JK: darbu nusivylę britai ir švelnesnė imigracijos reforma

Dvi naujienos iš Jungtinės Karalystės, kurios aktualios ir ten gyvenantiems lietuviams. Naujausias tyrimas rodo, kad britai savo darbu patenkinti mažiau nei bet kada per beveik keturis dešimtmečius. Tuo pat metu vyriausybė, spaudžiama savo pačios partijos parlamentarų, sušvelnino planus, kaip užsieniečiams bus suteikiama teisė nuolat gyventi šalyje.

Pasitenkinimas darbu – žemiausias per beveik 40 metų

Analitinio centro „Resolution Foundation“ atlikta analizė rodo, kad pasitenkinimas darbu Jungtinėje Karalystėje nukrito iki rekordiškai žemo lygio. Tyrėjai rėmėsi 2025 metų „British Social Attitudes“ apklausos duomenimis. Šią apklausą kasmet atlieka Nacionalinis socialinių tyrimų centras (NatCen), o 2025 metais apklausti 4 656 šalies gyventojai.

Per dešimtmetį savo darbu patenkintų darbuotojų dalis sumažėjo nuo 81 proc. 2015 metais iki 74 proc. Tai žemiausias rodiklis nuo 1989-ųjų, kai šis klausimas apklausoje buvo užduotas pirmą kartą. Kiti rodikliai taip pat prastėja:

• darbuotojų, pasirengusių dirbti daugiau nei reikalaujama, kad padėtų darbdaviui pasiekti gerų rezultatų, dalis sumažėjo nuo 69 iki 55 proc.;
• savo darbą įdomiu laiko 63 proc. darbuotojų (prieš dešimtmetį – 74 proc.);
• karjeros galimybių savo darbe mato 26 proc. (anksčiau – 35 proc.).

Tyrėjai šį reiškinį pavadino „nepasitenkinimo nutekėjimu“. Jo priežastys – maži atlyginimai, lankstumo stoka ir mažėjanti savarankiškumo laisvė darbe. Gerai mokamą darbą, renkantis darbovietę, svarbiu laiko jau 78 proc. žmonių (2015 metais – 67 proc.), tačiau tik 23 proc. sako, kad jų dabartinis darbas tokias pajamas užtikrina. Galimybę pačiam nuspręsti, kada dirbti, svarbia vadina 61 proc. (anksčiau – 46 proc.), bet tokią galimybę turi tik 31 proc. dirbančiųjų.

Pasikeitė ir požiūris į visą darbo dieną. Dirbti visu etatu norėtų 47 proc. žmonių, o prieš dešimtmetį norėjo 57 proc. Šį pokytį beveik vien lemia vyrai: tarp jų norinčiųjų dirbti visu etatu sumažėjo nuo 77 iki 62 proc., o tarp moterų rodiklis beveik nepasikeitė (38 proc.). Tiesa, iš tikrųjų visu etatu dirbančiųjų per tą laiką net šiek tiek padaugėjo.

„Darbuotojai vis labiau nori darbo, kuris suteiktų lankstumo, savarankiškumo ir finansinio saugumo. Tačiau daugelis mano, kad šie lūkesčiai nepatenkinami, – sakė ataskaitos bendraautorė, „Resolution Foundation“ vyriausioji ekonomistė Hannah Slaughter. – Dėl to didėja nusivylimas: žmonės nurodo mažesnį pasitenkinimą darbu, mažesnį norą dirbti daugiau nei reikalaujama ir mažesnį norą dirbti visą darbo dieną.“ Pasak jos, toks nusivylimas pirmiausia blogas patiems darbuotojams, tačiau nieko gero nežada ir šalies darbo našumui.

H. Slaughter pabrėžė, kad dėl mažų atlyginimų skundžiasi visų pajamų grupių darbuotojai: daugelį metų trukęs lėtas atlyginimų augimas ir sparčiai brangstantis pragyvenimas paveikė visų nuotaikas. Apklausos ataskaitos bendraredaktorius, žinomas politologas Johnas Curtice'as atkreipė dėmesį, kad jaunimas netapo „tingesnis“ – tiesiog darbdaviams, norintiems įsitraukusių ir motyvuotų darbuotojų, teks pasiūlyti geriau apmokamą darbą ir lankstesnį darbo laiką.

Įdomu ir tai, kad 60 proc. darbingo amžiaus žmonių nerimauja, jog skaitmeninės technologijos, tarp jų dirbtinis intelektas, perims daug darbo vietų, tačiau tik 22 proc. bijo, kad pavojus gresia būtent jų darbui.

