Lietuvos regionai: brangiausias šildymas – Panevėžyje, teismo smūgis – Šiaulių valdžiai, etikos tyrimas – Kauno merui

Spalio trečioji savaitė regionams atnešė tris dideles temas: šildymo kainų žemėlapį, kuriame brangiausias didmiestis už pigiausią moka daugiau nei trečdaliu brangiau; teismų ir etikos institucijų sprendimus, prastinančius dviejų didmiesčių valdžios padėtį; ir stambias investicijas – nuo 110 mln. eurų Vilniaus autobusams iki 110 mln. eurų Tauragės žaliajai programai. Žemiau – kas vyksta kiekviename regione, kur bręsta konfliktai ir ko laukti artimiausiomis savaitėmis.

Vilnius: 110 mln. eurų transportui ir kelias į poligoną

Sostinė paskelbė vieną didžiausių pastarųjų metų savivaldos investicijų: Europos investicijų bankas ir Europos Tarybos plėtros bankas skolina po 55 mln. eurų „Vilniaus viešajam transportui“ – iš viso 110 mln. eurų iki 160 naujų elektrinių ir vandenilinių autobusų, 145 įkrovimo stotelėms ir depų atnaujinimui (miesto taryba anksčiau nusprendė įsigyti 145 elektrinius ir 16 vandeniliu varomų autobusų). Projektą ketinama baigti iki 2027 metų pabaigos. Kadangi troleibusų parko atnaujinimą remia ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas bei Šiaurės investicijų bankas, EIB pabrėžia: tai pirmas kartas Baltijos šalyse, kai keturios tarptautinės finansų institucijos kartu finansuoja vieną projektą. Perspektyva aiški: meras Valdas Benkunskas yra paskelbęs tikslą iki 2030 metų visą viešąjį transportą pervesti prie elektrinių ar alternatyvių degalų.

Kita kryptis – gynyba. Pradėtas paprastasis regioninio kelio Nr. 202 Vaidotai–Baltoji Vokė, vedančio link Rūdninkų poligono, remontas: sutarties vertė 7,5 mln. eurų su PVM, darbus vykdo „Eurovia Lietuva“, apie pusę ruožo ketinama sutvarkyti dar šiemet, pabaiga – 2027 metų rugpjūtis. O nuo šiandien, spalio 22-osios, iki spalio 29 dienos Vilniaus, Utenos, Molėtų, Zarasų, Ignalinos ir Švenčionių rajonuose bei Visagine vyksta Lietuvos kariuomenės pratybos, kuriose gali būti naudojami ir dronai.

Kaunas: etikos tyrimas merui ir nepaaiškintas blyksnis

Spalio 21 dieną Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pradėjo tyrimą dėl Kauno mero Visvaldo Matijošaičio: tikrinama, ar jis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, priėmęs nemokamą kvietimą į verslo konferenciją, kurios bilietai kainavo nuo 1 500 eurų. Kvietimą siuntė konferencijos mecenatė bendrovė „Superia LT“, tvirtinanti, kad merą kvietė kaip verslininką, o ne kaip miesto vadovą, ir kad komercinių santykių su savivaldybe neturi. Savivaldybės atstovai iš pradžių įvardijo kitą kvietėją ir informaciją tikslino, renginio organizatorė kvietimą siuntusi iš viso neigė – jau ši painiava VTEK tyrimui suteikia papildomo svorio. Konfliktas tik prasideda: išvados paaiškės po kelių mėnesių, o Kauno mero rinkimų lauke jau paskelbti šeši kandidatai.

Trečiadienio vakarą Kauną ir Kauno rajoną suneramino trumpas elektros dingimas, blyksnis danguje ir sprogimą primenantis garsas, nuo kurio drebėjo namai. Policija pranešimą gavo 21.59 val., tačiau įtartinų objektų nerado; kariuomenė tuo metu girdėtus sraigtasparnius paaiškino iš anksto suplanuotais naktiniais skrydžiais. Kas tai buvo, oficialiai taip ir liko nepasakyta.

Kauno senamiestis (asociatyvi nuotrauka)

Klaipėda: mokyklų remontai ir antras pagal dydį šildymo brangimas

Spalio 22 dieną Klaipėdos savivaldybė pasirašė 6,3 mln. eurų vertės „Vyturio“ progimnazijos kapitalinio remonto sutartį miesto pietinėje dalyje; fasadų darbai prasidės ir „Uostamiesčio“ progimnazijoje bei trijuose darželiuose, stogai bus remontuojami dar trijose ugdymo įstaigose. Tai – nuosekli miesto investicijų į švietimo infrastruktūrą linija.

