Britanija žiemą priklausys nuo kaimynų elektros: importas kainavo rekordinius 4 mlrd. svarų

Jungtinė Karalystė dar niekada vasarą nemokėjo tiek už iš kitų šalių perkamą elektrą. „The Daily Mail“, išanalizavęs Nacionalinės statistikos tarnybos (ONS) duomenis, skelbia, kad per metus iki rugpjūčio šalis elektros importui išleido rekordinius 4 mlrd. svarų, o vien rugpjūtį – 473 mln. Artėjant žiemai, kai paklausa didžiausia, britų energetinė priklausomybė nuo Prancūzijos, Norvegijos ir kitų kaimynių tampa politiniu klausimu, o naujajam premjerui Andy Burnhamui tenka spręsti, ar leisti naujus naftos ir dujų gavybos projektus Šiaurės jūroje.

Kiek ir kodėl britai perka elektrą

Pasak „The Daily Mail“, 473 mln. svarų rugpjūtį yra didžiausia kada nors vasaros mėnesį užfiksuota suma. Nuo 2020 m. daugiau išleista tik trimis mėnesiais, ir visi jie buvo žiemą arba energetikos krizės, kilusios po Rusijos invazijos į Ukrainą, metu.

Pats importo augimas nėra naujiena. Branduolinės pramonės asociacijos (NIA) duomenimis, 2024 m. JK grynasis elektros importas pasiekė 33,3 TWh, o 2025 m. pirmaisiais mėnesiais iš užsienio vidutiniškai gauta apie 16 % suvartojamos elektros. 2025 m. liepą importas sudarė net 19,5 % visos elektros – daugiau už jį buvo tik dujų elektrinių gamyba. Daugiausia elektros britai perka iš Prancūzijos: 2024 m. iš ten atkeliavo rekordiniai 19,5 TWh.

Priežastys kelios:

• Kaina. Nacionalinis energetikos sistemos operatorius NESO pažymi, kad JK didmeninė elektros kaina dažnai aukštesnė nei Europoje, ypač Prancūzijoje. Todėl rinkai pigiau pirkti nei gaminti pačiai.
• Mažėjantys branduoliniai pajėgumai. Senstančios atominės elektrinės uždaromos, ir JK liko apie 5,9 GW branduolinės galios. Prancūzija jos turi apie 63 GW.
• Nepastovi vėjo energija. Vyriausybės tikslas iki 2030 m. iš esmės dekarbonizuoti elektros sistemą reiškia vis didesnę priklausomybę nuo vėjo jėgainių. Kai vėjas silpnas, trūkumą tenka dengti dujomis arba importu.

  

Ar užteks elektros šią žiemą

NESO birželį paskelbtoje išankstinėje 2026–2027 m. žiemos prognozėje teigia, kad elektros pakaks. Atsargos pajėgumų rezervas šaltomis dienomis turėtų siekti 5,5 GW, arba 8,8 % didžiausios paklausos. Praėjusią žiemą rezervas buvo prognozuotas apie 6,1 GW, taigi šiemet jis mažesnis, nors, operatoriaus teigimu, atitinka pastarųjų metų vidurkį. Operatorius įspėja, kad įtempčiausios dienos tikėtinos sausio viduryje ir pabaigoje, o galutinė prognozė bus paskelbta spalį.

Svarbu suprasti. Kai kuriuose pranešimuose rašoma, kad „apie 5,5 GW iš reikalingų 60 GW bus gaunama iš užsienio“. Tai netikslu. 5,5 GW yra ne importo dydis, o atsargos rezervas, t. y. kiek pajėgumų lieka viršijant didžiausią paklausą. Tačiau šis rezervas skaičiuojamas įtraukiant ir tarpvalstybines jungtis, todėl be importo jis būtų gerokai mažesnis. Būtent tai ir kelia nerimą analitikams: jei kaimyninės šalys pačios susidurtų su trūkumu, elektros jos parduotų mažiau.

NESO prognozuoja, kad žiemą Didžioji Britanija bus grynoji elektros importuotoja. Rizikos šaltinių netrūksta: Norvegijos hidroelektrinių rezervuarų lygis, Prancūzijos atominių elektrinių darbas ir šaltas oras visoje Europoje vienu metu.

