Rekordinė bauda „Meta“: teismas skyrė 25 mlrd. dolerių už vartotojų klaidinimą

Naujosios Meksikos valstijos teismas spalio 21 dieną įpareigojo korporaciją „Meta Platforms“ sumokėti 25 mlrd. JAV dolerių civilinę baudą už sistemingą vartotojų klaidinimą. Tai viena didžiausių baudų, kada nors skirtų įmonei per vienos valstijos procesą JAV istorijoje. Santa Fe prisiekusiųjų teismas nustatė, kad „Facebook“ valdytoja tyčia padarė 43,9 mln. vartotojų teisių pažeidimų, viešai klaidindama žmones dėl jų asmens duomenų kontrolės, neapykantos kalbos ir dezinformacijos valdymo.

Kaip susidarė 219 mlrd. dolerių suma

Prisiekusieji verdiktą paskelbė rugsėjo 25 dieną, pasibaigus 13 dienų trukusiam procesui. Jie pripažino, kad 26 iš 29 bendrovės ir jos aukščiausių vadovų viešų pareiškimų buvo klaidinantys. Pažeidimų skaičius — 43 899 720 — apskaičiuotas pagal tai, kiek Naujosios Meksikos gyventojų pasiekė kiekvienas toks pareiškimas. Pažeidimai apima laikotarpį nuo 2010 metų gegužės iki 2021 metų rugpjūčio.

Valstijos Nesąžiningos komercinės praktikos įstatymas už kiekvieną tyčinį pažeidimą leidžia skirti iki 5 000 dolerių baudą, todėl bendra teoriškai galima suma siekė beveik 219,5 mlrd. dolerių. Teisėjas Francis Mathew baudą sumažino iki 25 mlrd. dolerių ir nurodė iki visiško jos sumokėjimo skaičiuoti 15 procentų metines palūkanas. Sprendime teisėjas rašė, kad „akivaizdžiai tyčinis ir sisteminis pakartotinių klaidinančių pareiškimų pobūdis“ tokią baudą pateisina, o „„Facebook“ neteisėti veiksmai, metų metus sistemingai transliuoti visuomenei, paliečia pačią „Facebook“ verslo praktikų šerdį“.

Teismas atmetė „Meta“ argumentą, kad bauda turėtų būti lyginama su 2019 metais Federalinei prekybos komisijai sumokėtais 5 mlrd. dolerių: pasak teisėjo, ankstesnės baudos ir susitarimai bendrovės nuo klaidinančios praktikos neatgrasė.

Bylos šaknys — „Cambridge Analytica“ skandalas

Bylą 2021 metų sausį iškėlė Naujosios Meksikos generalinis prokuroras Raúlis Torrezas — po „Cambridge Analytica“ skandalo, kai britų politinių konsultacijų bendrovė per trečiosios šalies programėlę be sutikimo surinko iki 87 mln. „Facebook“ vartotojų duomenis. Ši bendrovė dirbo Donaldo Trumpo 2016 metų prezidento rinkimų kampanijai.

Proceso metu prisiekusieji žiūrėjo bendrovės vadovo Marko Zuckerbergo ir buvusios vykdomosios direktorės Sheryl Sandberg vaizdo apklausas. Valstija tvirtino, kad vadovybė 26 kartus viešai užtikrino, jog vartotojai visiškai kontroliuoja savo duomenis, nors žinojo, kad trečiosios šalys turi plačią prieigą prie jų, o neapykantos kalba platformoje buvo toleruojama, kai tai naudinga bendrovės pelnui.

Valstija teismo prašė skirti 35–40 mlrd. dolerių. „Meta“ siūlė baudą apriboti maždaug 3,45 mlrd. dolerių ir tvirtino, kad didesnė suma pažeistų Konstituciją. Pagal Naujosios Meksikos konstituciją, vartotojų teisių baudų lėšos turi atitekti valstijos mokykloms. Generalinis prokuroras R. Torrezas baudą pavadino vienu didžiausių, jei ne didžiausiu, vienos valstijos verdiktų prieš bendrovę Amerikos istorijoje. „Meta“ atstovai sumos kol kas nekomentavo, tikimasi, kad bendrovė sprendimą apskųs. Ar bendrovei bus uždrausta kartoti klaidinančią praktiką, teismas spręs vėliau, gavęs papildomus šalių argumentus.

Ne pirmas pralaimėjimas šiais metais

Tai jau trečias skaudus „Meta“ pralaimėjimas JAV teismuose 2026 metais. Kovo 24 dieną kitoje Naujosios Meksikos byloje prisiekusieji bendrovei skyrė 375 mln. dolerių baudą už tai, kad ji žinojo apie vaikų išnaudojimo ir žalos paauglių psichikos sveikatai rizikas savo platformose, bet jų viešai neatskleidė. Antrojoje tos bylos stadijoje teisėjas Bryanas Biedscheidas įpareigojo „Meta“ sumokėti dar 567 mln. dolerių į paauglių psichikos sveikatos fondą — didžioji dalis, 420 mln. dolerių, skirta gydymo paslaugoms per penkerius metus, — ir įgyvendinti papildomas vaikų apsaugos priemones.

Diena vėliau, kovo 25 dieną, Los Andželo prisiekusieji „Meta“ ir „YouTube“ pripažino aplaidžiomis projektuojant priklausomybę sukeliančias platformas. Ieškovei, byloje žinomai inicialais K. G. M., priteista 3 mln. dolerių kompensacija — 70 procentų sumos tenka „Meta“, 30 procentų — „YouTube“, — ir dar 3 mln. dolerių baudinių nuostolių, iš viso 6 mln. dolerių. Dabar dvidešimtmetė mergina teisme pasakojo nuo šešerių metų naudojusi „YouTube“, o nuo devynerių — „Instagram“, o platformų dizaino sprendimai — begalinis slinkimas, algoritminės rekomendacijos, nuolatiniai pranešimai — jai sukėlė nerimą, depresiją, kūno vaizdo sutrikimą ir minčių apie savižudybę. Tai pirmasis JAV prisiekusiųjų verdiktas socialinių tinklų priklausomybės byloje. „TikTok“ ir „Snap“ iš šios bylos pasitraukė su ieškove susitarę dar iki teismo. Abi nuteistos bendrovės verdiktą apskundė; birželį teismas atmetė jų prašymus dėl naujo proceso.

Iš viso JAV prieš socialinių tinklų bendroves pateikta tūkstančiai panašių ieškinių; vien Kalifornijoje koordinuojamoje byloje yra daugiau kaip 1 600 ieškovų — šeimų ir mokyklų rajonų. Dauguma šių bylų teismo proceso dar nepasiekė, todėl ar šių metų verdiktai iš esmės pakeis platformų veikimą, tebėra atviras klausimas.

• „Meta“ oficialus komentaras dėl 25 mlrd. dolerių baudos ir apeliacijos pateikimo terminas kol kas nepaskelbti.
• Neaišku, kada teismas priims sprendimą dėl valstijos prašomo draudimo bendrovei kartoti klaidinančią praktiką — šalys dar teikia papildomus argumentus.
• Galutinės visų trijų bylų baigtys priklausys nuo apeliacinių procesų, kurie gali užtrukti metus.