Skandinavija: Švedijoje – beveik lygiosios, Danijoje – mažumos valdžia

Švedija: 29 tūkstančiai balsų, kurie nulems valdžią

Rugsėjo 13 dieną švedai rinko 349 vietų Riksdagą. Rezultatas – toks įtemptas, kokio seniai nebuvo.

Preliminariais duomenimis, kairiojo centro opozicija, kuriai vadovauja socialdemokratė ir buvusi premjerė Magdalena Andersson, turi 176 vietas, o dabartinio premjero Ulfo Kristerssono dešiniųjų blokas – 173. Daugumai reikia 175. Skirtumas tarp blokų pirmadienio rytą siekė apie 0,4 procento balsų – maždaug 29 tūkstančiai balsų iš 6,4 milijono suskaičiuotų.

Socialdemokratai, pirmųjų skaičiavimų duomenimis, surinko apie 27,6 proc., Kristerssono moderatai – apie 20 procentų.

Didžiausią smūgį patyrė Švedijos demokratai – partija, kuri per pastaruosius ketverius metus iš paramos partijos buvo beveik įvesta į vyriausybę. Būtent apie tai šie rinkimai daugeliui analitikų ir buvo: ar švedai pritars Kristerssono planui pirmą kartą įsileisti šią partiją tiesiai į valdžią. Balsuotojai atsakė taip, kad partija pozicijas prarado.

Kristerssonas kol kas pralaimėjimo nepripažino, ir tai turi logiką. 2022 metais pirmosios prognozės irgi rodė kairiųjų persvarą, o naktį rezultatas apsivertė – tada dešinieji laimėjo 176 prieš 173, tiksliai atvirkščiai nei dabar. Galutinį rezultatą Rinkimų institucija nustatys maždaug savaitę po balsavimo.

 Ir net laimėjus bus sunku

Riksdago pirmininkas Andreasas Norlénas švedų televizijai pasakė tai, ko Anderssonai tikriausiai nesinorėjo girdėti: vyriausybės sudarymas gali būti labai komplikuotas procesas.

Priežastis paprasta. Anderssonai reikia ir kairiųjų, ir centro partijos paramos, o šios dvi tarpusavyje nesutaria. Centro partija atsisako sėdėti vyriausybėje kartu su Kairiųjų partija. Skiriasi ir programos: žalieji bei kairieji nori, kad turtingieji mokėtų daugiau, o Centro partija prieštarauja milijardierių mokesčiui. Andersson rinkėjams žadėjo daugiau lėšų socialinei sričiai, teisingesnę mokesčių sistemą ir dėmesį socialinei sanglaudai.

Vienas dalykas, kurio tikėtis neverta – staigaus posūkio migracijos politikoje. Analitikai sutaria, kad net kairiojo centro vyriausybė nesugrįš prie ankstesnės atviros politikos: rinkėjų nerimas dėl imigracijos masto ir nusikalstamumo niekur nedingo. Švedija per pastaruosius ketverius metus tapo šalimi su vienomis griežčiausių migracijos taisyklių Europoje, ir tai greičiausiai išliks.

Vertinant plačiau, Švedija čia pasuko prieš srovę. Kol Vokietijos rytuose AfD pasiekė rekordą, švedai kraštutinės dešinės įtaką sumažino.

Danija: rinkimai jau buvo, o Grenlandija niekur nedingo

Danijoje rinkimai įvyko anksčiau – kovo 24 dieną. Premjerė Mette Frederiksen juos paskelbė vasario 26-ąją, keliais mėnesiais anksčiau nei privalėjo, kai apklausose turėjo solidžią persvarą. Tą persvarą jai davė laikysena JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimų prijungti Grenlandiją atžvilgiu.

Rinkimai baigėsi be aiškaus laimėtojo. Socialdemokratai gavo 21,85 proc. ir 38 vietas – dvylika mažiau nei anksčiau. Žalieji kairieji pakilo iki 11,59 proc. (20 vietų), „Venstre“ nukrito iki 10,14 proc. (18 vietų), o Danijos liaudies partija pakilo iki 9,10 proc. ir laimėjo vienuolika papildomų vietų. Rinkimų aktyvumas – beveik 84 procentai.

Nė vienas blokas daugumos negavo, ir po trijų derybų raundų Frederiksen birželio 1-ąją paskelbė sudariusi mažumos koaliciją. Birželio 3 dieną karalius ją oficialiai paskyrė trečiajai kadencijai. Koalicijoje – socialdemokratai, Socialistinė liaudies partija, „Radikale Venstre“ ir „Moderatai“; kartu jie turi 82 vietas iš 179.

Grenlandijos klausimas tebėra atviras. Kopenhaga eina kabliu: viena vertus, gerokai didina investicijas į Arkties saugumą, kita vertus, aiškina sąjungininkams, kad danų suverenitetas nesvarstomas.