Skaudesnė tema – šildymas. Spalį Klaipėdoje šiluma kainuoja 7,37 ct/kWh be PVM – 24,92 proc. daugiau nei pernai (5,90 ct/kWh). Priežastys tos pačios kaip visoje šalyje: gamtinės dujos per metus pabrango 156,6 proc., biokuras – 58,7 proc. Lapkričio 3 dieną Klaipėdos mieste ir rajone – Drevernoje, prie Minijos, Karaliaus Vilhelmo kanalo ir uosto akvatorijoje – vyks Portugalijos specialiųjų pajėgų lauko pratybos be ginklų ir šaudmenų. Uosto gyvenime šią savaitę – ramybė: didžiausi projektai (apie 600 mln. eurų vertės pietinė plėtra) tebėra konkursų ir finansavimo stadijoje.

Klaipėdos uostas (asociatyvi nuotrauka)

Šiauliai: teismo sprendimas dėl sekretoriato ir ginčas dėl „pigiausio“ šildymo

Ilgiausias Šiaulių politinis ginčas pasiekė finišą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutinai patvirtino: Tarybos ir mero sekretoriatas, kurį taryba įsteigė 2023 metų vasarį (8 pareigybės, vadovas – Arnas Ilgauskas), buvo įsteigtas neteisėtai, nes nuo 2023 metų balandžio įsigaliojęs naujasis Vietos savivaldos įstatymas tokios struktūros nebe numatė. Vyriausybės atstovo reikalavimą naikinti sekretoriatą meras atidėjo, vėliau ginčas keliavo per teismus, o rugsėjį bandymas struktūrą tiesiog pervadinti „Tarybos veiklos organizavimo grupe“ sulaukė Vyriausybės atstovo prieštaravimo – pervadinimas teismo sprendimo neįvykdo. Dabar sekretoriatas iš savivaldybės struktūros pašalintas. 2023 metais tarybos ir sekretoriato aptarnavimui biudžete buvo numatyta 804 tūkst. eurų, iš jų 554,6 tūkst. – darbo užmokesčiui.

Šildymo fronte Šiauliai išlieka dėmesio centre: spalio kaina – 8,02 ct/kWh, metinis augimas +31,48 proc. – didžiausias tarp didžiųjų miestų. Tiesa, savivaldybės įmonė „Šiaulių energija“ ginčijasi metodika: jos skaičiavimu, sausio–spalio vidutinė kaina mieste yra mažiausia tarp didmiesčių ir per metus paaugo tik 5,2 proc., o daugiau kaip 70 proc. sezono biokuro jau užsitikrinta. Kritikai atsako įmonės pelnu ir augančiais vadovų atlyginimais. Ginčas persikels ir į lapkritį: VERT mėnesio kainas skelbs mėnesio pabaigoje.

Artimiausios dvi datos mieste – lemiamos. Spalio 26 dieną Šiaulių apygardos teismas toliau nagrinės mero Artūro Visocko korupcijos bylą, o spalio 28 dieną baigiasi 2027 metų rinkimų kampanijos dalyvių registracija: iki tol turi galutinai paaiškėti visas kandidatų į merus laukas, kuriame šiuo metu – septyni paskelbti vardai.

Šiauliai (asociatyvi nuotrauka)

Panevėžys: brangiausias šildymas ir eksporto leidimo skandalas

Panevėžys spalį turi patį brangiausią šildymą tarp didžiųjų miestų – 8,19 ct/kWh, o mėnesinis augimas taip pat didžiausias. Miesto konfliktas – pramoninis: Panevėžio bendrovei „Aurida Engineering Company“, gaminančiai šarvuotį „Taurus“, atsisakyta išduoti leidimą išvežti transporto priemonę į parodą Estijoje – dėl įmonės vadovo sąsajų su Rusija ir Baltarusija. Bendrovė su tokia formuluote nesutinka. Byla dar tik prasideda, bet Aukštaitijos pramonei tai jautrus signalas: gynybos pramonės plėtra ir nacionalinio saugumo filtrai čia susiduria tiesiogiai.

Iš kasdienybės: trečiadienio naktį ugniagesiai išgelbėjo du žmones iš užduminto namo Ėriškių kaime (Panevėžio r.) – name degė šiukšlės kibire, dūmų detektoriaus nebuvo; gyventojai medikų pagalbos atsisakė.

