Malinauskas apie KRS: šypsena nuo stendų ir įstrigę Santaros klinikų projektai

Tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas savo „YouTube“ kanalo epizode, paskelbtame lapkričio 1 dieną, ėmėsi dviejų temų. Pirmoji – verslininkas Paulius Grigas ir jo statybų bendrovė KRS: brangi reklamos kampanija su šūkiu apie asmeninę atsakomybę, o šalia jos – vėluojantys ir brangstantys valstybės projektai Santaros klinikose. Antroji – „Facebook“ grupės, kuriose dirbtinio intelekto sugeneruotais vaizdais spaudžiama žmonėms ašara ir renkami pinigai į vieną asmeninę sąskaitą.

Šypsena nuo stendų

Pastaruosius mėnesius Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gatvėse, autobusų stotelėse ir portaluose šypsosi bendrovės KRS vadovo Pauliaus Grigo, iš JAV grįžusio verslininko, veidas su šūkiais apie pragmatizmą, patriotizmą ir statybas ateities kartoms. S. Malinausko teigimu, į savo atpažįstamumą verslininkas investavo apie 100 tūkst. eurų. Pats P. Grigas interviu aiškino, kad kampanija kuria įmonės kaip patrauklaus ir atsakingo darbdavio įvaizdį, o savo veidą ant plakato jis uždėjęs sąmoningai: „Aš asmeniškai prisiimu atsakomybę už šią įmonę. Jeigu kas bus blogai – mane kaltinkit.“ Viename pokalbyje jis svarstė, kad galėtų būti didelio miesto meru ar net premjeru.

S. Malinauskas šią kampaniją vadina reklaminiu „spamu“. Jo skaičiavimu, nors interviu su P. Grigu rodomi įvairiose žiniasklaidos priemonėse, daugumos jų peržiūros – vos keli tūkstančiai, o verslininko „Instagram“ paskyrą seka 263 žmonės. S. Malinauskas pasakoja, kad pasirodžius reklamai į jį ėmė kreiptis žmonės, pasakodami apie problemas su P. Grigo verslu, tačiau viešai kalbėti niekas nesutiko – bijota prarasti galimybę atgauti skolas. Temos ėmėsi tik tada, kai gavo, jo žodžiais, konkrečius skaičius ir dokumentus.

Du įstrigę Santaros klinikų projektai

Pasak S. Malinausko, KRS obligacijų emisijos dokumentuose nurodoma, kad iš maždaug 299 mln. eurų projektų portfelio net 222 mln. eurų sudaro viešojo sektoriaus užsakymai, o didžiausi iš jų – Santaros klinikų infekcinių ligų korpusas ir pažangiosios terapijos centras, kartu verti daugiau nei 54 mln. eurų, arba beveik ketvirtadalio viso portfelio. Tie patys dokumentai investuotojams pabrėžia, kad dirbant su valstybe neatsiskaitymo rizika maža, o sutartis galima indeksuoti. Tačiau, tinklaraštininko teigimu, apie tai, kokioje padėtyje šie projektai atsidūrė, juose neužsimenama.

Infekcinių ligų korpusas. S. Malinausko pateiktais duomenimis, rangos sutartis su KRS pasirašyta 2025 metų liepos 25 dieną. Jos vertė – 46,17 mln. eurų, o korpusas turi būti pastatytas iki 2026 metų gruodžio 30-osios. Statybvietė perduota 2025 metų rugpjūčio 1-ąją, ir per 90 dienų, iki lapkričio 1-osios, KRS turėjo parengti darbo projektą. Žurnalisto teigimu, jis neparengtas iki šiol: rangovas aiškina, kad techninis projektas prastas ir jį reikia keisti, todėl nusikelia terminai, o kaina jau išaugo apie 6 mln. eurų. Kalbama, kad statybos užtruks iki 2027 metų, o kol kas atlikta mažiau nei ketvirtadalis darbų. S. Malinausko žiniomis, KRS skirta apie 100 tūkst. eurų bauda, kurią bendrovė ginčija.

Pažangiosios terapijos centras. Sutartis pasirašyta 2024 metų rugsėjo 30 dieną, centras, kainuosiantis apie 24 mln. eurų, turėjo būti baigtas iki 2025 metų pabaigos. Terminai keletą kartų nukelti, o šių metų gegužės 29 dieną pasirašytame darbų perdavimo ir priėmimo akte, pasak tinklaraštininko, užfiksuota nebaigtų darbų ir defektų už maždaug 1,68 mln. eurų. KRS juos pripažino ir įsipareigojo pašalinti, tačiau, S. Malinausko teigimu, iki šiol to nepadarė, ir nė viena inžinerinė sistema dar nėra visiškai išbandyta. Nuo liepos Santaros klinikos bendrovei skaičiuoja delspinigius, kuriuos ši ginčija.

