Šiaurės šalių lietuviai: grįžimas, konsulatas ir jubiliejus

Kopenhagoje lietuviai kalbėjosi apie Lietuvos ateitį ir grįžimo galimybes, šiauriausiame Suomijos universitetiniame mieste duris atvėrė naujas Lietuvos garbės konsulatas, o Islandijos lietuviai dalijosi mintimis apie šalies santykius su Europos Sąjunga. Apžvelgiame, kuo pastaruoju metu gyvena Šiaurės šalių lietuviai, ką jie veikia, kuo domisi ir kaip įsitvirtina naujose tėvynėse.

Danija: „Lietuvių dienos“ ir pokalbis apie grįžimą

Spalio pabaigoje Kopenhagoje vyko kasmetinės „Lietuvių dienos 2026“. Jas surengė Danijos lietuvių jaunimo draugija kartu su „Tuborgfondet“ fondu ir Lietuvos ambasada Danijoje. Susirinkusiuosius pasveikino Lietuvos ambasadorius Neilas Tankevičius.

Pagrindinė renginio dalis – diskusija „Lietuva 2027. Kokią valstybę kursime?“. Kalbėta apie Lietuvos ekonomiką, saugumą, 2027 metų pirmojo pusmečio Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai ir apie tai, kokį vaidmenį šalies ateityje gali atlikti užsienio lietuviai, ypač grįžtantieji. Užsienio reikalų ministerijos konsultacijų centro „Grįžtu LT“ atstovė N. Miliauskaitė pabrėžė, kad diaspora – didžiulis žmogiškasis, profesinis ir intelektinis išteklius. „Lietuvos ateitis, ekonominis augimas ir saugumas priklauso nuo visų mūsų“, – sakė ji. Užimtumo tarnybos iniciatyvos „Gal į Lietuvą“ atstovai pristatė darbo rinkos padėtį ir galimybes, o po diskusijos norintieji galėjo gauti individualių konsultacijų.

Danijos lietuvių bendruomenė nemaža: Registrų centro duomenimis, gyvenamąją vietą Danijoje yra deklaravę daugiau nei 11 tūkst. Lietuvos piliečių. Kartu Danija jau kelerius metus yra viena iš šalių, iš kurių į Lietuvą grįžta daugiausia žmonių. Statistikos departamento duomenimis, 2025 metais iš Danijos į Lietuvą parvyko 595 Lietuvos piliečiai, o išvyko į Daniją – 210.

Suomija: šiauriausias pasaulyje Lietuvos garbės konsulatas

Spalio pabaigoje Oulu mieste, Šiaurės Pohjanmaa regione, daugiau nei 600 km į šiaurę nuo Helsinkio, atidarytas Lietuvos garbės konsulatas. Tai šiauriausia Lietuvos garbės konsulinė įstaiga pasaulyje.

Garbės konsulu tapo Oulu universiteto istorijos profesorius dr. Karis Alenius – Baltijos šalių istorijos žinovas, ilgametis Lietuvos bičiulis. Jis studijavo Oulu ir Tartu universitetuose, kalba lietuviškai. Garbės konsulo patentą užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio vardu jam įteikė Lietuvos ambasadorius Suomijoje Edvilas Raudonikis, pavadinęs K. Alenių vienu iš tų žmonių, kurie veiksmingai dirba artindami abi šalis.

Islandija: lietuviai – trečia pagal dydį užsieniečių bendruomenė

Islandijoje gyvena apie 5 tūkst. lietuvių – tai trečia pagal dydį užsieniečių bendruomenė beveik 400 tūkst. gyventojų turinčioje šalyje. Rugpjūčio 29 dieną islandai referendumu sprendė, ar atnaujinti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje. Prieš derybų atnaujinimą balsavo 52,8 proc., už – 47,2 proc. rinkėjų, o balsavime dalyvavo net 82,6 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių.

Prieš referendumą LRT kalbintos Islandijos lietuvių bendruomenės pirmininkės Neringos Eidukienės, Islandijoje gyvenančios apie 20 metų, nuomone, derybas reikėtų bent jau pabandyti, nes tik taip būtų galima sužinoti, ką Europos Sąjunga gali pasiūlyti. Kartu ji pripažino, kad islandų nuotaikos svyravo „ne“ link. Skeptikai baiminosi prarasti suverenitetą, ypač kontrolę žvejybos ir teritorinių vandenų srityje, o derybų išlaidas laikė perteklinėmis, kai šaliai ir taip reikia spręsti infliacijos ir aukštų palūkanų problemas. Islandija ir toliau lieka Europos ekonominės erdvės narė, todėl ES piliečių, tarp jų lietuvių, teisės gyventi ir dirbti šalyje nesikeičia.