Vyriausybė sušvelnino imigracijos planus

Lapkričio 2 dieną vidaus reikalų sekretorė Shabana Mahmood pristatė sušvelnintą vadinamosios „užsitarnautos teisės apsigyventi“ (earned settlement) reformą. Pirminius planus, paskelbtus prieš metus, aštriai kritikavo dalis Leiboristų partijos parlamentarų, ir galiausiai vyriausybė padarė dideles nuolaidas.

Reformos esmė lieka ta pati: daugumai užsieniečių laukimo laikas, kol jie galės prašyti teisės nuolat gyventi šalyje (indefinite leave to remain, ILR), ilgėja nuo dabartinių penkerių iki dešimties metų. ILR leidžia gyventi, dirbti ir studijuoti Jungtinėje Karalystėje be laiko apribojimų, o atitinkant reikalavimus – ir kreiptis dėl socialinių išmokų. Tačiau dalis grupių nuo griežtesnių taisyklių bus apsaugotos.

Pagal Vidaus reikalų ministerijos skaičiavimus, iki 2030 metų teisę apsigyventi turėtų įgyti apie 1,9 mln. užsieniečių. Pagal pirminį planą ilgiau laukti būtų tekę maždaug 800 tūkst. iš jų, o dabar – apie 500 tūkst.

Kas keičiasi slaugos darbuotojams

Didžiausia nuolaida skirta slaugos sektoriui. Apie tris ketvirtadalius užsieniečių slaugos darbuotojų – daugiau nei 282 tūkst. žmonių – ir toliau galės prašyti ILR po penkerių metų, jei uždirba ne mažiau kaip 25 tūkst. svarų sterlingų per metus ir į šalį atvyko iki 2025 metų gegužės. Pagal pirminius planus kai kuriems jų būtų tekę laukti net 15 metų. Tie, kurie po penkerių metų reikalavimų neatitiks, gaus naują penkerių metų vizą ir antrą galimybę jiems įvykdyti.

„Tie, kurie atsiliepė į mūsų kvietimą, kai mums jų reikėjo, galės įsikurti pagal dabartinę tvarką“, – sakė Sh. Mahmood.

Penkerių metų kelias lieka atviras ir kai kuriems kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams, pavyzdžiui, mokytojų padėjėjams ir slaugytojų padėjėjams. Pasak BBC, po penkerių metų ILR galės gauti ir daugiau kaip 50 tūkst. svarų per metus uždirbantys asmenys. Kitiems žemesnės kvalifikacijos darbuotojams laukimo laikas, palyginti su pirminiu planu, sutrumpintas nuo 15 iki 10 metų. Dabartinė tvarka nesikeis Honkongo britų užjūrio piliečių (BN(O)) vizų turėtojams ir „Windrush“ schemos dalyviams.

Kas keičiasi pabėgėliams

Pabėgėliai, atvykę saugiais ir teisėtais keliais, taip pat galės prašyti ILR po penkerių metų. Kiti pabėgėliai, gavę prieglobstį atvykę kitais būdais, turės laukti 10 metų, be to, privalės dirbti arba studijuoti. Mažomis valtimis per Lamanšą atvykusiems ir dirbantiems ar studijuojantiems teks laukti 20 metų, o nedirbantiems ir nestudijuojantiems – dar dešimčia metų ilgiau, t. y. 30 metų.

„Kol mūsų tikriems pabėgėliams reikės apsaugos šioje šalyje, mes ją suteiksime. Žinau, kad britų teisingumo jausmas reiškia, jog jie priima pabėgėlius ir tuos, kurie, atvykę čia, nori prisidėti prie mūsų visuomenės“, – sakė Sh. Mahmood. Teisė apsigyventi, jos žodžiais, „neturėtų būti automatinė – ji turi būti užsitarnauta“.

Bendri reikalavimai ir reakcijos

Naujosios priemonės bus įvedamos palaipsniui nuo kitų metų. Visi ILR prašytojai turės atitikti pagrindinius kriterijus, pavyzdžiui, neturėti teistumo ir mokėti anglų kalbą.

Opozicijoje esantys konservatoriai pakeitimus pavadino posūkiu atgal, kuris mokesčių mokėtojams kainuos milijardus svarų. Organizacija „Refugee Council“ 30 metų laukimą vadina „neteisingu ir neįgyvendinamu“, o dalis leiboristų parlamentarų sugriežtinimus pabėgėliams kritikavo ir Bendruomenių rūmuose.