 Dronai virš oro uostų ir Arkties saugumas

Tai tema, kuri Skandinaviją sieja su Lietuva labiau, nei norėtųsi.

Per pastaruosius metus Šiaurės Europos oro uostai ne kartą buvo priversti stabdyti skrydžius dėl neatpažintų dronų. Kopenhagos ir Oslo oro uostai – du judriausi regione – buvo uždaryti kelioms valandoms, o dešimtys tūkstančių keleivių liko įstrigę. Danijos pareigūnai tuomet tai pavadino rimta ataka prieš kritinę infrastruktūrą. Maskva bet kokį dalyvavimą neigė.

Danija investuoja į Arkties saugumą milijardus: patrulinius laivus, ledlaužius, tolimojo nuotolio dronus, oro uostų Grenlandijoje modernizavimą. Įsigyti keturi „MQ-9B SkyGuardian“ bepiločiai orlaiviai, skirti stebėti milžiniškas ir retai apgyvendintas Karalystės teritorijas. Norvegija irgi svarsto tolimojo nuotolio dronus Aukštajai Šiaurei.

Švedija tuo metu vykdo didžiausią karinį stiprinimą nuo Šaltojo karo laikų – gynybai skiria daugiau nei dvigubai tiek, kiek 2021 metais.

Rugsėjo 7–18 dienomis pietinėje Grenlandijoje ir Kangerlusuako apylinkėse vyksta Danijos vadovaujamos pratybos „Arctic Shield 2026“: daugiau kaip 400 karių iš maždaug dešimties šalių.

Vienas švediškas įstatymas, kurį verta žinoti

Nuo liepos 1 dienos Švedijoje galioja įstatymas, įpareigojantis parduotuves priimti grynuosius pinigus.

Tai skamba kaip žingsnis atgal šalyje, kuri beveik atsisakė grynųjų. Bet logika kita: tai reakcija į skaitmeninių mokėjimo sistemų pažeidžiamumą per kibernetines atakas ar elektros tiekimo sutrikimus. Šalis, kuri ilgai didžiavosi tuo, kad kortelė veikia visur, dabar galvoja apie tai, kas bus, jei nustos veikti.

Panaši logika gaubia visą regioną – nuo atsargų kaupimo iki civilinio pasirengimo brošiūrų gyventojams.

 Norvegija: pinigai, kurių turi visi kiti

Norvegija šiuo metu yra ramiausia regiono dalis, bet ne be įtampų.

Premjero Jonaso Gahro Størės Darbo partija pernai rugsėjį laimėjo antrą kadenciją, tačiau valdo kaip mažumos vyriausybė ir dėl kiekvieno biudžeto turi tartis su keturiomis mažomis kairiosiomis partijomis. Praėjusį gruodį dėl 2026-ųjų biudžeto kilo aklavietė, grėsusi vyriausybės griūtimi – susitarta likus porai dienų iki balsavimo. Politologai tai vadina gana silpnos vyriausybės iliustracija. Finansų ministru, beje, dirba Jensas Stoltenbergas – buvęs NATO generalinis sekretorius.

Naftos fondas, oficialiai vadinamas Vyriausybės pensijų fondu, valdo apie 2 trilijonus dolerių ir vidutiniškai turi maždaug 1,5 procento visų pasaulio biržinių bendrovių akcijų. 2026 metų biudžete numatyta iš jo paimti 579 mlrd. kronų – apie 57 mlrd. dolerių, arba 2,8 procento fondo vertės. Fiskalinė taisyklė leidžia vidutiniškai išleisti tik tiek, kiek fondas uždirba – dabar skaičiuojama, kad tai apie 3 procentus.

Kitaip tariant, kol kitos Europos šalys svarsto, kur rasti pinigų gynybai ir socialinei sričiai, Norvegija svarsto, kiek leistina paimti iš savo pačios taupyklės.

Prognozė

Skandinavija dažnai vaizduojama kaip ramus, tvarkingas Europos kampas. Šį rudenį taip nėra.

Švedijoje valdžia priklausys nuo kelių dešimčių tūkstančių balsų, o net laimėjusiai pusei sudaryti vyriausybę bus sunku. Danija valdoma mažumos koalicijos ir tuo pat metu sprendžia klausimą, ar sąjungininkė gerbs jos suverenitetą. Norvegija turtinga, bet politiškai trapi. O visos trys – ir Suomija su Islandija – stebi tą patį dangų, kuriame vis pasirodo neatpažinti objektai.

Tai labai panašu į tai, ką šiandien mato Lietuva. Skirtumas tik toks, kad Skandinavija turi daugiau pinigų pasiruošimui.

Datos, kurias verta pasižymėti: maždaug rugsėjo 20-oji – galutinis Švedijos rinkimų rezultatas. Rugsėjo 18-oji – „Arctic Shield“ pratybų Grenlandijoje pabaiga. Ir nežinia kuri diena – kai Švedijoje pagaliau bus sudaryta vyriausybė.