Panevėžio panorama („Wikimedia Commons“)

Žemaitija: Tauragės 110 mln. eurų, „čekiukų“ nuosprendžiai ir „Orlen“ mokestis

Tauragė šią savaitę paskelbė apie Europos investicijų banko 20 mln. eurų paskolą, kuri yra dalis daugiau kaip 110 mln. eurų vertės žaliosios programos (EIB, ES ir savivaldybės lėšos): 16,9 km dviračių takų, netaršūs autobusai, Jūros upės krantinės atnaujinimas. Tauragė – vienas iš 100 Europos miestų, įsipareigojusių iki 2030 metų tapti klimatui neutraliu, ir jau antra savivaldybė per savaitę po Vilniaus, pritraukusi EIB pinigų. Miestas šį rudenį atidaro ir naująją „Tauragės areną“ (iki 3 000 žiūrovų), o Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas su delegacija neseniai lankėsi Šiauliuose – semtis ES projektų ir sporto infrastruktūros patirties.

Telšių ir Radviliškio politikams baigiasi „čekiukų“ epopėja: Šiaulių apygardos teismas baudžiamaisiais įsakymais kaltais dėl piktnaudžiavimo pripažino buvusius Radviliškio rajono tarybos narius G. Verdingą (žala – 2 290 eurų) ir Vidą Janulaitienę (2 340 eurų) bei buvusius Telšių rajono tarybos narius P. Kuiziną (3 500 eurų) ir S. Čekanauską (4 125 eurų). Veikiantis Telšių tarybos narys Linas Šedvilas kaltę pripažino, 972 eurų žalą atlygino ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą – teismas atmetė prokuroro prašymą trejiems metams atimti teisę būti renkamu, todėl mandatą jis išlaiko.

Mažeikiuose – nacionalinio lygio ginčas: Prezidentūra paprašė pateikti galimo „Orlen Lietuva“ viršpelnio mokesčio kaštų ir naudos analizę. Finansų ministras Taurimas Valys perspėjo, kad mokestis pablogintų santykius su Lenkija; premjeras Mindaugas Sinkevičius atsargus dėl bendrovės investicijų ir darbo vietų, o preliminarūs skaičiavimai, anot jo, rodo labai skirtingus rezultatus – nuo nulio iki daugiau nei 40 mln. eurų įplaukų. Vyriausybės darbo grupė klausimą tebesvarsto.

Pagėgiai po trečiadienį vykusio 38-ojo tarybos posėdžio lieka informaciniame šešėlyje: regioninė ir nacionalinė žiniasklaida apie posėdžio sprendimus nepranešė, oficialūs sprendimai dar nepaskelbti. Mažosioms savivaldybėms tai pažįstama problema – kuo mažesnė savivaldybė, tuo mažiau išorinio stebėjimo, nors per posėdį buvo priimtas ir biudžeto keitimas, ir beveik 91 tūkst. eurų siekianti savivaldybės dalis garantijoje už milijoninės paskolos atliekų tvarkymo įmonei.

Dzūkija ir Suvalkija: Alytaus investicijos ir dvigubai pabrangęs kuras kompensacijoms

Alytaus rajone vykdoma apie 15 mln. eurų pastatų atnaujinimo programa, daugiausia – Simne ir Dauguose: 2,3 mln. eurų Daugų Vlado Mirono gimnazijos priestatui, 20 socialinių butų buvusios Simno profesinės mokyklos bendrabutyje, grupinio gyvenimo namai 10 žmonių, viešosios erdvės stebimos 112 kamerų. Tai rimčiausia investicijų banga rajone per kelerius metus.

Tuo pat metu rajonas nuo spalio 1 dienos smarkiai kilstelėjo kietojo kuro kainas, pagal kurias skaičiuojamos šildymo kompensacijos gyventojams: malkos – nuo 50 iki 70 eurų už kubinį metrą, medienos granulės – nuo 230 iki 462 eurų už toną, briketai – nuo 220 iki 408 eurų už toną. Kompensacijos augs, bet kartu auga ir rajono biudžeto našta – tai tylus šio sezono konfliktas tarp gyventojų lūkesčių ir savivaldybių galimybių. Suvalkijoje (Marijampolė, Vilkaviškis) savaitė praėjo be reikšmingesnių įvykių – dominuoja einamieji gatvių darbai ir pasirengimas žiemos šventėms.