Tinklas jau dabar dirba ties riba

Įtampa juntama dar prieš prasidedant žiemai. Pasak „Energy Live News“, rugsėjį tinklo balansavimo išlaidos pasiekė rekordinius 505 mln. svarų per mėnesį. Praėjusią savaitę, „The Guardian“ duomenimis, vien per vieną dieną NESO išleido 47,9 mln. svarų: mokėjo vėjo jėgainėms stabdyti gamybą ten, kur elektros buvo per daug, ir dujų bei biomasės elektrinėms ją didinti ten, kur trūko. Konsultacijų bendrovės LCP Delta vertinimu, tą dieną už negaminimą buvo sumokėta maždaug 9 GW galios vėjo ir hidroelektrinėms. Tokių išlaidų priežastis – perdavimo tinklų trūkumas: elektra pagaminama Škotijoje ir šiaurėje, o vartojama pietuose, ir laidais jos visos nuvaryti neįmanoma.

Tą pačią savaitę NESO du kartus kreipėsi į Prancūzijos operatorių dėl vadinamosios „paskutinės instancijos“ skubios pagalbos: elektros tiekimo per povandeninį kabelį per kelias minutes. „Utility Week“ duomenimis, vienas prašymas siekė 1 200 MW ir buvo didžiausias toks prašymas istorijoje. NESO paaiškino, kad elektros šalyje netrūko, tačiau dėl laiku nesugrąžintos į darbą įrangos pietryčiuose jos nepakako nuvaryti į Londoną.

Burnhamo dilema: Rosebank ir Jackdaw

Andy Burnhamas ministru pirmininku tapo 2026 m. liepos 20 d., po to, kai atsistatydino Keiras Starmeris. Leiboristų lyderis jau patiria spaudimą sušvelninti klimato politiką ir leisti du naujus Šiaurės jūros projektus:

• Rosebank – didžiausias likęs neišnaudotas JK naftos telkinys, maždaug už 80 mylių (apie 130 km) į vakarus nuo Šetlando salų.
• Jackdaw – daugiausia dujų telkinys, maždaug už 150 mylių (apie 240 km) į rytus nuo Aberdyno. Jo platforma jau pastatyta jūroje.

Abu telkinius vystanti bendrovė „Adura“ teigia, kad kartu jie galėtų užtikrinti apie 10 % JK dujų gavybos ir 10 % naftos gavybos šalies kontinentiniame šelfe. Jackdaw, pasak bendrovės, dujas galėtų tiekti „per kelias savaites“ nuo leidimo gavimo. Opozicija įspėja, kad be Jackdaw šią žiemą gali pritrūkti dujų, nes Europos dujų atsargos mažos.

Sprendimas užsitęsė. 2025 m. sausį Škotijos Aukščiausiasis civilinis teismas ankstesnius leidimus pripažino neteisėtais, nes nebuvo įvertintas poveikis klimatui, kai išgauta nafta ir dujos bus sudegintos. Tokio vertinimo reikalavimą dar 2024 m. nustatė JK Aukščiausiasis Teismas. Viešos konsultacijos baigėsi rugpjūtį, tačiau „Energy Voice“ spalio 13 d. duomenimis, galutinis sprendimas dar nepriimtas. Burnhamas viešai tvirtino, kad „neatsitraukia“ nuo šių sprendimų ir kad jie bus priimti „netrukus“.

Ką tai reiškia gyventojams

Brangus importas atsispindi sąskaitose. Burnhamo vyriausybė nuo 2026 m. spalio naikina 5 % PVM buitinei elektrai Anglijoje, Škotijoje ir Velse. Tai sumažins sąskaitas, tačiau neišsprendžia pagrindinės problemos: elektros kaina JK priklauso nuo dujų kainų ir nuo to, kiek energijos tenka pirkti iš kaimynų.

Lietuviams ši tema pažįstama. Ilgą laiką Lietuva importavo didžiąją dalį suvartojamos elektros, o 2025 m. vasarį baigė sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais ir atsijungė nuo Rusijos valdomos sistemos. Abi šalys moko tos pačios pamokos: energetinė nepriklausomybė reiškia ne tik nuosavą gamybą, bet ir patikimas jungtis su sąjungininkais.

Apžvalgos vertinimas. Didžiajai Britanijai šią žiemą elektros greičiausiai pakaks, bet už ją teks brangiai mokėti, o atsarga labai priklausys nuo kaimynų. Burnhamo vyriausybė turi rinktis tarp klimato tikslų ir trumpalaikio energetinio saugumo. Rosebank ir Jackdaw sprendimas parodys, kuris prioritetas nusvers.