Premjerė: šiandien laimės ta šalis, kuri tiksliai ir laiku prisitaikys prie besikeičiančios geopolitikos situacijų
Premjerė Inga Ruginienė sako, kad Lietuva geba sėkmingai prisitaikyti prie kintančios geopolitinės situacijos ir augančių grėsmių.
„Šiandien laimės ta šalis, kuri sugebės greitai adaptuotis prie šių dienų besikeičiančių realijų, kuri sugebės tiksliai ir laiku perskaityti geopolitines žinutes. Tai tą mes iš tikrųjų demonstruojame ir darome“, – žurnalistams pirmadienį Zapyškyje sakė Vyriausybės vadovė.
„Laisvė nėra duotybė: negali užmigti, bet turi būti nuolatinės parengties būsenoje. Džiugu, kad esame stipraus NATO aljanso nariai ir čia mes esame ne vieni“, – kalbėjo ji.
Taip ji kalbėjo Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pareiškus, jog jo nuomone, Rusija riboja prieigą prie socialinių tinklų siekdama užkirsti kelią neramumams, jei būtų paskelbta visuotinė mobilizacija naujam dideliam puolimui prieš Ukrainą arba atakai prieš kurią nors iš Baltijos šalių.
Tokį V. Zelenskio komentarą, išsakytą sekmadienį vakare televizijos parodytame interviu, cituoja portalas „Ukrainska Pravda“.
I. Ruginienė pabrėžė, kad Rusijos ir Baltarusijos keliamos grėsmės nėra naujiena Lietuvai, prieš šalį taikomos įvairios provokacijos.
„Visiškai suprantame, kokioje mes geografinėje zonoje gyvename ir kad (...) su karu Ukrainoje realybė ir į Baltijos šalis atėjo kitokia. (...) Dėl to nuo praeitų metų maksimaliais pajėgumais greitiname visus procesus, tiek gynybos planų prasme, įsigijimų prasme perdėliojame prioritetus, nes tie planai, kurie kažkada buvo sudėlioti, tai matyt jie yra keistini“, – kalbėjo premjerė.
„Šiais metais NATO saugumo planas bus atnaujintas pagal šių dienų realijas ir mes, kaip Lietuva, skiriame didžiulį prioritetą oro gynybai, nes matome, kokie karai yra už sienos ir tam mes turime tikrai ruoštis“, – pridūrė ji.
Kaip rašė BNS, pernai NATO Hagos viršūnių susitikime Aljanso narės įsipareigojo iki 2035 metų gynybai ir saugumui skirti ne mažiau kaip 5 proc. BVP, šias išlaidas išskaidant į dvi dalis: tiesioginiams gynybos poreikiams skiriant 3,5 proc. ekonomikos dydžio, o 1,5 proc. – susijusiems projektams, pavyzdžiui, kariniam mobilumui.
Lietuva šiais metais gynybai skiria 5,38 proc. BVP. Vis tik dalis NATO narių neskuba didinti gynybos išlaidų ir išlaiko 2 proc. BVP ribą.
Išaugęs gynybos biudžetas skiriamas kariuomenės divizijai vystyti, ginkluotei įsigyti bei sąjungininkų kariams priimti.
Sparčiau didinti išlaidas gynybai NATO ėmėsi dėl augančios Rusijos grėsmės, Kremliaus pajėgoms 2022 metais įsiveržus į Ukrainą.