Aukštaitija ir šiaurės rytai: drono bylos aidas ir pratybos

Spalio 18-osios rytą Pasvalio rajone, Juodžionių kaime, nukrito dronas su sprogmenimis. Jo nuolaužos apgadino civilinį automobilį, žmonės nenukentėjo. Tą rytą Šiaulių ir Panevėžio apskrityse buvo paskelbtas raudonasis, Kauno apskrityje – geltonasis oro pavojus, laikinai stabdyti skrydžiai Kauno oro uoste, pakelti NATO oro policijos naikintuvai. Kariuomenės duomenimis, radarai objektą pirmiausia užfiksavo 5.47 val. dar Lenkijos teritorijoje, 30–40 km nuo sienos, o į Lietuvos oro erdvę jis įskrido 6.02 val. Kas ir iš kur droną paleido, oficialiai nustatyta nėra: bendros Lietuvos ir Lenkijos radarų duomenų analizės rezultatų vis dar laukiama. Regionui svarbiausias klausimas – kodėl gyventojai apie pavojų buvo perspėti pavėluotai. Nacionalinio krizių valdymo centro ir krašto apsaugos ministro vertinimu, vėlavimas buvo nepriimtinas, perspėjimo algoritmą peržiūrės Valstybės gynimo taryba.

Ignalinos atominės elektrinės fronte – tyla: naujausių žinių šią savaitę nėra, eksploatavimo nutraukimas vyksta pagal grafiką (ES 2028–2034 metų biudžete demontavimui remiama 678 mln. eurų suma). Šią savaitę regiono dangų ir kelius papildomai užims spalio 22–29 dienų kariuomenės pratybos.

„Rail Baltica“ vizualizacija (asociatyvi nuotrauka)

Visą Lietuvą jungiantys siūlai

Šildymas. Lapkričio tarifų VERT kol kas nepaskelbė – oficiali sezono prognozė lieka galioti: šildymas šį sezoną gali brangti 13–25 proc., o ten, kur daugiau kaip 80 proc. šilumos gaminama iš biokuro, – apie penktadaliu. Skaldos kaina per metus šoktelėjo 40–50 proc., Valstybinių miškų urėdija iki metų pabaigos papildomai tieks 125 tūkst. kubinių metrų biokuro žaliavos. Didžiųjų miestų spalio kainų (be PVM) palyginimas: Vilnius 5,99, Kaunas 7,24, Klaipėda 7,37, šalies vidurkis 7,60, Šiauliai 8,02, Panevėžys 8,19 ct/kWh.

Transportas. Jonavos rajone, „Rail Baltica“ ruože Šveicarija–Žeimiai, pradėti montuoti pirmieji greitieji iešmai (skirti didesniam nei 249 km/h greičiui) – iš viso 16, darbai truks iki 2026 metų gruodžio; Lietuva vis dar tikisi ruožą Kaunas–Panevėžys baigti iki 2030 metų, nors Baltijos šalys pirmąjį etapą sutarė pratęsti iki 2034-ųjų. Seimas svarstymo stadijoje pritarė siūlymui nuo lapkričio 1 dienos laikinai taikyti 50 proc. nuolaidą tarpmiestinių autobusų bilietams dėl aukštų kuro kainų, o Susisiekimo ministerija paskelbė apie papildomą finansavimą 51 elektra varomam autobusui 10 savivaldybių.

Valdymas. Nuo 2027 metų sausio 1 dienos savivaldybės perima daugiau kaip 800 tūkst. hektarų valstybinės žemės kaimo vietovėse administravimą – Nacionalinė žemės tarnyba spalio 21, 27 ir 28 dienomis rengia konsultacijas su savivaldybėmis. Regionams tai reiškia ir naujas galimybes, ir naują administracinę naštą, kuriai mažosios savivaldybės pasirengusios nevienodai.

Analizė: kas iš tikrųjų sprendžiasi šią savaitę

Trys šios savaitės tendencijos nusipelno dėmesio. Pirma – šildymo kainų žemėlapis rodo naują realybę: atotrūkis tarp pigiausio Vilniaus (5,99) ir brangiausio Panevėžio (8,19) yra 37 proc., ir tai jau nebe techninė, o politinė problema – kainas lemia ne vien kuras, bet ir savivaldybių įmonių pirkimo strategijos, todėl ginčas dėl „kas kaltas“ kiekviename mieste vyks iki pat pavasario ir tiesiogiai veiks 2027 metų rinkimų nuotaikas. Antra – institucijos pradėjo spausti didmiesčių valdžias iš karto keliuose frontuose: VTEK tyrimas Kaune, galutinis LVAT sprendimas Šiauliuose, tęsiama mero baudžiamoji byla. Artėjant spalio 28-osios registracijos pabaigai, tai formuoja rinkimų foną, kuriame pareigūnų teisinės problemos tampa pagrindine opozicijos valiuta. Trečia – pinigai eina pagal gynybos ir žaliosios darbotvarkės logiką: Vilniaus autobusai, Tauragės programa, kelias į Rūdninkų poligoną, pratybos pasienio rajonuose. Regionai, kurie sugeba parengti projektus šiems srautams, laimi; kurie ne – lieka su brangstančiu šildymu ir nepaskelbtais posėdžių sprendimais.