Žurnalistas atkreipia dėmesį, kad bent viename iš projektų naudojamos ir Europos Sąjungos lėšos, kurias pažeidus susitarimus galima prarasti. Nutraukti sutartį įpusėjus tokio dydžio statyboms taip pat sunku – tektų bylinėtis ir iš naujo skelbti pirkimą.

Ką atsako P. Grigas

Epizode parodytose interviu ištraukose P. Grigas į klausimus apie skolas atsakė, kad tiekėjams įmonė skolinga visada, nes šie nuolat kažką tiekia, o skundžiasi „visą laiką visi“ – tai, jo žodžiais, normalu augančiam verslui. Jis taip pat teigė, kad iš bankų skolintis „techniškai nebeįmanoma“, todėl įmonė finansuojasi obligacijomis, o nepalankias paskalas sieja su konkurentais, nepatenkintais, kad KRS „atėmė jų rinkos dalį“.

S. Malinauskas su tuo nesutinka: anot jo, skirtumas didelis, kai skundžiasi konkurentai ir kai skundžiasi valstybės užsakovai bei paties rangovo pasirinkti subrangovai. Bankai, tinklaraštininko teigimu, atsisako skolinti tik tada, kai mato per didelę riziką. Labiausiai jį neramina tai, kad bendrovė, vėluojanti vykdyti esamus įsipareigojimus, toliau laimi naujus viešuosius pirkimus ir platina obligacijas. Kaip pavyzdį, kuo tokia rizika gali baigtis, jis priminė spalio 19 dienos naujieną: Vilniaus universitetas nutraukė beveik 33 mln. eurų vertės Chemijos ir geomokslų fakulteto statybos sutartį su kita bendrove – „Veikmės statyba“ – dėl sustojusių darbų ir subrangovų skundų dėl neatsiskaitymo.

„Prašau sutvarkyti Santaros klinikų projektus, nesiteisinti, neaiškinti, kad projektai blogi, neieškoti, ant ko permesti atsakomybę. Jūs kaip generalinis rangovas pasirašėte dvi sutartis, abi pradelstos“, – kreipiasi į verslininką tinklaraštininkas.

Visi aukščiau pateikti duomenys apie sutartis, baudas ir darbų eigą remiasi S. Malinausko epizodu ir jo šaltiniais. Bendrovės KRS ir P. Grigo komentaro šiais klausimais epizode nėra. Jei bendrovė pateiks savo poziciją, ją mielai paskelbsime.

Antra tema: parama, kurios gavėjai neegzistuoja

Antrąją epizodo temą S. Malinauskas parengė kartu su Arnu iš „YouTube“ kanalo „Trečia lentyna“. Kalbama apie „Facebook“ grupes ir puslapius, kurių kai kurie gyvuoja jau daugiau nei dešimtmetį, o sekėjų skaičius siekia nuo 7 iki 18 tūkstančių. Juose skelbiami dirbtinio intelekto sugeneruoti vaizdai: plikai nukirpta mergaitė ligoninės palatoje su užrašu „Rytoj mano paskutinė chemoterapija“, motina su neįgaliu kūdikiu, ką tik nuo vėžio pasveikusi moteris, dešimt valandų dirbantys chirurgai, vaikų „išdrožti“ dirbiniai. Po tokiais įrašais – šimtai užuojautos komentarų, o prie kai kurių – prašymai paaukoti.

Pasak autorių, visuose šiuose puslapiuose nurodoma ta pati asmeninė banko sąskaita, priklausanti senyvai sunkiai sergančiai moteriai, apie kurią žiniasklaida rašė ne kartą. Grupėse buvo net įvestas „metinis nario mokestis“ – po 5 eurus. Dar daugiau: puslapiuose naudojamos ir tikrų žmonių nelaimės. Pavyzdžiui, sunkiai sergančios jaunos lietuvės nuotrauka, kai visa Lietuva rinko pinigus jos gydymui, buvo paskelbta su šios sąskaitos numeriu. Prisidengta ir žinomų paramos akcijų pavadinimais, nors pinigai keliavo į tą pačią asmeninę sąskaitą.

Paklausta „Trečios lentynos“ autoriaus, moteris iš pradžių tvirtino, kad grupes administruoja pati ir kartais naudojasi dirbtiniu intelektu, nes jai tai patinka, o vėliau – kad tai esą „kažkokių Kauno berniukų“ darbas ir kad dalis grupių iš jos pavogtos. S. Malinauskas klausia: jei grupes pavogė kiti, kodėl juose ir toliau nurodoma būtent jos sąskaita? Žurnalisto vertinimu, kai žmonės aukoja manydami, kad padeda vienam, o pinigai atitenka kitam, tai jau ne etikos klausimas, o galimas teisės pažeidimas.

Pagrindinė epizodo pamoka – paprasta: pamatę jausmus ypač stipriai užkabinantį vaizdą su prašymu paaukoti, pasitikrinkite du kartus. Nuotrauka gali būti netikra, jos kontekstas – pakeistas, o nelaime gali naudotis visai kiti žmonės.