esmės pasikeis. „Kolegos, nebūkim naivūs. Iš esmės nuo pirmo projekto nelabai kas skiriasi iki priėmimo“, – sakė jis. Korekcijos, anot jo, paprastai siekia vos kelis milijonus.

Jis taip pat kėlė klausimą, ar didelis gynybos finansavimas savaime reiškia didesnį saugumą. „Taip jau bus antri metai, kai 5 proc. Ar mes esam saugesni? Ne, mums pardavė iliuziją“, – teigė S. Skvernelis. Anot jo, jeigu Krašto apsaugos ministerija negali laiku panaudoti skirtų lėšų, nes reikiamos ginkluotės tiesiog nėra rinkoje, dalį jų laikinai reikėtų nukreipti vidaus reikalų sistemai. Didžiausia jos bėda, sakė politikas, – žmonių trūkumas policijoje ir ugniagesių komandose: „Jeigu žmonių trūksta, vadinasi, auga krūviai. Jeigu auga krūviai, darbo kokybė kitokia.“

S. Skvernelis priminė ir savo kaip premjero patirtį: nors daugumą tuomet sudarė 67–69 Seimo nariai, už biudžetą balsuodavo apie 90. „Tai yra kasdienis premjero darbas“, – sakė jis. Pasak jo, jei „valstiečiai“ ir demokratai balsuos už dabartinį projektą, jie prisiims atsakomybę ir už 2028–2029 metų viešuosius finansus, kai, anot jo, vien palūkanoms reikės apie 2 mlrd. eurų. Todėl partneriai turi teisę reikalauti, kad būtų atsižvelgta ir į jų prioritetus.

Ar galima perkelti nepanaudotus gynybos pinigus?

Ilgiausiai diskutuota apie tai, ką daryti su lėšomis, kurių Krašto apsaugos ministerija nespėja panaudoti. A. Radvilavičius aiškino, kad gynybos pirkimai – ilgalaikiai: daugiametės sutartys turi savo mokėjimo grafikus, o viešieji pirkimai užtrunka. Jis priminė, kad Seime pristatytas Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektas, pagal kurį gynybos pirkimų procedūros trumpėtų nuo 33 iki 17 dienų, o skubiais atvejais – iki 14 dienų.

D. Gaižauskas tvirtino, kad jo frakcija pateikė net keturis variantus, kaip nepanaudotas lėšas nukreipti vidaus saugumui. Jis rėmėsi 2025 metų NATO viršūnių susitikime Hagoje priimtu sprendimu: iš 5 proc. BVP įsipareigojimo 3,5 proc. skiriama tiesioginei gynybai, o iki 1,5 proc. galima skirti su saugumu susijusioms investicijoms, įskaitant atsparumą ir viešąjį saugumą.

S. Skvernelis pasiūlė paprastesnį kelią, kuriam nereikėtų keisti biudžeto eilučių. Krašto apsaugos sistema pati galėtų nupirkti, pavyzdžiui, neperšaunamas liemenes ir perduoti jas vidaus reikalų sistemai panaudos teise, o šiai sutaupytas lėšas panaudoti kitiems poreikiams. A. Radvilavičius tokį sprendimą pavadino „svarstytinu“.

Dėl paspartintų pirkimų nuomonės išsiskyrė aštriausiai. D. Gaižauskas perspėjo, kad supaprastinus procedūras ir nesustiprinus antikorupcinės priežiūros ministras rizikuoja atsidurti teisėsaugos akiratyje. S. Skvernelis pritarė, kad rizika didelė, ir priminė Lenkiją, kur dabartinė valdžia teisia buvusius už pirkimus atsakingus pareigūnus. A. Radvilavičius atsakė, kad gaila, jog kaltų pradedama ieškoti dar nieko neįvykus: supaprastinimas skirtas tam, kad reikalingi pirkimai vyktų greičiau, o saugiklius komitetas numatys atsižvelgdamas į Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadą.

Kas toliau

Pirmasis biudžeto projekto svarstymas Seime numatytas lapkričio 19 dieną, antrasis – gruodžio 1-ąją. Antrojo svarstymo metu bus nustatyta ir priėmimo data. Premjeras M. Sinkevičius LRT sakė norintis tikėti, kad sprendimas vis dėlto bus priimtas, ir vylėsi partnerių paramos. Partneriai savo ruožtu laukia ne pavienių pataisų, o politinio susitarimo dėl prioritetų. Be vidaus saugumo, jiems svarbus ir vaiko priežiūros išmokų pakeitimų terminas: Vyriausybė siūlo juos įgyvendinti nuo 2028 metų, o „valstiečiai“ – jau 2027-aisiais.

Kitaip tariant, kitas mėnuo parodys, ar tai, ką D. Gaižauskas vadina „politiniu reketu“, yra įprastos derybos, kurių pabaigoje partneriai susitaria, ar pirmas atvejis, kai biudžetą teks iš esmės perrašyti vien todėl, kad be mažųjų partnerių jam neužtenka balsų.

Pastaba. Laidos dalyvis S. Skvernelis šiuo metu yra Seimo narys be frakcijos ir laidoje pristatytas kaip mišrios Seimo narių grupės atstovas. 2026 metų balandį jis sustabdė narystę Demokratų sąjungoje „Vardan Lietuvos“ ir atsistatydino iš jos pirmininko pareigų. Tai įvyko po to, kai Generalinė prokuratūra paprašė panaikinti jo teisinę neliečiamybę ikiteisminiame tyrime dėl galimo kyšininkavimo. Byla teisme neišnagrinėta, todėl S. Skvernelis laikomas nekaltu, kol jo kaltė neįrodyta įstatymų nustatyta tvarka.