Kai susergi svetimoje šalyje: kaip veikia sveikata Švedijoje

Yra viena naktis, kurios tyliai bijo kiekvienas naujoje šalyje. Karščiuoji pats arba karščiuoja vaikas, už lango tamsu, nežinai nė vieno gydytojo pavardės ir neturi supratimo, kur važiuoti.

Todėl apie švedišką mediciną verta sužinoti anksčiau, nei jos prireiks. Ne tam, kad taptumėte ekspertu — tiesiog tam, kad tą naktį žinotumėte, ką daryti pirma.

Čia pirmiausia skambinama, o ne važiuojama

Didžiausias skirtumas nuo Lietuvos yra ne kokybė ir ne kaina, o logika. Švedijoje nesirenkate gydytojo pagal rekomendacijas ir nevažiuojate „pas specialistą". Jūs prisiregistruojate prie savo rajono sveikatos centro, ir jis tampa jūsų pirmuoju kontaktu.

O jei nesate tikri, ar apskritai reikia važiuoti, yra numeris, kuriuo galima paskambinti bet kurią paros valandą ir pasitarti su slaugytoja. Ji pasakys, ar užtenka namų priežiūros, ar reikia registruotis, ar važiuoti iš karto.

Iš pradžių tai atrodo kaip kliūtis. Vėliau supranti, kad tai išgelbsti nuo daugybės bereikalingų važiavimų su verkiančiu vaiku.

Ir taip, yra vienas trumpas numeris tikrai skubiems atvejams — jį žino kiekvienas vaikas Švedijoje. Verta, kad žinotų ir jūsų.

Jei atvykote su mažais vaikais

Vaikus iki mokyklos amžiaus prižiūri atskiri vaikų sveikatos centrai. Tai vieta, kur sveriama, matuojama, skiepijama ir kur galima ateiti su klausimu, kuris Lietuvoje atrodytų per menkas gydytojui. Čia jis nėra per menkas.

Kiek tai kainuoja (ir kodėl mažiau, nei galvojate)

Už vizitą suaugusieji sumoka nedidelę priemoką. Bet svarbiausia detalė yra kita: veikia metinė riba, kurią pasiekus toliau gydymas jums nebekainuoja nieko. Atskira riba galioja vaistams.

Vaikams didžioji dalis dalykų nemokama. O vienas dalykas nustebina bene labiausiai — dantų gydymas jaunimui nemokamas gerokai ilgiau, nei tikitės, ir tikrai ne iki aštuoniolikos. Daug šeimų apie tai sužino per vėlai ir metus moka už tai, kas jiems priklausė.

Ką pasiimti iš Lietuvos, kol dar galite

Tai kelios minutės Lietuvoje ir daug sutaupytų nervų Švedijoje. Verta turėti vaiko skiepų pažymą ir sveikatos pažymėjimą, o suaugusiems — svarbiausių tyrimų išrašus ir informaciją apie nuolat vartojamus vaistus.

Priežastis paprasta: skiepų kalendorius Švedijoje šiek tiek kitoks, ir gydytojas turi matyti, kas jau padaryta. O dalis vaistų čia vadinasi kitaip arba parduodami tik su receptu, todėl nedidelė atsarga pirmosioms savaitėms — protinga.

Kol dar neturite švediško draudimo, skubiam gydymui galioja Europos sveikatos draudimo kortelė. Bet tai tik tiltas — apsigyvenus ir pradėjus dirbti, drausti reikia jau čia.

Gydytojas telefone

Prie viso to prisideda dalykas, kurį lietuviai įvertina bene greičiausiai: su gydytoju dažnai galima pasikalbėti vaizdo skambučiu. Žiemą, su mažu vaiku, tai skiriasi kaip diena ir naktis.

Ir dar viena praktinė gudrybė: jei skambinate į sveikatos centrą, skambinkite anksti ryte. Vėliau eilė telefonu būna ilgesnė nei eilė kabinete.

O jei kraustotės su šunimi

Augintinis irgi turi savo dokumentų tvarką: pasą, mikroschemą ir skiepą, kurį reikia padaryti ne bet kada, o tam tikru laiku prieš kelionę. Tai vienas iš tų dalykų, kurių paskutinę savaitę sutvarkyti nebespėsite, todėl geriau pasidomėti anksčiau.

Trumpai

Švediška medicina nėra greita ta prasme, kurios tikimės iš privačių klinikų. Bet ji nuosekli, prieinama ir ypač draugiška vaikams. Kai suprantate, kaip ji sudėliota, nerimo lieka gerokai mažiau.

Toliau verta perskaityti apie vaikų darželį, mokyklą ir išmokas, o bendrą pirmųjų mėnesių vaizdą rasite bendrame gide.

R.S. / Čikagainfo