Švedija: bendruomenei – 80 metų

Šį rudenį Švedija tapo visos Europos lietuvių dėmesio centru. Rugsėjo 11–13 dienomis Stokholme vyko ketvirtosios Europos lietuvių kultūros dienos, sutapusios su Švedijos lietuvių bendruomenės 80-mečiu. Į jas suvažiavo per 600 dalyvių iš 13 Europos šalių: chorų, šokių ir folkloro kolektyvų narių, bendruomenių pirmininkų ir kultūros organizatorių. Jie repetavo ir surengė bendrą šventinį koncertą, kuriam vadovavo dirigentas Ramūnas Baršauskas, choreografas Edmundas Žička ir etnomuzikologė Dalia Mockevičienė, o folkloro ansamblis „Ratilai“ pristatė interaktyvią programą. Kartu su latvių ir estų bendruomenėmis Solentunos etnografinėje sodyboje paminėta Baltijos valstybių diena.

Renginio forume „Diasporos kultūros politika ir bendradarbiavimo stiprinimas“ dalyvavo kultūros viceministrė Lina Baublienė. Kalbėta apie tautinės tapatybės išsaugojimą, kultūros vaidmenį Lietuvos saugumui ir institucijų bei bendruomenių bendradarbiavimą. Kultūros ministras Lukas Alsys savo sveikinime padėkojo Švedijos lietuviams už ilgametį lietuviškos kultūros puoselėjimą.

Norvegija: mokyklos, sportas ir lietuviški namai

Norvegijoje gyvena didžiausia Skandinavijos lietuvių bendruomenė, ir ji itin aktyvi. Šalyje veikia 11 lituanistinių mokyklų, kuriose mokosi apie 600 vaikų. Tai mažiau nei dešimtadalis Norvegijoje gyvenančių lietuvių vaikų. Oslo lituanistinėje mokykloje „Gintaras“, be mažųjų, mokosi ir jaunuoliai iki 25 metų, užaugę Norvegijoje. Dažnas jų svarsto apie studijas ar darbą Lietuvoje, todėl nori gauti lietuvių kalbos mokėjimą patvirtinantį pažymėjimą. Mokytojų ir Norvegijos lituanistinių mokyklų tarybos teigimu, augant norinčiųjų grįžti skaičiui, auga ir mokyklų paklausa.

Bendruomenė telkiasi ir per sportą. Birželio 6 dieną Åsgårdstrande vyko „Aktyvus Aš 2026“ – Šiaurės šalių lietuvių žaidynės, į kurias kviesti lietuviai iš Norvegijos, Švedijos, Danijos, Suomijos ir Islandijos. Programoje buvo daugiau nei 12 sporto šakų – nuo krepšinio 3×3 ir futbolo iki virvės traukimo, šachmatų ir svarsčių kilnojimo, taip pat šaulių iššūkiai ir amatų mugė. Rogalande, Hommersåke, veikia lietuvių namai, kuriuose rugsėjį vyko tradicinės dviračių lenktynės ir filmo „Mūsų olimpiada“ premjera. Jau aštuonerius metus Norvegijos lietuvius buria ir viktorinų šou „Protų mūšis“.

Kuo domisi ir kaip integruojasi

Šiaurės šalių lietuvių bendruomenių renginiai ir lietuviškų portalų temos rodo, kas šiandien rūpi čia gyvenantiems tautiečiams. Viena pagrindinių temų – darbo rinka ir pragyvenimas: nuomos kainos Osle, Stokholme ir Kopenhagoje, mokesčių deklaravimas (lietuviai Norvegijoje dažnai permoka mokesčių, nes nepasinaudoja jiems priklausančiomis lengvatomis), vaiko pinigai, maisto kainų augimas. Kita svarbi tema – kalba. Norvegijoje nuo 2025 metų rugsėjio, norint gauti leidimą nuolat gyventi, reikia mokėti norvegų kalbą ne žemesniu nei A2 lygiu.

Integracija ne visada lengva. Tarptautinėse užsieniečių apklausose Norvegija nuolat patenka tarp šalių, kuriose naujakuriams sunkiausia susirasti draugų. Žiniasklaida atkreipia dėmesį ir į užsieniečių, dirbančių per programėles, pavyzdžiui, maisto kurjerių, padėtį, taip pat į žuvies perdirbimo įmonių darbuotojų skundus dėl darbo sąlygų. Tad bendruomenės renginiai, lituanistinės mokyklos, sporto žaidynės, šaulių būriai ir chorai yra ne tik laisvalaikis, bet ir atrama, padedanti neprarasti ryšio su savaisiais.

Ryškėja ir dar viena tendencija – grįžimas. Vis daugiau jaunų šeimų svarsto apie gyvenimą Lietuvoje, todėl tokios iniciatyvos kaip „Grįžtu LT“ ir „Gal į Lietuvą“ vis dažniau atvyksta tiesiai į bendruomenių renginius. Kartu stiprėja ir verslo ryšiai: lapkričio 10 dieną Vilniuje vyks Norvegijos ir Lietuvos verslo forumas, kurį rengia Norvegijos ambasada ir Norvegijos–Lietuvos prekybos rūmai. Jame bus kalbama apie nacionalinį pasirengimą, kritinės infrastruktūros apsaugą, gynybos ir dvejopo naudojimo technologijas bei investicijas.