Diskusijos apie pieną. Mokslininkų atsakymas gali nustebinti ne vieną

Vieni specialistai ragina pieno nevengti ir pabrėžia jo maistinę vertę, kiti atkreipia dėmesį į galimą neigiamą poveikį sveikatai bei aplinkai. Socialiniuose tinkluose netrūksta ir skambių pareiškimų, kuriuose pienas vadinamas „baltuoju nuodu“, tačiau moksliniai tyrimai ne visada patvirtina tokius teiginius.

Ką iš tiesų rodo naujausi tyrimai ir ar verta atsisakyti pieno? Atsakymas nėra vienareikšmis, nes daug kas priklauso nuo žmogaus sveikatos, mitybos įpročių ir suvartojamo kiekio.

Žmonės pieną pradėjo vartoti prieš tūkstančius metų

Visų žinduolių jaunikliams pienas yra pirmasis maistas. Jame gausu baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralų, kurie būtini augimui ir vystymuisi. Motinos piene taip pat yra antikūnų, padedančių apsaugoti kūdikį nuo įvairių infekcijų.

Tačiau ilgą laiką žmonės pieną vartodavo tik kūdikystėje. Situacija pasikeitė maždaug prieš 11 tūkst. metų, kai pradėta auginti naminius gyvulius – karves, ožkas ir avis.

Galimybė naudoti gyvulių pieną tapo svarbiu maisto šaltiniu, ypač tais laikais, kai derlius būdavo prastas. Dėl to kai kurių regionų gyventojams išplito genetiniai pokyčiai, leidžiantys laktozę virškinti ir suaugus.

Ar pienas didina ligų riziką?

Vienas dažniausiai pasitaikančių teiginių – esą pienas skatina vėžį ar širdies ligas. Vis dėlto daugelio mokslinių tyrimų apžvalgos tokio aiškaus ryšio nepatvirtina.

Mokslininkai nurodo, kad saikingas pieno vartojimas – maždaug nuo 100 iki 250 mililitrų per dieną – nėra siejamas su didesne bendro mirtingumo ar daugelio onkologinių ligų rizika.

Tiesa, prostatos vėžio tema vis dar kelia diskusijų. Kai kurie tyrimai rodo, kad labai didelius pieno kiekius kasdien vartojantiems vyrams rizika gali būti šiek tiek didesnė, tačiau kiti darbai tokios sąsajos nenustatė.

Panaši situacija ir vertinant širdies bei kraujagyslių ligas. Didelės apimties tyrimai neparodė aiškaus ryšio tarp saikingo pieno vartojimo ir didesnės infarkto ar insulto tikimybės. Kai kuriuose darbuose net pastebėta, kad pieno produktus vartojantys žmonės rečiau susiduria su padidėjusiu kraujospūdžiu.

Ne visi žmonės pieną virškina vienodai

Nors daliai žmonių pienas nesukelia jokių problemų, kiti po jo jaučia nemalonius simptomus.

Skaičiuojama, kad apie 65 proc. pasaulio gyventojų suaugę nebegamina pakankamai fermento laktazės, kuris reikalingas laktozei suskaidyti. Tokiu atveju išgėrus daugiau pieno gali pasireikšti pilvo pūtimas, spazmai ar viduriavimas.

Laktozės netoleravimas labai paplitęs Rytų Azijos šalyse, o Šiaurės Europoje žmonių, galinčių pieną virškinti visą gyvenimą, yra gerokai daugiau.

Dar viena problema – alergija pieno baltymams. Ji dažniausiai nustatoma kūdikiams ir mažiems vaikams. Nors daugeliui vaikų augant ši alergija išnyksta, ankstyvame amžiuje ji gali sukelti gana stiprias organizmo reakcijas.

Kai kurie moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad lieso pieno vartojimas gali būti susijęs su dažnesniais aknės bėrimais. Manoma, jog tam įtakos gali turėti tam tikri piene esantys baltymai ir hormonai.

Pienas išlieka vertingas maisto produktas

Nepaisant diskusijų, pienas vis dar laikomas maistingu produktu. Jame yra kokybiškų baltymų, kalcio, B grupės vitaminų ir kitų organizmui reikalingų medžiagų.

Regionuose, kur žmonėms vis dar trūksta maisto, pienas gali padėti sumažinti vaikų neprievalgį ir pagerinti jų mitybą.

Tačiau išsivysčiusiose valstybėse situacija kitokia. Čia dažniau susiduriama ne su maisto stygiumi, o su per dideliu kalorijų kiekiu. Todėl gausus pieno ar saldintų pieno gėrimų vartojimas gali prisidėti prie antsvorio atsiradimo.

Vis daugiau dėmesio skiriama ir poveikiui aplinkai

Diskusijos dėl pieno šiandien apima ne tik sveikatą, bet ir aplinkosaugą.

Skaičiuojama, kad pieno gamyba sudaro apie 3 proc. pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Be to, gyvulininkystei reikia didelių žemės plotų pašarams auginti, sunaudojama daug vandens ir kitų išteklių.

Gyvūnų gerovės organizacijos taip pat atkreipia dėmesį į intensyvios pienininkystės problemas. Kai kuriose fermose gyvuliai laikomi itin intensyviomis sąlygomis, todėl vis daugiau vartotojų renkasi produktus iš ūkių, kuriuose daugiau dėmesio skiriama gyvūnų gerovei.

Ar augaliniai gėrimai gali pakeisti pieną?

Pastaraisiais metais sparčiai populiarėja augaliniai pieno pakaitalai.

Pagal baltymų kiekį arčiausiai karvės pieno yra sojų gėrimas. Avižų, migdolų ar ryžių gėrimai natūraliai baltymų turi mažiau, tačiau daugelis gamintojų juos papildo kalciu, vitaminu D ir kitomis naudingomis medžiagomis.

Be to, daugumos augalinių gėrimų gamybai reikia mažiau vandens, žemės ir energijos nei tradicinei pienininkystei, todėl jų poveikis aplinkai dažniausiai yra mažesnis.

Vieno atsakymo nėra

Mokslininkai pabrėžia, kad pats pienas nėra nei stebuklingas sveikatos šaltinis, nei produktas, kurio būtinai reikėtų vengti.

Svarbiausia – visavertė ir subalansuota mityba Organizmui reikalingų baltymų, kalcio bei vitaminų galima gauti ir iš kitų maisto produktų, todėl pieno vartojimas pirmiausia priklauso nuo individualios sveikatos būklės, mitybos įpročių ir asmeninių pasirinkimų.

Jeigu pieną virškinate gerai ir vartojate jį saikingai, dabartiniai moksliniai duomenys nerodo, kad toks įprotis savaime keltų didelį pavojų sveikatai. Tuo tarpu žmonėms, netoleruojantiems laktozės ar dėl kitų priežasčių atsisakantiems gyvūninės kilmės produktų, vis daugiau galimybių siūlo kokybiški augaliniai pieno pakaitalai.